V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės? (48)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Laikas spaudžia Lietuvą. Iki liepos 1 dienos – pirmininkavimo ES tarybai pradžios – ir Seimo pavasario sesijos pabaigos pasižadėta priimti visą paketą LLRA atstovų siūlomų mažumų teises užtikrinančių įstatymo projektų. Kad pirmininkaujanti Lietuva prieš visą Europą neapsijuoktų.

Apie šiuos valstybinės kalbos statusui grasančius projektus su aiškiu nerimu jau užsiminė ir prezidentė savo metiniame pranešime: „valdančiosios koalicijos susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba“. Kas kelia nerimą šalies vadovei ir dešimtis tūkstančių parašų jai įteikusiems Lietuvos piliečiams?

Koaliciją valdančios mažumos reikalavimai

Nevienodus lietuvių kalbos egzaminus tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų
abiturientams jau unikaliai išsprendė teismas, Vaikų teisių apsaugos tarnybos skundą dėl tokios tvarkos diskriminacinio pobūdžio nukeldamas svarstyti į liepos mėnesį – ramų laikotarpį, kai visi egzaminai jau bus išlaikyti. Pasiekę, jog adaptuoti egzaminai būtų įtvirtinti neribotam laikui, tautinių mažumų pseudogynėjai perėjo prie teisėkūros.

Minėtąjį LLRA įstatymų paketą sudaro LR nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo, Valstybinės kalbos įstatymo bei Vardų ir pavardžių įstatymo pataisos bei naujas Tautinių mažumų įstatymo projektas. Visų jų ašis – tie patys mažumų kalbos vartojimo Lietuvos viešajame gyvenime ribas plečiantys asmenvardžių, vietovardžių, viešųjų paslaugų, televizijos transliacijų mažumų kalbomis reikalavimai.

Edvard Trusevič iniciatyva parengtas, bet kultūros ministro Šarūno Biručio kol kas atsakingai nepasirašytas tautinių mažumų įstatymo projekto variantas persunktas keistenybių. Jame pateiktas baigtinis tautinių mažumų sąrašas (lyg neįrašytieji į jį neatitiktų paties įstatymo apibrėžimo ir nebūtų tautinės mažumos), draudžiama dirbtinai keisti tautinę sudėtį tautinių mažumų gyvenamose vietovėse (lietuvių šeimos negali kraustytis į populiarėjančias tautiškai mišrias gyvenvietes čia pat Vilniaus rajone?), lenkams ir rusams skiriama kone pusė balsų visas tautines mažumas atstovaujančioje Tautinių bendrijų taryboje (o praktiškai kariaujančių tautų atstovai armėnai ir azerai savo ruožtu turėtų išsirinkti bendrą atstovą). Atskiros diskusijos reikalauja ir pati tautinės mažumos sąvoka, ne vieno teisininko aiškinimu, nurodanti tik į savo valstybės neturinčias tautas.

Svarbiausia paties projekto autoriams ir visai integralumą siekiančiai išsaugoti Lietuvai kitkas. Numatoma, jog savivaldybėse ir gyvenamosiose vietovėse, kur konkreti tautinė mažuma sudaro ¼ gyventojų, tos mažumos kalba privalo būti a) teikiamos viešosios paslaugos ir informacija; b) vykdoma rinkiminė kampanija; c) rašomi topografiniai ženklai, gatvių, viešųjų įstaigų ir pačios gyvenvietės pavadinimai.

Taip aiškiai nužymima kitakalbė viešoji erdvė būtent autonomininkų jau mėgintoje atskirti Pietryčių Lietuvoje, o mažumų kalbomis nekalbantys lietuviai net neturi teisės dirbti tokių savivaldybių įstaigose. Telieka retorinis klausimas, kas jaustųsi gyvenantis savoje valstybėje tokiose savivaldybėse. Drįstu tikėtis, kad šis užmojais stebinantis ir atvirai antikonstitucinis projektas, jei ir būtų liudijant Lietuvos politinį dekadansą patvirtintas Seime, susilauktų prezidentės veto.

Asmenvardžiai ir atmesti kompromisai

Daug įdomesnis visuomenės ir valdžios požiūris į asmenvardžių rašymą tautinių mažumų kalbomis. Jaučiasi, jog sutarimo šiuo klausimu visuomenėje nėra, o kuo toks siūlymas nepriimtinas – vargiai suprantama. Kadangi kalbos klausimais koalicijos partneriai yra absoliučiai abejingi ir pasiduodantys LLRA įtakai, verta paaiškinti, kuo svarbus šis mažumos už daugumą Lietuvoje sprendžiamas klausimas.

