Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.
Birželio 15–16 d. Lvovo srities (Ukraina) tarybos pirmininko P. Kolodi (Petro Kolodiy) kvietimu Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos Šaulių sąjungos, LATA ir Kauno m. savivaldybės atstovų delegacija dalyvavo festivalyje „Zaškiv – didvyrių žemė“. Lietuvos delegacijos nariai kartu su Ukrainos parlamentarais, Lvovo srities tarybos atstovais, Lvovo arkivyskupu metropolitu Igor (Vozniak) sveikino į renginį susirinkusį jaunimą. Renginio dalyviams LŠS nariai Juozas Janušaitis su Regina Kabaliniene pristatė meninę programą.
LATA pirmininkas, LŠS Centro valdybos narys dr. Audrius Skaistys, Kauno m. sav. tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmininkas Aušrys Kriščiūnas bei Kauno m. sav. administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys susitikime su Lvovo srities pirmininku pristatė bendradarbiavimo tarp Lvovo srities ir Lietuvos gaires. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, LŠS narys dr. Raimundas Kaminskas atminimo ženklus „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ įteikė Lvovo srities tarybos pirmininkui P. Kolodi (Petro Kolodiy), Ukrainos parlamento nariui Olegui Pankevič, Lvovo srities tarybos deputatams Sviatoslavui Šeremeta, Jaroslavui Kravčenko. Po susitikimo su Lvovo srities tarybos viršininku Lietuvos delegacija dalyvavo Europos integracijos komiteto posėdyje, kuriame aptarė Ukrainos bendradarbiavimą su Kauno miestu.
Lietuvos atstovai kelionės metu aplankė E. Konovaleco muziejų Zaškive, Dublianuose prie Lvovo agrarinio universiteto, kur studijavo Steponas Bandera (1909–1959), jam pastatytą paminklą ir Ukrainos išsivadavimo kovų muziejų bei Operos ir baleto teatrą Lvove.
Festivalis „Zaškiv – didvyrių žemė“ skirtas žymaus Ukrainos karinio ir politinio veikėjo, Ukrainos tautos respublikos armijos vado, pulkininko, Ukrainos karinės organizacijos vadovo E. Konovaleco (Evhen Konovalec) 122-osioms gimimo metinėms (1891–1938). Kasmet festivalis vyksta E. Konovaleco gimtajame kaime Zaškive (Žovkvos r., Lvovo sritis). Renginio tikslas – ugdyti jaunimą patriotine dvasia.
E. Konovalecas buvo vienas iš aktyviausių Ukrainos nepriklausomybės šalininkų, visą gyvenimą pašventęs Ukrainos išlaisvinimui iš okupacijos. E. Konovalecas-Sičės Šaulių pulkininkas didelį autoritetą įgijo išsilaisvinimo kovų metu 1917–1920 metais. E. Konovalecas 1920 m. įsteigė Ukrainos karinę organizaciją (UKO) ir jai vadovavo. 1927 m. inicijavo, 1929 m. įsteigė ir vadovavo politinei Ukrainiečių tautinei organizacijai (UTO), kuri rūpinosi Ukrainos išsivadavimu. 1920 m. Lietuvos teritorijoje veikė UKO atstovybė. E. Konovalecas nuo 1929 m. turėjo Lietuvos pilietybę. Lietuva finansiškai rėmė 1929–1934 m. Kaune spausdinamus ukrainiečių tautininkų sąjūdžio oficialius leidinius. E. Konovalecas skleidė pasauliui informaciją apie ukrainiečių padėtį sovietų okupacijoje – badmetį Sovietų Ukrainoje 1932–1933 m. ir kitus grubius žmogaus teisių pažeidimus. 1938 m. gegužės 23 d. Roterdame įvykdytas teroristinis pasikėsinimas į E. Konovalecą. E. Konovaleco mirties diena Ukrainoje švenčiama kaip Didvyrių diena. 2012 m. ant Lietuvos šaulių sąjungos pastato Laisvės al. 34 atidengta E. Konovalecui skirta memorialinė lenta su bareljefu.
Parašykite komentarą