Kaip pastebi Kazimieras Garšva, „Lietuvos lenkų pavardės, laikantis dvišalės 1994 m. sutarties su Lenkija, tradiciškai rašomos pagal skambesį ir nelietuvinamos – nepridedamos lietuviškos priesagos, nekeičiami balsiai ir t. t.“ Nepaisant to, asmenvardžius mažumų kalbomis parlamentarai (žinoma, labiausiai „lenkų nekenčiantys“ – Gintaras Songaila ir Rytas Kupčinskas) 2009 m. pasiūlė rašyti papildomame paso puslapyje. Ne pagrindiniame, kad ir valstybinės kalbos statuso nepažeistume, ir Konstitucijai neprieštarautume, ir viešųjų įstaigų neužverstume šimtų diakritinių simbolių paieška.

Juk, nepamirškime, leidus visas lotyniško pagrindo raides pagrindiniame puslapyje, jas reiktų ne tik pase įrašyti, bet ir į administracinę sistemą, visus registrus ir archyvus įvesti. Ir diskriminacija bei teisių pažeidimas tada bus ne tik netinkamas įrašas pase, bet ir kas kartą, kai savivaldybėje darbuotoja nesugebės word`e surasti Ł, Ń ar kurio kito iš šimtų lotyniško pagrindo ženklų, nebūtinai lenkiškų. Lenkijoje, beje, asmenvardžių rašymas mažumos kalba, nors mums teikiamas kaip pavyzdys, tačiau tik butaforinis – dokumente esantis, bet jokiame registre, banke, duomenų bazėje ir kitur nepripažįstamas, todėl tik problemų sudarantis. Tai ir lemia, jog Lenkijos lietuviai šia originalios rašybos teise praktiškai nesinaudoja.

Taigi pasiūlymas dėl papildomo puslapio buvęs kompromisinis, į dialogą kviečiantis. Pritaikytas jau Latvijoje, ir ten tikęs tiek vietos lenkams, tiek Varšuvos pagyrų susilaukęs: Latvijoje, pasak Donaldo Tusko, lenkų teisės užtikrinamos puikiai, nors nei vietovardžių, nei asmenvardžių lenkiškai rašyti kaip Lietuvoje norisi negalima, o ir mokytis galima tik 40 proc. dalykų lenkiškai, kai tuo tarpu Lietuvoje įvedė „diskriminacinę tvarką“ – lenkiškai galima mokytis visus dalykus, išskyrus tris!

Latviškas papildomo puslapio sprendimas ne tik latviams ir lenkams patinka, bet atitiktų ir mūsų Konstituciją. Pagrindo, tiesa, turėtų ne daugiau nei pagrindiniame puslapyje, bet tam kartui visai ne tai svarbiausia. Svarbu, jog LLRA dėl tokios tvarkos į kalbas neina. O keista, nes juk jei visi Lietuvos lenkai nori sava kalba pase užsirašyti, tai tikrai bent dalis, ir, matyt, didelė, būtų patenkinta dėl tokios teisės suteikimo. Bet vėlgi, ginamas interesas su gynėjo riksmais prasilenkia – nereikia Valdemaro Tomaševskio komandai tokių žmogaus teisių, nors ne kuriems lenkams to gal ir norėtųsi.


„Kliūtys“ asmenvardžių kelyje

Baisu likti nesuprastam – neagituoju už asmenvardžius mažumų kalba jokiame paso puslapyje. Nėra tai jokia privati asmens nuosavybė, kaip mėgstama aiškinti. Kaip tokia ji būtų niekam nereikalinga ir prarastų bet kokią prasmę, nes vardą ir pavardę turime pirmiausiai tam, kad kitų galėtume būti kitų atpažinti, o šiais biurokratijos laikais ir užregistruoti, apskaityti, archyvuoti ir kitaip oficialioje valstybės žinioje įtvirtinti. Apie šį aspektą ir kitus paradoksus (pavyzdžiui, kodėl Vakarų Europos šalyse asmenvardžiai rašomi tik valstybinėmis kalbomis) rimtai ir plačiai jau buvo paaiškinta įspūdingame tekste „Memel-Wilno“.

Tačiau priežasčių neleisti rašyti asmenvardžių mažumų kalbomis yra gerokai daugiau. Teisiškai to neleidžia Konstitucijos 14 straipsnis (lietuvių kaip valstybinės kalbos statusas), kurį galima keisti tik referendumu ir kurį kaip kliūtį asmenvardžiams kitomis kalbomis dukart nedviprasmiškai nurodė Konstitucinis Teismas. Europos žmogaus teisių teismas iš pradžių byloje Metzen vs. Latvia taip pat išaiškino, kad asmenvardžių rašyba dokumentuose yra valstybių reikalas, o rašymas tik valstybine kalba jokių žmogaus teisių nepažeidžia. Išaiškinta, jog pavardę vartoja ne tik ją turintis asmuo, bet ir visa visuomenė, todėl pavardės turi būti reguliuojamos daugumos žmonių patogumui. 2011 m. pilietė M. Runiewicz-Wardyn tam pačiam teismui apskundė Lietuvą ir vėl gavo atsakymą, kad teisės nepažeidžiamos.

Pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, teisių suteikimas negali prieštarauti nacionaliniams teisės aktams, taip pat būtina atsižvelgti į istorinį kontekstą. Atsižvelkime: per XX a. išgyventa ir Lenkijos, ir SSRS okupacija, tad pasai su įrašais šiomis kalbomis gerai pažįstami. Be to, 1990 m. būtent tautinių mažumų po tarpukario Lenkijos okupacijos gausiai gyvenamoje Pietryčių Lietuvoje buvo siekiama iš pradžių išlikti SSRS sudėtyje, o vėliau ir reikalaujama autonomijos, kuriai kelią užkirto, kaip dabar matyti, per trumpai galiojęs tiesioginis valdymas. Gal sutapimas, kad dabar asmenvardžių ir kitų teisių reikalauja to paties regiono ir tų pačių mažumų atstovai. Toks tad glaustas istorinis kontekstas, į kurį ir privalome atsižvelgti.

Politiškai, Latvijos valdžia aiškiai pasakė, kad kitoks nei Latvijos sprendimas šiuo klausimu Lietuvoje pavers Latviją rusų mažumos įkaite, nes ten reikalaujama tokio paties reglamentavimo. Gal ir naivu kalbėti apie solidarumą ir santykius su Latvija, kai visai kitokio solidarumo reikalaują sparnus išskleidęs didesnis kaimynas, dargi pagal nuotaiką siūlantis ir energetinius vartus į Europą atverti.

Pagaliau kalbine prasme, ženkli dalis lenkiškais laikomų asmenvardžių, kaip ir vietovardžių, priešingai skleidžiamiems mitams, yra tūkstantmečiai, lietuviškos kilmės ir net kilę iš lietuviškų bendrinės kalbos žodžių. Tą yra išaiškinęs akademikas Zigmas Zinkevičius ir kiti kalbininkai. Kaip tokie, šie asmenvardžiai yra vienos seniausių pasaulio kalbų dalis, reikalaujanti apsaugos bei pripažinta UNESCO saugomu nematerialios pasaulio kultūros paveldu. Tik valstybėje, kurioje konkreti kalba yra paskelbta valstybine, ta kalba gali tikėtis apsaugos, tolesnio egzistavimo ir vystymosi.

Lietuvai reikia valstybės, valstybei reikia piliečių

Taigi objektyvių priežasčių keisti esamą asmenvardžių rašybos tvarką nėra – tik Lenkijos ir LLRA reikalavimai, dažnai lydimi šantažo ir grasinimų dėl energetinių projektų ar koalicijų likimo. Lenkijos politikai veiksmingomis ir sąmoningomis šantažo priemonėmis net didžiuojasi savoje žiniasklaidoje, Lietuva tuo tarpu toliau žaidžia pagal primestas taisykles. Pati Lenkija mėgsta sakyti, kad jos mažumų keliami reikalavimai ir kitų šalių kišimasis į šiuos vidaus klausimus „žeidžia pagrindinę tautą“. Reikia pripažinti, tenka su pavydu laukti, kol kas nors pakels į pietus nukreiptus kelius nuo žemės ir išdrįs panašiai prabilti ir Lietuvoje. Varšuva šioje vietoje juk šiaip ar taip sako tiesą – dėl lietuvių padėties Lenkijoje galime kalbėti tik prašančiojo, o ne įsakančiojo tonu, arba spręsti problemą patys. Tas mums ir yra aiškiai parodoma.

Tačiau norint keisti šią situaciją pirmiausiai reikia jaustis valstybe, o valstybė nelabai verta tokio vardo, jei net vidaus politikoje leidžiasi manipuliuojama kone mažiausios Seimo frakcijos ultimatumų. Bėda ta, kad, kaip ir minėta, kalbos ir kultūros klausimai visiškai nerūpi parlamentinėms partijoms ar geriausiu atveju yra laikomi antraeiliais. Darbo partija atvirai nenorėjo nei Švietimo ir mokslo, nei Kultūros ministerijos, o gavę jas rūgščiais veidais ilgai ir nesėkmingai ieškojo šioms nepelningoms kėdėms ministrų. Atvirai savo nekompetenciją pripažįstantis Dainius Pavalkis piliečiui negali sukelti jokių vilčių dėl valstybės ir moksleivių interesų gynimo.

Tačiau Š.Birutis lyg ir rodo pastangas – tiek pasirūpinti jam skirtu kultūros sektoriumi, kuriam iškovojo beprecedentę paramą ir dėmesį, tiek atsilaikyti prieš antikonstitucinius LLRA reikalavimus. Piliečių pareiga atskirti pelus nuo grūdų ir padėti juos atstovaujantiems pareigūnams. Š. Birutis ar bet kas kitas, nuo penktosios kolonos Lietuvą gali apginti tik jei ir pats jaus tautos paramą tokioje savo kovoje. Kiekviena valstybei priešiška interesų grupė lipa ant galvos tiek ir ne daugiau, kiek ta valstybė jai leidžia.

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

48 komentarai

  1. medus:

    klausimas: ar Lietuvoje dar liko kokia kita valdžios padermė, išskyrus mums visiems jau gerai žinomą roplių ir šliužų (t.y. ropojančių ir šliaužiojančių)? nesinori įžeisti tuo niekuo dėtų gyvybės pasireiškimų, bet kitaip nepavadinsi. ilgai teko gyventi užienyje, bet kiekvienoje šalyje visos tautinės “mažumos” ir “didžiumos” privalo mokėti valstybinę gyvenamosios šalies kalbą, skaityti gatvių pavadinimus ta kalba, gyventi tos šalies pavadintuose miestuose ir miesteliuose, studijuoti ta kalba ir darbe naudoti tik valstybinę kalbą ir t.t. nemoki – eik kasti griovių, valyti tualetų, šluoti gatvių ir pan., kur reikalavimas mokytis valstybinę kalbą niekaip nevaržys tavo laisvių ir teisių jos neismokyti. kas darosi Lietuvoje jau peržengia visas ribas – iki tokio absurdo, kad iš tiesų kyla klausimas – ar Lietuvoje dar galioja Lietuvos valstybės Konstitucija ir įstatymais, ar mes čia tik skolinamės gyvenamąjį plotą?

  2. Orwell'o šmėkla:

    JT konvenciją reiktų padėti ant kiekvieno seimūno stalo. Ten tiek tautinėms mažumoms, neturinčioms valstybės, tiek tautinėms bendruomenėms ją turinčioms, leidžiama tik tiek teisių, kiek jos nekenkia valstybės suverenumui. O visi piliečiai turi laikytis valstybės įstatymų vienodai.

  3. Orwell'o šmėkla:

    Kalbant apie nauji skubinamas diegti konvencijas, viena aišku – kosmopolitai/internaciai prikūrė abstrakčių globalistinių “vertybių”, kuriomis siekia pakeisti lokalias tautines vertybes. Jie traktuoja žmoniją taip abstrakčiai, tarsi ji būtų be kūno ir kraujo, t.y. nebiologinė, bet atmetę religiją jie dari ją ir bedvasią, o gimimą moterim ar vyru, turtingu ar vargšu, Šri Lankoj ar Lietuvoj – kaip visišką atsitiktinumą, neturintį jokios moralinės vertės. Sekant tokia jų “lygybės” teorija teorija turėtų būti visiškas atsitiktinumas gimti žmogum ar gyvuliu ir gyvulių teises prilyginti “žmonijos teisėms” bei reikalauti pripažinti vegetarizmą bei įtvirtinti jį įstatymu:) . Po to galima jau išsiplėsti ir į floros teises kaip “moraliai lygiateises’ ir neberavėti piktžolių… Tik tokia turėtų būti nuosekli šio “progreso” ateitis 🙂

    Tačiau yra ir tokių internacių – Isajah Belin, S. HAmpshire, kurie pasisako už “vertybių” pliurlizmą, tačiau ieško kažko bendro juose. Tik kaip tada su partijom, kurios yra natūraliam konflikte? Vienos laikosi real politic ir stengiasi apginti savo tautos lokalizaciją kaip pvz. Izraelis, o kitos bando jėga ir prievarta įtvirtinti kosmopolitinius internacių įstatymus tose vietose, kur lokalizacija nepageidaujama. Tam, kad nebūtų naudojama prievarta, tokia ideologija turėtų būti įtvirtinta žmonių širdyse ir protuose, todėl tam naudojama “protų okupacija”, o tiksliau – propaganda.
    Bet UCH, tuoj atšaus “žmogaus teisių” advokatai, JUK TOS ŽMONIŲ ŠIRDYS TOKIOS BJAURIOS, O PROTAI TOKIE TAMSŪS, tik pažiūrėkit kiek vokiečių rėmė nacius – vien dėl to prievarta yra būtina… žmonės siaubingi, mes jais nepasitikime, todėl turime griebtis “institucinių priemonių”, kad apsaugotume juos nuo jų pačių:) Štai internacis Hence Ignatieff : ” We build on the testimony off fear, rather than on the expectation of hope. Vienas prie vieno kaip ir Shimon Peres teigė per BBC hard talk…

    Tad neaišku kaip valdantieji per įstatymą, kuris bus prižiūrimas policijos, gindami “mažumų” teises, įtikins didžiumą… nepalikdami vietos diskusijai ir paskubom priimdami tokius svarbius visiems sprendimus priimant konvenciją, kuri leis dar labiau manipuliuoti įstatymais pagal nuolat besikeičiančią vėjo kryptį? nes bet kuriuo atveju galima bus preitaikyti bet kokį “teisių” pažeidimą ikr taip, galų gale, bus nuolatinis konfliktas, o ne taika bei ramybė, bus įtvirtintas kaip “norma” , ne tik kiekvienoje šalyje ar globalioj valstybėj, bet, pirmiausia, jos lastelėje – šeimoje. Ši “besirūpianti ” moterimis konvencija baigsis tuom pačiu kaip ir Trockio/ Lenino “rūpestis” pasaulio vargšais” ir išnaudojamu proletariatu – Gulagu. Todėl manyti, kad Pūras su savo ferilinom rūpinasi “progresu” tai statyti Lietuvą ant bedugnės krašto ir liepti žengti DIDELĮ ŽINGSNĮ PIRMYN – NEOTROCKIZMO ŽINGSNĮ:)

    • medus:

      skirtumas tik tas, kad “įtikinti” niekas nieko nesiruošia – daro KAIP PASAKYTA ir taip visose srityse, kuriose dar yra ką atimti – dar esama “kažkokių” žmogaus teisių ir laisvių (kalba, šeima, vaikai, žemė, miškai, pilietiškos iniciatyvos, tautinė tapatybė ir t.t.) ir tai darys kol leisim. kiekvienas žingsnis yra testas – galima? kodėl gi ne, prašom. valdžios pasisakymai nieko nereiškia – tik lopšinė avių bandai. konspiracijos konspiracijom, bet kai pamatai, kad tai, ką girdėjai mąstančius žmonės iš viso pasaulio sakančius prieš metus-du, dabar pildosi pas mus, požiūris radikaliai pasikeičia. neblogas David Icke interviu apie panašius dalykus, jei įdomu: http://www.youtube.com/watch?v=mkrnWE2mDTg
      bet nenumaldomai artėja ta riba, kai ištarsime NE, neabejoju tuo. tikiuosi, kad anksčiau nei vėliau. ir tai pasakytina ne tik apie LT, o apie visą pasaulį, nes ta pati “programa” įgyvendinama visur kur įmanoma.

      • medus:

        beje, Snowdenas yra gyvas pavydzys žmogaus, suvokusio, kad gyvybės išsaugojimas tiesos nesakymo kaina nebeturi prasmės. turbūt matėte straipsnį ekspertuose? tokių žmonių pasaulyje daugėja kasdien. tuo pačiu principu veikia ir Lietuvos žmonių sąmonė, todėl tik laiko klausimas, kada susidarys “kritinė masė”. manau, tą sistema puikiai suvokia, todėl ir yra skubama su įstatymais, konvencijom ir pan. – siekis bet kokia kaina savo poelgiams suteikti “teisinį” statusą.

  4. tampax'as:

    MEDUI: kai ciniškai rašote “roplių ir šliužų “, tai turite omeny Pranciškų Šliužą – aktyvų kovotoją prie žemės pardavimą užsieniečiams? Tada reikia daug ką patikslinti, gerbiamasis…

    • tikras lietuvis:

      🙂
      Įtartinas tas P.Šliužas: gyvena kaime vienas (šeimą visąlaik antiek spaudė dirbti ūkyje, kad dabar nei vienas nei į tą pusę net pažiūrėti nenori, žmona gyvena mieste), geria tik (! 🙂 ) pieną, vakare prisivalgo tiek, kad “vos nueina iki lovos”, po ko parpia lyg užmuštas …
      Ar tik nebus jis “kulokas”?
      🙂

  5. tikras lietuvis:

    Straipsnis yra puikus.
    Autoriui pagarba.
    P.S. dar norėčiau pridėti – pasižiūrėkite į autoriaus pavardę, o po to prisiminkite mano išvestą formulę (C): “lietuvis yra komandos, kuri vadinasi Lietuva, narys nežiūrint kilmės”.
    Puikiausiai pasitvirtina.
    Todėl, kad man daugiau nei kriukt prieš mano teorijas. 🙂

  6. Kažin:

    “Kritinė masė” negali susidaryti, – leidžiama kalbėti ką nori, taip yra nuleidžiamas tos veikiančių kalbomis “masės” garas, atsiskleidžia kalbų tuštybė. Visa tai gyvenime daro realieji demokratijos pricipai.
    Be to, viskas priklauso ir nuo valdžios, pvz., Estijoje, Suomijoje, kitur kaiminystėje jokių “kritinių masių” susidarymų nesijaučia.
    Lietuvoje visi veikėjai yra “garus” nuleidžintys tik kalbomis, bėdavojimais. Gebančių ką nors kurti vadų Lietuvoje nėra, o tai valdžiai yra svarbiausia.
    Taigi kiekvienas daro savo: valdžia “valdo”, žmonės “šneka”…
    Štai kas vyksta Lietuvoje, jokio kitokio vyksmo nėra, viskas tik įsikalbėjimai… Tai puikiausiai pademonstravo kad ir paskutinių rinkimų į Seimą rezultatai bei prieš tai vykę savivaldybių rinkimai bei apskritai visi kiti rinkimai po Sąjūdžio.
    Tad bijoti valdžiai rinkimų taip pat nėra ko, kai ji pati balsus skaičiuoja, kai visas teisingumo vykdymas taip pat yra valdžios rankose. Taigi saulė šviečia, jokio audros debesies, kai yra apsiniaukę, horizonte nesimato…
    Įprantam gyventi tvankioje nykumoje, be jokio šviesesnio veido, kilnesnio proto, laukiniškėjančiame pasaulyje. Vakrai taip gyvena gal jau apie 40 metų. Grimsta į tai ir Lietuva. Yra būtenti taip…

    • medus:

      jūsų valia manyti kaip norite, tačiau ar jums niekas nesakė, jog žmogui kas nors baigta yra tik tada, kai jis pats sau pasako, kad “baigta”. taigi mūsų ateitis ir Lietuva, kokioje mes gyvensime, tam tikra prasme yra mūsų norų ir apsisprendimų išraiška. mano pasirinkimas yra teisingesnė Lietuva ir pasaulis, ir niekas to iš manęs neatims. mano patirtis yra geriausias įrodymas, kad toli gražu ne baigta, veikiau – tik prasideda ir plėtojasi greitėjančia progresija. ir jau visai nesutikčiau, kad “viskas priklauso nuo valdžios”. kol taip manysite, taip ir bus – bent jau jums. “yra būtent taip” tik jums, man jau dabar yra kitaip. daugiau šviesos ir tikėjimo, kad esate ne vien vergo kūnas, kurį galima pavergti ir įsakyti kaip gyventi, ir pasakyti, ko tikėtis, ir kuo tikėti. aš esu daug daugiau, neabejoju, kad ir jūs, tik tai pamiršote. linkiu prisiminti:)

      • tikras lietuvis:

        Kol nebus rinkimų be pašalinių pinigų, tol šitas bardakas tęsis, nes į seimą patenka ne tie, kurie sugebėtų ką nors naudingo nuveikti.

      • Kažin:

        Aš norėjau pasakyti, kad patikimiausią, apčiuopiamiausią kelią į “kitaip” matau tik per “kitokią valdžią”.
        Neabejoju, kad bet kokių sąjūdžių (suiručių) atveju iškeptas “kepsnys” vėl būtų nusineštas tokio tipo asmenų, kurie pasiglemžė ir pavertė niekais tuos mūsų Sąjūdžio iškovotus “kitaip”…
        Gi tokiems asmenims padaryti tai, kai būtų einama “kitokios valdžios” siekimo keliu, kaip aš suprantu būtų sunku. Taigi, nuomonių skirtumas yra ne dėl tikslo, o dėl kelio į jį.

  7. Dainius Razauskas:

    Labai rimtas ir teisingas straipsnis. Visiškai pritariu.

    • Kažin:

      Tai, kad nelabai rimtas… Straipsnyje rašoma, kad “pasižadėta priimti”…, tačiau nenurodyta kam pasižadėta. Dėl to lieka neišbaigta mintis.

      • tikras lietuvis:

        Parašyk geriau. 🙂

      • tikras lietuvis:

        Parašyk geriau. 🙂

        • tikras lietuvis:

          Papildau.
          Vienas trūkumas, visgi, straipsnyje yra: pripažįstami “lenkai” tauta Lietuvoje, nors čia jie savo žemių nuo amžių niekada neturėjo ir tik tokių galėjo prisirasti lenkinimo arba valkatavimo keliu.
          Panašiai, pripažinus vietine tauta albanus Kosovo krašte, galiausiai tas Kosovo kraštas iš Serbijios buvo atimtas. Tą patį mums ruošia ir “lenkai” (organizacijos su Lenkijos imperialistų pagalba) Lietuvoje, todėl būtina:
          1. visų pirma pasakyti, kad jie, kaip nustatė mokslininkai, Lietuvoje nėra jokia lenkų tautos dalis;
          2. po ko aišku, kad jiems nedera teikti ABSOLIUČIAI JOKIŲ KENGVATŲ: panašaus tipo migrantai – išeiviai iš Lietuvos – lietuviai nei Anglijoje, nei Airijoje, nei JAV – nei kur kitur NEGAUNA VISIŠKAI JOKIŲ LENGVATŲ IR VAIKŲ MOKYMĄ LIETUVIŲ KALBA APMOKA PATYS.
          LYGIAI TAIP PAT DERA ELGTIS IR SU :lenkais” Lietuvoje – žmones turime ruošti Lietuvai, o ne kitoms valstybėms ir ne prieš Lietuvą.
          Kaip išeiviai – lietuviai minėtose šalyse per laiką įseis į vietinę tautą, taip pat ir sulenkinti, jei nemokyti jų vaikų lenkiškai – neruošti lenkų dirbtinai, per laiką turi atlietuvėti.
          Nes tauta yra ne valkatų būrys, o SAVOJE TERITORIJOJE NUO AMŽIŲ GYVENANTI BENDRUOMENĖ.

          • Vilmantas Rutkauskas:


            Gerai kažkakadais sakei, kad lenkai Lietuvoje yra tik tautinė bendrija, ar panašiai, o tautinės mažumos esa tik karaimai ir romai, kurie neturi savo etninės valstybės tautiniu pagrindu.

            • tikras lietuvis:

              Ne taip – Lietuvoje nėra iš viso tautinių mažumų, nes tautinė mažuma yra tie, kurie gyvena savo žemėse nuo amžių, nors toje šalyje jie yra mažuma.
              Valstybė yra tik įrankis tautai išsilaikyti, nes be jos dažna tauta tiesiog išnyksta (pvz., tą žemę prijungia prie kitos tautos, didesnės, pvz., teritorijos, o po to asimiliuoja) – nebelieka reikiamos apsaugos mechanizmo. O čia, Lietuvoje, lietuvių valstybėje – žemėje nuo amžių, norima įkurti kitos tautos rezervatą.
              Tai yra aiškus antilietuviškas – antitautinis, antivalstybiškas lietuvių valstybės atžvilgiu veiksmas, iššaukti turintis pačias kiečiausias reagavimo priemones. Prie kurių (drįsčiau į tą sąrašą pridėti!) galima būtų pridėti netgi žydšaudystę. Tuo labiau, kad, kaip paaiškėjo, “žydams” buvo siųstas perspėjimas paikti Lietuvą, kad nebūtų nereikalingų aukų. Tai čia daugiau gal apie žydus nei “žydus” arba judėjus tuometinius, kurių dauguma buvo tiesiog niekuo nekalti žmonės. Bet čia prisiminkim minėtą žydo knygą “Kelionė per Lietuvą”, kurioje jis Lietuvą vadino … žydų šalimi. O tai – tas pats ką teigia dabartiniai “lenkų” autonomininkai, sakydami, kad Vilnijoje lietuviams reikia integruotis. Ir kur nereikės, jei Lietuvos kvaila valdžia už savo pinigus mokyklose ruošia ten anklavui žmones, vietoj to, kad juos lietuvinti, įvedant TIK VALSTYBINE KALBA DĖSTANČIAS MOKYKLAS, nes ruošiant žmones Lietuvai ir už Lietuvą reikėtų kaip tik elgtis taip, o ne kitaip. Grįžtant prie “žydų”, t.y. nekaltai nukentėjusių, jų pagrindinė bėda ir buvo, kad jie nesiintegravo į vietinę visuomenę, dėl ko liko svetimi, o svetimi kaip tik per visoklius kataklizmus nukenčia pirmiausiai.
              Taip buvo visais laikais ir visur.

              • Vilmantas Rutkauskas:

                Kažkada į Vakarus iš Sovietų emigravęs archeologas Zacharija Sitčinas savo knygoje „12-oji planeta“, remdamasis senosiomis akadų ir šumerų legendomis bei Tarpupio molinių lentelių tyrinėjimais, tvirtina, kad žmogų sukūrė arba genetiškai modifikavo ateiviai anunakiai (tikėtina, taip vadinami žydai), kuriuos žemės gyventojai laikė dievais. Anunakiai savo planetą Nibiru taip nualino, kad atmosferai atkurti jiems patapo baisiai reikalingas Žemės auksas. Iš pradžių jie patys kasę tą auksą, o po to, kai atsibodo, Mesapotamijoje atliko stulbinančius genetinius eksperimentus. Anunakiai „pagerino“ vietinių humaniudų (gojų) rasę, kad toji tiktų darbui.
                Senojo tespamento Pradžios knyga yra ne kas kita, pastebėk, kaip žydams adaptuotos senosios šumerų ir akadų istorija, tapusi lyg legendomis

  8. Nepolitikas:

    Straipsnis neblogas, bent pateikta šiokia tokia analizė. Tačiau jokiu sprendimu ! Kodėl lenkai nori autonomijos? Separatistai? Tai tada neaišku, kodėl žemaičiai nori tuo paties? Taigi vėl grįžtam į „užburtą“ ratą. Kodėl „Be to, 1990 m. būtent tautinių mažumų po tarpukario Lenkijos okupacijos gausiai gyvenamoje Pietryčių Lietuvoje buvo siekiama iš pradžių išlikti SSRS sudėtyje“? Jeigu neklystu, tai net 560 tūkst. balsavo „UŽ“. Kodėl reikia „Atskiros diskusijos reikalauja ir pati tautinės mažumos sąvoka, ne vieno teisininko aiškinimu, nurodanti tik į savo valstybės neturinčias tautas.“? Jog žmonės negyvuliai, tai kam jos rūšiuoti(suteikti „numerius“ ir t.t.)? Ar tik sąvokomis, testais ir interpretacijomis galite gyventi? Bet tai yra protinis bukumas(kaip nurodo internetinis puslapis). Kaip suprasite, tai tada išgirsite kitus, bei suprasite …

    • tikras lietuvis:

      Ne žemaičiai norėjo autonomijos, o keletas pusdurnių – nemaišykime jų su normaliais žmonėmis.

      • Nepolitikas:

        Nesupratai, o jau kiši savo nuomonę. Ieškantis sąvokų!

        • tikras lietuvis:

          Pats nesgaudai – akad. Z.Zinkevičius nustatė, kad Vilnijoje jokių lenkų nėra (o jų organizacijos yra aiškiai rasiejiniai – lenkomanų imperialistų ciūcikai) , o žemaičių net tokios genties nėra buvę, o jokia tauta nesusidaro ne iš genčių (o to reikalo sumanytojas ilgabarzdis buvo pareiškęs, kad per dieną išgeria ne mažiau trilitrio naminio alaus, po ko net tautos statusas tokiems gali būti per mažas – jie jau į dievus gali pretenduoti 🙂 ).

  9. tikras lietuvis:

    Šitas straipsnis dar kartą parodė, kad visuomenės daugumai reikia turėti savo partiją, kuri atstovautų jos, o ne visokių “mažumų”, tame tarpe piniguočių, interesus.

  10. Getas:

    Straipsnis geras tuo, kad nors paminėta viceministro Edvardo Trusevičiaus pavardė, kuris pažeisdamas Konstituciją kurpia įstatymus, tačiau nereiklalauja autoriaus patraukti atsakomybėje už Konstuitucijos ir įstatymų pažeidimą?! Ar lauksime tol kol nusikals, ar galima patraukti jau dabar sukūrusį projektą autorių?
    Tautinė mažuma yra ta kuri gyvena savo etninėse žemėse: nei rusai, nei lenkai Pietryčių Lietuvoje nėra etniniai, o atsidūrę čia okupacijų pasekoje. Tokiems žmonėms yra konvencija, kurioje kalbama, kad jiems suteiti pilietybę yra tik valstybės malonė. Todėl joks Tomaševskis ar Trusevičius neturėtų būti išrenkamas, o po šio projeto Trusevičiui turi būti atimta Lietuvos pilietybė. Visi rašykime Prezidentei prašymus atimti pilietybę Trusevičiui – tai ir bus mūsų veiksmas. Gal ir kiti apsigalvos?

  11. vr:

    Viskas vyksta po socdemų sparneliu. Socdemai kaip buvo Lietuvos išdavikai 1940 m. taip niekuo nepasikeitė ir iki dabar.

    • tikras lietuvis:

      O geri yra 🙂 konsevai, sugebėję per praeitą kadenciją valstybės skolą davaryti iki trigubai didesnės ir Sodrą nugramzdinti iki minus 10 mlrd lt, nors buvo gavę be skolų Sodrą, o valstybės biudžeto skolą tik su 17mlrd.lt?

  12. pensininkas:

    Jeigu bus priimti LLRA reikalavimai, lietuvių Tauta turėtų išeiti protestuoti į gatves prie Seimo ir Vyriausybės. Bet iki šiol matau, kad iš Tautos likę tik Tautininkai bei atskiri žmonės, o kiti yra virtę banda, kurią piemenys (valdžia) gali ginti bandai nesipriešinant net į skerdyklą.

    • tikras lietuvis:

      Nėra ko laukti kada priims – reikia reaguoti iš karto.
      Gal, pvz., ne daugiatūkstantinėmis demonstracijomis iš karto, gal, pvz., eilės Lietuvos interesų gynėjų organizacijų viešu pareiškimu, demaskuojančiu viešai Lietuvos valstybės interesų išdavyste bei valstybės griovimu valdančiuosius?
      Tuo labiau, kad po ataskaitinio pranešimo į kritikuotojų gretas įsijungia, kaip suprantu, ir Prezidentė, o tai jau yra rimtas kozeris – Butkevičius bijos ją pykdyti.

  13. vr:

    “iš Tautos likę tik Tautininkai bei atskiri žmonės, o kiti yra virtę banda, kurią piemenys (valdžia) gali ginti bandai nesipriešinant net į skerdyklą.”

    Trusevičiaus parengtas įstatymas ir yra lietuvių kalbos ir Lietuvos valstybės skerdykla į kurią mus veda Butkevičiaus vadovaujami socdemai.

  14. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,

    VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:

    Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
    Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
    Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: