R.Baškytė. Atviras laiškas LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui (44)

Rūta Baškytė |  vstt.lt nuotr.

Rūta Baškytė | vstt.lt nuotr.

1. Ką mums reiškia vertybės? Deklaracijos ar tikra apsauga? Kokių aplinkosaugininkų reikia Lietuvai? Formalių ar tikrų? Dar paties bylų dėl galimai neteisėtų statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke proceso pradžioje labai norėjosi atvirai paklausti: ar mums (Lietuvai) apskritai reikia saugomų teritorijų, ar ne? Jei ne, tai ir nevaidinkime, kad saugome, nesteikime jokių saugomų teritorijų, aplinkosaugos institucijų. Neužkraukime ant jų visos atsakomybės. Pasakykime pasaulio visuomenei, Europos Bendrijai, kad Lietuva galvoja kitaip, nei visos civilizuotos valstybės, stiprinančios vertybių išsaugojimo procesus ne tik savo šalyse, bet ir Afrikoje, Azijoje, kituose žemės regionuose.

Seimo nariai, kaip niekas kitas, turėtų puikiai žinoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos misiją, nes ji įvardyta Saugomų teritorijų įstatyme. Ir įdomu, ką tie patys Seimo nariai pasakytų, jei tik kur nors pasielgtume ne taip, kaip mums pridera? O dabar… Ateini į Aplinkos apsaugos komitetą, bet jautiesi kaip kokioje urbanistinės plėtros taryboje, komisijoje… Paradoksas, bet rizikuoji gauti velnių tik todėl, kad tinkamai vykdai savo pareigas, kad laikaisi teisės aktų reikalavimų, kad vienodai juos taikai visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų…

Ar kuris nors iš šalies aukščiausiosios valdžios vyrų pasidomėjo, kaip gyvena tie, kurie saugo materialias tautos vertybes? Negana to, kad valstybė nemoka saugotojams tiek, kiek turėtų, tai dar jos aukščiausi pareigūnai viešai užgaulioja, tyčiojasi… Mums uždėta atsakomybė ginti tuos, kurie nekalba, negali patys apsiginti. Pasirodo turime apginti ir juos, ir save apsiginti.

Mes negalime prisikviesti Seimo narių į saugomas teritorijas jose esančioms tikroms problemoms spręsti, o Neringos meras gali? Kodėl? Negi tikrai jau taip neįdomu, ką gi tos saugomos teritorijos davė Lietuvai, jos visuomenei, vertybėms? Daugybę kartų Seimo nariai, atvažiavę į Kuršių neriją, užeidavo į Neringos savivaldybę, bet į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją niekuomet…

Kažkodėl dažnai pamirštama, kad Kuršių nerija yra ne tik Neringos ir Klaipėdos savivaldybių ir jų rinkėjų nuosavybė. Kuršių nerijos būklė rūpi visiems Lietuvos piliečiams, nes tai nacionalinis parkas (visos tautos, ne tik Neringos gyventojų, turtas), tvarkomas pagal nacionalinius valstybės interesus. Lietuvos valstybė kartu su Rusijos Federacija yra įsipareigojusios tarptautinei bendruomenei (UNESCO Pasaulio paveldo objektas) išsaugoti visos Kuršių nerijos išskirtinę visuotinę vertę. Tai aukščiausias atsakomybės lygmuo. Šito negali užmiršti nei Kuršių nerijos gyventojai, nei Neringos ir Klaipėdos merai, nei visi Lietuvos piliečiai, nei jų išrinkti visų lygių valdžios pareigūnai, tarp jų ir Lietuvos Seimo nariai.

2. Šiek tiek istorijos. Kada gi visos problemos Kuršių nerijoje prasidėjo? Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, kuriant teisės aktus, buvo nutarta, kad visi sprendimai dėl statybų Kuršių nerijoje, visuomet turėjusioje išskirtinę vertę, bus priimami valstybinėse institucijose. Tiesą pasakius, tuomet rimtų problemų ir nebuvo. Bet tokia situacija nepatiko Neringos savivaldybei, kuri ir pradėjo žygius, siekdama sprendimų dėl statybų priėmimą perkelti į žemesnį lygmenį. Tai ir pasiekė. Turime ir atitinkamą rezultatą…

Kuršių nerijoje jau buvo ne vienas bandymas suvaldyti situaciją netinkamų statybų srityje. Kuo viskas pasibaigdavo? Pagrūmojimu. Vieni pagrūmodavo pirštu, kiti įsipareigodavo daugiau taip nedaryti. Rezultatas – kita banga, dar baisesnė apimtimi, pasekmėmis. Kuršių nerijoje galiojo savi įstatymai, tarsi atskira valstybė būtų. Buvo įprasta „susitarti“: kažką pakviesti atostogauti gerame viešbutyje, gerai pavaišinti, žuvies įdėti, išgauti palankius pažadus. Ir vis dėlto atėjo laikas kitaip, civilizuotai spręsti problemas.

Norėčiau priminti, kad šį neteisėtų statybų tyrimo procesą pradėjo socialdemokratų Vyriausybė 2005 m. Prieš pradedant teismų maratoną buvo kreiptasi į Premjerą, į Seimo narius. Visi sutarė, kad reikia rimto patikrinimo, rimto proceso. Jau tuomet buvo aišku, kad be griovimo nebus apsieita. Na o mes tuomet visus atvejus su pažeidimais buvome suskirstę į grupes (labai rimti, vidutiniai, lengvi pažeidimai).Visus atvejus perduoti Prokuratūrai mus įpareigojo Seimo nariai, pareikšdami, kad mums niekas nesuteikė teisės nutarti, kurie pažeidimai rimti, kurie ne…

O proceso eigoje reikėjo tik susvyruoti, ir ta „kvaila Baškytė“ būtų sėkmingai, be jokių sentimentų ištrenkta lauk, o gal ir pasodinta… O kiek patikrinimų susilaukė ir Tarnyba, ir aš asmeniškai. O kiek pažeminimų ir įžeidinėjimų teko patirti… Tai buvo vaikščiojimas britvos ašmenimis.

3. Teismų sprendimai. Teismai 2005–2009 m. nagrinėjo 40 bylų dėl viešojo intereso gynimo, siekiant panaikinti Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos priimtus individualius aktus, kurie buvo priimti pažeidžiant imperatyvius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, susijusius su detaliuoju planavimu ir projektavimu Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Iki šios dienos išnagrinėtos 38 bylos. 25 atvejais patenkinti Prokuratūros reikalavimai panaikinti savivaldybės priimtus administracinius aktus (11 detaliųjų planų faktiškai nenagrinėti dėl neišlaikytų, praleistų terminų, 4 bylos vis dar nagrinėjamos). Neįsivaizduoju, kaip galima teigti, jog teismai vadovavosi „kažkieno kvailomis užgaidomis“. Kaip galima manyti, kad kvaili visų instancijų teismai, teisėjai, prokurorai?…

4. Trumpai apie Rėzos g. 1, Juodkrantė. Toje vietoje, kurioje atsirado 2 jachtininkų viešbučiai ir žuvies restoranas, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje aiškiai buvo parašyta jokių naujų pastatų nestatyti. Ir staiga toje aiškiai nurodytoje vietoje buvo pradėta 3-jų pastatų statyba. Oficialiai visa tai buvo įvardyta, kaip vieno nedidelio namo rekonstrukcija. Net sapne nesusapnuosi. Natūraliai kyla klausimas: kokiu pagrindu iš viso buvo leistos naujos statybos Rėzos g. 1? Ir kas, kam, kodėl leido? Juk ne bet kas iš gatvės atėjęs statė. Niekas net nepasidomi, ar nebuvo sumaišyti vieši ir privatūs interesai.

O kaip viešbutyje buvo parduoti butai, kuriuose dabar gyvena šeimos su vaikais? O kaip galima leisti teikti paslaugas nepriduotuose pastatuose (seklyčia Nidoje). Ir tai tik keletas pavyzdžių. Toks vaizdas, kad ne apie Lietuvą kalbame.

Kada išmoksime atvirai, sąžiningai įvardyti tai, ką norime statyti, daryti? Ką norime apgauti? Save ar kitus? Kuršių nerijoje ištisos apgavysčių virtinės (projektuojami poilsio namai, parduodami apartamentai, įrengiamas uostas, statomi kotedžai ir t. t.). Ar ne čia slypi visų blogybių, visų problemų priežastis?

Šiuo konkrečiu atveju patikrinimai, statybų stabdymas prasidėjo iš karto. Mes patys prašėme neįregistruoti pastatų, nors tai ir ne mūsų kompetencija. Niekas negirdėjo. Niekam tai nebuvo įdomu. Gal todėl, kad buvo manoma, kad nieko jūs nepadarysite, kaip niekas nieko nepadarė ir ankstesniais laikais. Visiems, kurie kreipėsi į Tarnybą, patarėme nepirkti šio nekilnojamojo turto. Beje, kai buvo pradėtas nekilnojamojo turto pardavimas, informacijos apie galimai neteisėtas statybas viešoje erdvėje jau buvo pakankamai.

5. Proceso pamokos. Teismų proceso eigą stebėjo ir mokėsi visa Lietuva:

5.1. Ypatingai svarbu, kad apskritai Lietuvoje pradėtas ginti viešasis interesas vertybių apsaugos, saugomų teritorijų, teritorijų planavimo srityse. Nors buvo prašymų ir anksčiau, bet net ir Prokuratūra į juos nereaguodavo, nebuvo patirties, supratimo.

5.2. Jau vien tai, kad teismai atsakingai nagrinėjo visus atvejus, buvo signalas visiems statybų reguliavimo procese dalyvaujantiems pareigūnams, kad sprendimus reikia priimti atsakingai. Beje daug kur situacija iš tiesų pagerėjo, padidėjo atsakomybės, sumažėjo noro pasinaudoti tarnybine padėtimi. Pradėta laikytis teisės aktų reikalavimų.

5.3. Rimčiau pradėta žiūrėti į vertybių apsaugą, pradėta atsižvelgti į gamtosaugininkų sąlygas, nurodymus. Iki šio proceso daugybę kartų gamtosaugininkai informavo atitinkamas institucijas apie savavališkas statybas, reakcijos nebuvo jokios. Viskas  būdavo suvyniojama į vatą, viskas būdavo įteisinama. Visuomenėje buvo susiformavęs požiūris: „statyk drąsiai, vis tiek niekas nieko nenugriaus“. Todėl ir atėjome iki kraštutinių sprendimų būtinybės. Kitaip kalbėti apie teisinės valstybės kūrimą tikrai negalėtume.

5.4. Šiandien turime išties kitokią Valstybinę statybos ir teritorijų priežiūros inspekciją su teritoriniais padaliniais. Dabar tai institucija, besivadovaujanti teisės aktais, atsakingai nagrinėjanti statybų ir teritorijų planavimo situacijas ne tik saugomose teritorijose.

5.5. Šiandien turime stiprią, užgrūdintą Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, pasiryžusią sąžiningai darbais, o ne žodžiais išsaugoti šalies vertybes ateinančioms kartoms. Apie ją iki įvykių Kuršių nerijoje niekas ir nežinojo.

6. Apie Neringos savivaldybės kompetenciją. Labai prašau, neįsižeiskite, bet, kai pamatai naująjį skverą Nidos centre su stulpais – lempomis (nuotraukos pridedamos), rimtai suabejoji savivaldybės galimybe, kompetencija priimti rimtesnius sprendimus. Jei nesugebame tinkamai sutvarkyti nedidelio skvero, tai kokius gi monstrus artimiausiu metu regėsime šioje išskirtinėje teritorijoje? Valstybės dėmesys šiai teritorijai būtinas. O ir šios situacijos su stulpais, kurių atsiradimui tikrai nepritartume jokioje saugomoje teritorijoje, negalima praleisti pro pirštus. Neringos savivaldybė privalo prisiimti atsakomybę ir nedelsiant tinkamai sutvarkyti skverą.

7. Manome, kad ne pinigai svarbiausia, o tinkamas viso ilgo neteisėtų statybų proceso užbaigimas. Ši situacija, vedanti į teisės aktų laikymąsi, į pagarbą vertybėms, į žymiai svarbesnių prioritetų, nei asmeninis interesas viršenybę, tikrai verta ne kelių milijonų.

Jei norite procesą sugrąžinti 10 metų atgal, galite pabandyti, nors nemanau, kad tai įmanoma. Tuomet tikrai tektų pažeisti teisės aktų reikalavimus.

Nieko neturime prieš teisėtus nekilnojamojo turto įgijėjus. Bet teisinėje valstybėje jų paprasčiausiai šioje situacijoje negalėjo būti – jie tiesiog nebūtų galėję įsigyti butų viešbutyje. Tai tik rodo, kad ir kitose srityse yra problemų. Kam vaidiname, kad statome viešbutį ar kitus rekreacinius pastatus, jei planuojame išparduoti butais, apartamentais. Neringoje jau beveik nėra rimtesnių poilsio namų, kuriuose galėtų apsistoti didesnė (30-50 žmonių) keliautojų grupė. Jūs puikiai žinote, kad šiandien svečių grupės iš Vokietijos bevelija apsigyventi Klaipėdos, o ne Neringos viešbučiuose.

8. Galimybės. Ieškokime tinkamiausių kompensavimo galimybių, būdų, o ne galvokime apie Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimą. Nenoriu būti blogu pranašu, bet šio dokumento keitimas gali sugriauti visą koaliciją…

Mes patys nagrinėjome kelis kompensavimo variantus, būdus: kompensuoti savivaldybės, valstybės turimu nekilnojamuoju turtu, sudaryti galimybę teisėtiems turto įgijėjams statytis pastatus kitoje vietoje (gal su atitinkama, mažesne pinigine kompensacija), kompensuoti pinigais, pardavus savivaldybei, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Deja, teisininkai teigia, kad galima kompensuoti tik pinigais…

Turime dar bent du pasiūlymus:

• savivaldybė, valstybė gali pastatyti pastatą nukentėjusioms šeimoms tvarkymo plane numatytose vietose ir tuomet nugriauti numatytus griauti pastatus;

• Pagal tvarkymo planą Rėzos g. 1 paliekamas vienas pastatas. Atitinkamai jį pertvarkius, jame galima apgyvendinti nukentėjusias šeimas ir tuomet trečiąjį nugriauti.

Esu įsitikinusi, kad galimi ir kiti sprendimai. Tereikia geranoriškai visiems pagalvoti.

Pabaigai. Ar įsivaizduojate, kiek Lietuvos piliečių laukė, kol nors vienas pastatas bus nugriautas Kuršių nerijoje vardan teisybės? Gavau paštu nuolaužą iš pastato Rėzos g. 1 pamatų. Ir, beje, tuo labai didžiuojuosi. Ateiti iki tokio pastato nugriovimo, tikrai nelengvas kelias. Tai didžiulis daugybės gamtosaugininkų ir paminklosaugininkų pasiekimas. Tai didžiulis pripažinimas, kurio net ir labai norėdama negaliu prisiimti sau. Procese dirbo daugybė žmonių, specialistų iš įvairių institucijų, tad nemanau, kad teisinga visus nuopelnus priskirti man vienai.

Visame procese aktyviai dalyvavo daugybė Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės kultūros paveldo apsaugos komisijos, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, nacionalinės UNESCO komisijos, ICOMOS-o, kitų nevyriausybinių organizacijų, taip pat ir Vyriausybės atstovų, specialistų. O kiek sąžiningų Lietuvos žmonių stebėjo visą procesą, palaikė. Nuoširdus ačiū jiems.

Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

44 komentarai

  1. Esavičius:

    Mes jau pergyvenome gerais norais iškeltą „nacijos grynumo“ ideologija – fašizmą arba kitaip rudąjį marą. Taip pat beveik atsikratėme „klasių kovos“ komunizmo ideologijos arba kitaip raudonojo maro. Bet dabar mes stovime „gamtosaugines“ isterijos „žaliojo maro“ priešaušryje, kuri vis labiau ir labiau įsibėgėja. Ir vėl daugeliui žmonių atrodo normalu ir netgi sveikintina šios ideologijos įsigalėjimas. Žmonės netgi nesipiktina, kai šios ideologijos apologetai tokie kaip Žakas Ivas Kusto, viešai pasisako, kad „tam, kad išsaugoti gamtą, mes turime sumažinti žmonių populiaciją iki puses milijardo žmonių“. Keista, kad nei pas viena nekyla klausimas kaip sumažinti? Gal užmigdyti? O gal kokiais nors specifiniais maisto papildais gražiai „civilizuotai“ „neskausmingai“ išmarinti?

    p.s. Jei dar kas nesuprato, esu įsitikinęs, kad mes pergyvenę rudąjį ir raudonąjį marą ir praradę milijonus žmonių gyvybių stovime prie naujos ir dar labiau žvėriškos ideologijos įsigalėjimo ribos ŽALIOJO MARO. Šis maras, net nesislėpdamas, vardan varnalėšų ir tarakonų išgyvenimo yra pasirengęs naikinti žmones (civilizuotais metodais).

    • Kemblys:

      Esavičius:
      ,,Keista, kad nei pas viena nekyla klausimas kaip sumažinti?” (čia apie žmonių populiaciją).

      Dėl ko manai kuriami nežmoniškos galios ginklai krikščioniškose šalyse?

      • Esavičius:

        Kas tiesa tas tiesa, Dievo valia esame pažangiausi ir turtingiausi. Jis žino į kieno rankas atiduoti galią ir turtus. Pagalvok jei visi šie ginklai būtų musulmonų arba kokių aziatų rankose, taip atvirai savo nuomonės apie bedievystę joks portalas negalėtų reikšti. Stuksentum galva į grindi mečetėje penkis kartus į dieną ir dar rankas bučiuotum kokiam tironui. Vo tep brolau. Arba kaip šiaurės korėjoje vaikščiotum paraduose po dvi savaitęs į metus.

        • Kemblys:

          O aš manau, kad didžiausią galią turi įsitikinimai. Ko verti nežmoniškos galios ginklai, jei pentagono vieną kampą nupjovė plastmasiniu peiliuku (užgrobdami lėktuvą)? Pentagonas dabar turėtų vadintis KETURGONU 🙂

          • Esavičius:

            Tavo valia manyti taip kaip nori brolau 🙂 Mano valia tikėti Tuo, kas niekada (aš pabrėžiu) NIEKADA neišduoda. Jau ne kartą savo gyvenime tuo įsitikinau.

            Žinai, neseniai plaukiau iš kylio į klaipėdą. Po sočios vakarienės laivo restorane pakilau pas save į kajutę ir kaip įprasta atsiklaupiau maldai. Ilgai negalėjau susikaupti. Nežinojau kas yra, gal per soti vakarienė, o gal pastoviai į mintis įsibraunančios abejonės dėl savo Dievoieškos? Niekaip negalėjau nuvyti minties, jog mūsų besimeldžiančių prašytojų, šlovintojų, vekšlentojų ir aikčiotojų yra keli milijardai vienu metu. Na kokiu gi būdu Dievas, koks Jis be būtų Visagalis, gali mus išgirsti ir tuo labiau atsakyti į mūsų maldas? Taip klūpodamas ir mąstydamas pažvelgiau į iliuminatorių, kuriame apsiniaukęs vakaro dangus ir ramiai banguojanti jūra sudarė neįtikėtinai didingą vaizdą. Šitaip žiūrėdamas, mintyse kreipiausi į Jėzų Kristų:

            “Viešpatie, jei Tu Esi ir mane girdi, atsakyk man aiškiai, kokiu būdu Tu bendrauji su visais mumis?”

            Man vis dar žiūrint pro iliuminatorių, pasirodė saulė ir nuo jos, vandeniu link manęs, nusitiesė raibuliuojantis šviesos takelis. Takelis ėjo tiesiai į mano iliuminatorių, jis buvos skirtas man vienam. Laive turbūt dar kelios dešimtys (o gal šimtai) aklių stebėjo besileidžiančią saulę, bet šitas vienintelis takelis buvo skirtas ne jiems, o man. Jie jo nematė, o aš nemačiau takelių kurie buvo skirti jiems. TAI BUVO MANO ASMENINIS ŠVIESOS TAKAS. Jūroje ne buvo daugelio takelių, bet TIK VIENAS ir tas vienas takelis stebuklingu būdu driekėsi link kiekvieno žiūrinčio, nesvarbu kur jis stovėtų.

            Nusišypsojau padėkojęs Dievui už tokį akivaizdų ženklą ir su ramybę sieloje atsidaviau karštai padėkos maldai.

    • Prusas:

      tai vistik pritari tam kad tu paciu asmenu grupe ar ju palikuonys ir kuria tas ivairias ideologijas kurias paskiau iskreipia ir pavercia nekenciamom paliekant viena visu teisingiausia ir mylimiausia – tai vergovine santvarka…kuriai jeigu priesinsies busi apsauktas naciu arba komuniaga ir kraujo bus pralieta dar daugiau, o numalsinus vergu sukilima patys vergai ir liks kalti, nes patys pradejo priesintis

  2. Valdas:

    Naujausia žinia apie tai kas vyksta seime. Cituoju.

    “Birželio 12 dienos Naktigonės Pranciškaus laidoje nuskambėjo Rasos iš Panevėžio rūpestis, kad neatsiranda 36 seimo narių, kurie galėtų “palengvinti” žemės referendumo klausimo sprendimą.

    Informuoju, kad seime yra surinkta virš 40 seimo narių parašų po reikalavimu surengti referendumą dėl 47 Konstitucijos straipsnio pakeitimo. Ir dar teberenkama…
    Referendumui siūloma pateikti tokį reikalavimą (ištraukos iš 47 straipsnio projekto): “….Lietuvos žemė gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei…. Užsienio subjektai žemę gali tik nuomotis…”

    Tačiau tai nereiškia, kad referendumas bus paskelbtas. Tas reikalavimas tik privalomai bus pateiktas balsavimui. O seimo dauguma (šios dienos duomenimis) yra už kuo greitesnį žemės pardavimą (Tėvynės sąjungos -konservatorių frakcija kategoriškai atsisako paremti referendumo iniciatyva. Nors trys atskalūnai pasirašė); socdemų dauguma taip pat pagarbiai žiūri į Europos sutartį ir bijo veltis į konfliktą. Nors iš jų keli pasirašė. Siurprizas, bet Darbo partijos frakcija pasirašė beveik visa. Po balsavimo dėl referendumo, mes galėsime skelbti oficialų balsavusiųju už ar prieš sąrašą

    Tačiau mums bet kokiu atveju tai tik padės, nes jei reikalavimas balsuoti bus atmestas, taps lengviau ne tik motyvuoti save pačius (paaiškės, kad Lietuvą valdo Čičinskų dauguma), bet ir lengviau išprašyti parašų iš gyventojų. Jei kas pasiryžęs aktyviau paspausti seimo narius, tai pranešu, kad jie dar šiek tiek skaitosi tik su rinkėjų laiškais (tikrais, dar geriau, jei registruotais, o ne e-mailais). ”
    Algirdas Pilkauskas

  3. Valdas:

    Dar kartą pasikartodamas,
    pranešu žinią dėl pasiruošiamojo renginio Lietuvos Žemės referendumui organizuotis.

    Pranciškaus Šliužo kvietimas

    ”Š.m. birželio mėn. 15 d. Kaune (Donelaičio g. 2 – Žemės ūkio rūmai) kviečiu visus esamus ir būsimus referendumo organizatorius aptarti lemiamus veiksmus baigiamajame pasiruošimo etape. Pradžia 11 val. Užtrukti planuokime porą valandų prieš tai pasiruošus labai aiškiam pokalbiui šiais klausimais:

    Referendumo iniciatyvos registravimas VRK rugpjūčio 1-2 dienomis, skaičiuojant, kad komisija derins klausimus dvi savaites ir priėmus sprendimą gamins dar savaitę parašų rinkimo lapus. Pagrindinės iniciatyvinės grupės (kuri pasirašo VRK) praplėtimas iki 25.

    Žemės gynėjų suvažiavimo skelbimas rugpjūčio 24 d. ir jame paskirstomi visiems susirinkusiems parašų rinkimo lapai. Pasižadėjimų pasirašymas, instruktažas apie darbą ir t.t. Suvažiavimo org. grupės sudarymas.

    Numatymas kito sambūrio suvežant visus lapus analogiškan suvažiaviman ar atstovų susirinkiman ir pridavimas VRK po trijų, ar keturių mėn. (Terminas dar neaiškus, nes pateikta Seimui Referendumo įstatymo pataisa, kad rinkimo terminas būtų ne trys, o keturi mėnesiai) Numatymas priemonių spaudimui Seimo nariams, kad minimo įstatymo pataisos būtų svarstomos kuo greičiau.

    Tolesnis parašų rinkėjų tinklo plėtimas – ar padrikai ieškome visur ir raginame atvykti suvažiaviman, ar tvirtiname rajonų organizatorius ir pasitikime jais? Pasiskirstome šefuoti neapimtus rajonus, kas gali, ar ne?

    Pinigų paieškos gaminti ženkleliui šešialapiui, rinkėjo liemenei, skelbimui pakelės stenduose, agitaciniam lapeliui. Kiekiai nesvarbu, atskiros sąskaitos dabar nėra, vėliau bus oficiali, tad pervedimai ir legalūs galimi ateityje – po registracijos. Dabar tiesiai.

    Kitus siūlomus klausimus kiekvieno norinčio prašau paderinti su manim, nes nebus taikstomasi su bandymais sujaukti susirinkimą ir padaryti jį nesprendžiamu. Pranciškus Šliužas tel.nr.8698 02118, el.p. pranciskus.sliuzas@kaisiadorys.lt Kviečiame tik labai aiškiai apsisprendusius ir rimtai patriotiškai nusiteikusius asmenis”.

    Pagarbiai

  4. Esavičius Kembiui:

    Gyvenime mums visada tenka rinktis, ką daryti, kur eiti, kaip elgtis. Kaip neapsirikti pasirinktame gyvenimo kelyje?

    Žymus matematikas, Blezas Paskalis pasiūlė lažybas (pari) tema – „Dievas yra, ar Jo nėra“. Siūlau susipažinti ir patiems pasidaryti išvadas už ką statai savo gyvenime (prisimink, kad pasirinkimo dalyvauti šiame gyvenimo žaidime ar ne dalyvauti, mes nei vienas ne turime):

    Jei Dievas yra, tuomet Jis yra mums nesuvokiamas, kadangi neturėdamas nei dalių nei ribų, Jis neturi jokio sąryšio su mumis. Todėl mes tiesiog negalime žinoti, nei Kas Yra Jis, nei to ar Jis išviso Yra.

    Esant tokioms aplinkybėms, kas gi imsis spręsti tokį sudėtinga klausimą? Be abejo tik ne žmogaus išmintis, nes mes neturime su Dievu jokio sąlyčio.

    Todėl išnagrinėkime ši klausimą matematiškai ir pasakykime: Dievas yra, ar Dievo nėra.

    Kurį teiginį mums priimti? Protas čia ne prie ko, jis šiame klausime nieko nuspręsti ne gali. Mus ir Dievą skiria bekraštis chaosas. Šio chaoso pakraštyje žaidžiama partija, kurios baigtis yra mums nežinoma. Už ką jūs pastatytumėte? Dar kartą primenu, protas čia ne prie ko, jis negali parodyti mums sprendimo. Todėl net nedrįskite sakyti, kad tas kas padaro bet kurį pasirinkimą, suklydo, kadangi niekas to negali žinoti išanksto.

    Esmė yra tame, kad būtent šioje gyvenimo partijoje mums nori ne nori, bet reikia padaryti pasirinkimą, nes ne mūsų valioje žaisti ją ar ne žaisti. Kokį gi pasirinkimą jūs padarysite?

    Kadangi pasirinkimą jūs privalėsite padaryti, tuomet reikia palyginti laimėjimą ir pralaimėjimą.

    Jei pasirenki tai, kad Dievas yra ir gyveni pagal Jo nurodymus, tuomet jai tu teisus ir Jis yra, po mirties tu laimi amžinybę ir rojų. O jeigu Jo nėra, tu nieko neprarandi, nes nieko yra nieko.

    O jeigu tu gyvenime pastatei už tai, kad Dievo nėra, tuomet po mirties, jeigu tu teisus ir Jo nėra, tu vis vien nieko ne laimėsi, nes nieko yra nieko. Bet štai jei Jis yra, tuomet tu prarandi VISKĄ!!!

    p.s. Tik kvailys gali rizikuoti viskuo, nelaimint už tai nieko.

    • Kemblys:

      Tu, kaip nesuvokiantis Dievo, pasirenki TIKĖTI į Jį, kad išloštum po mirties arba bent jau nepraloštum.
      Ką patartum daryti man, jei aš suvokiu Dievą?
      Mus supa įvairūs reiškiniai. Vieni yra nežinomi, bet pažinūs mums, kiti nepažinūs. Dievą mes suvokiame tiek, kiek Jis atsiskleidžia mums. Pvz., kompiuteris suvokia žmogų tiek, kiek mes suteiksime jam duomenų apie save. Yra daug, labai daug, reiškinių Gamtoje, kurie mums nežinomi. Anksčiau ar vėliau mes juos išsiaiškinsime, jei jie mums pažinūs. Gamtoje yra nepažinūs reiškiniai, bet jie pasireiškia mums SAVYBĖMIS. Pvz., Žemės trauka, t.y. visuotina trauka pasireiškia mums savybėmis, kurios matuojamos, skaičiuojamos. Klausimų nekyla, yra Žemės trauka ar nėra tos traukos. Mano įsitikinimai, pavadinčiau, gamtameldžio, tad negaliu nepastebėti reiškinių, kuriais Dievas parodo savo savybes. Stengiuosi gyventi ir elgtis taip, kad nepažeisčiau Dievo savybių. Mano gyvenimui praverčia protėvių dorovės suvokimas ir jų buvęs santykis su Gamta. Gal aš klystu, bet protėvių pasaulėžiūra susidomėjau turėdamas tvirtus įsitikinimus. Labai nustebau, radau daug sutapimų.
      Esavičiau, kodėl pasirinkai krikščionybę? Yra daug religijų – visose yra prasmė ir naudingi dalykai, verčiantys susimąstyti. Kodėl nesidomėjai savo protėvių įsitikinimais? Pastebėčiau, kad religijos, kurių šventikai nesugeba paaiškinti Dievo, įveda tarpininką žmogaus pavidalu.

      • Esavičius:

        Matai brolau.Nesuvokti Dievo egzistavimo yra aukščiausio laipsnio aklumas. Bet kuris žmogus, turintis bent dalį smegenų ir sugebantis analizuoti savo aplinką, suvokia Aukščiausiojo buvimą. Jis yra visur ir visame. Jis viską sukūrė ir viskas tik dėka jo egzistuoja. O dabar pagalvok koks intelektas pas Jį turėtų būti? Ar mūsų pastangos Jį suprasti gali būti vaisingos? Jis Pats sprendžia ką pakviesti o ko ne, tai ne mūsų valioje pas Jį ateiti kitu būdu nei Jis Savo valia mums nurodys. Va tada ir lieka klausimas ar eiti tuo keliu kurį Jis Pats nurodė ar vaidinti jog turi savo asmeninį kelią klaidžiojant įvairių žmonių sugalvotose filosofiniuose labirituose, pasiduodant elementariam neurolingvistiniam programavimui.

        Tęsiam toliau. Jei Dievas viską sukūrė ir palaiko gyvastį viskam, reiškia jis turi ne tik intelektą, bet dar ir valią, bei vziją. Reiškia Jis yra ASMUO, o ne šiaip kažkokia energetinė informacinė supstancija – super kompiuteris. O jei Jis yra Asmuo Jis turi Vardą, kitaip ir būti ne gali. O jei Jis turi Vardą, reiškia tie kas žino tą Vardą gali į Jį kreiptis. Tas kreipimasis vadinasi malda, į kurią atsakomą arba ne. Dabar dėl Vardo kuriuo mes kreipiamės. Galima sugalvoti kokį tik nori vardą, bet ar tai bus tikslinė malda? Jei tikime, kad yra tik Viena, neribota niekuom ir niekame Būtybė – Dievas, Visą ko matomo ir nematomo Kūrėjas ir Savininkas, tai tuomet logiška, kad visi kiti “dievai” ir jų vardai yra netikri, klaidingų žmogaus įsivaizdavimų vaisius. Būtent tam, kad nesimelsti KAŽKAM, neaišku KAM, reikia žinoti kokiu vardu mums Tikras, Gyvas, Matantis, Klausantis ir Besirūpinantis mumis Dievas, leidžia į Save kreiptis. Ar tai kokia nors didelė paslaptis? Ar Dievas toks bailus, kad neatvertų mums Savo Vardo ir tas Vardas ne būtų žinomas visiems? O atvėręs Savo Vardą argi Dievas ne duotų visiems suprantamus ir aiškius nurodymus ką reikia daryti? Ten kur yra slapta, labai sudėtinga, tik rateliui “pašvestųjų” žinoma, ten nėra Dievo. Nes visą ko Kūrėjui nėra jokio tikslo Save slėpti. Todėl ir Vardas kuriuo mes į Jį galime kreiptis yra tik vienas, ir Jį žino visose pasaulio kampeliuose, tai Jėzus Kristus. O nurodymai ką daryti, taip pat visomis pasaulio kalbomis, vos ne kiekvieno pasaulio viešbučio kambarių stalčiuose yra padėti viešai, tai Biblija.

        O gal aš nesuprantamai aiškinu? Nors ne, tie kam ne skirta tie mano pasakojmą visada supras tik kaip KVAILYSTĘ ir todėl pražus. Juk beždžionei neįmanoma paaiškinti kas yra fodų birža, arba akcijų kainos svyravimai. Ji taip pat tai laikys tiesiog kvailystę neverta demesio.

        Dvasinis aklumas ir pasaulio apžavai neduoda daugeliui matyti to kas akivaizdu.

        Daugelis sako, kad Alach’o vardas taip pat yra visur žinomas. Keistas žinių trūkumas. Žodis Alach’as tai vertimas iš arabų kalbos kuris reiškia Dievas, bet tai ne vardas, tai apibūdinimas. Musulmonai nežino Dievo vardo, todėl savo maldose kreipiasi tiesiog Dieve. Tas pats kas pavaldinys kreiptusi į savo viršininką sakydamas ne Jonai arba Petrai, o tiesiog Viršininke. Daugelis sako, kad vardą Buda taip pat žino pasaulyje. Bet Buda tai nėra Dievo vardas, tai vardas žmogaus, kuris jo žodžiais tariant, “gavo nušvitimą”.

        Yra tik vienas vardas po Dangumi, kurį mums davė naudoti tam, kad kreiptis į Dievą ir tas vardas Jėzus Kristus. Nes Šiame Žmogaus Sūnuje yra Visa Dievo Tėvo pilnatvė. Ir nėra kito kelio pas Visagalį Dievą, kaip per Jo Sūnų Jėzų Kristų. Yra tik Vienas Dievas ir Tas Dievas mums apsireiškė kaip Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia, bet tai ne trys Dievai, o Vienas ir į Jį mes kreipiamės tik per Dievą Sūnų Jėzų Kristų.

        Tikiuosi brolau tu susimąstysi.

        • Kemblys:

          Susimąsčiau, brolau. Blaškaisi savo nežinojime, kurį vadini tikėjimu:
          ,,Jei Dievas viską sukūrė… Reiškia Jis yra ASMUO… O jei Jis yra Asmuo Jis turi Vardą… O jei Jis turi Vardą, reiškia tie kas žino tą Vardą gali į Jį kreiptis… Jei tikime, kad yra tik Viena, neribota niekuom ir niekame Būtybė – Dievas, Visą ko matomo ir nematomo Kūrėjas ir Savininkas, tai tuomet logiška, kad visi kiti “dievai” ir jų vardai yra netikri… Todėl ir Vardas kuriuo mes į Jį galime kreiptis yra tik vienas, ir Jį žino visose pasaulio kampeliuose, tai Jėzus Kristus.. .Žodis Alach’as tai vertimas iš arabų kalbos kuris reiškia Dievas, bet tai ne vardas, tai apibūdinimas… kreiptis į Dievą ir tas vardas Jėzus Kristus. Nes Šiame Žmogaus Sūnuje yra Visa Dievo Tėvo pilnatvė. ”

          Visa, ką rašai, man priminė tokį bandymą: bezdžionę išmokino užgesinti laužą vandeniu iš šalia padėto kibiro. Po to, laužą užkūrė ant plausto, plūduriuojančio vandenyje, bet nepadėjo kibiro su vandeniu – bezdžionė nerado vandens…

          Esavičiau, rašai apie Dievą lietuvių kalba. Vardą Dievas rašai iš didžiosios raidės. Ar nesusimąstei, kad lietuvių kalboje yra visi žodžiai, kuriais galime reikšti mintis apie Dievą. Protėviai paliko mums Jo vardą Dievas! O kiekvienoje žmogaus dukroje ar sūnuje yra dalelė Dievo, kaip ir kiekvienoje gyvybės apraiškoje ir Kristuje taip pat . Manau, vardą Dievas geriausiai paaiškina slavų kalboje vartojamas žodis ,,dieva” – mergelė, t.y. moteriška lytis, kuri duoda gyvybę visiems mums.

          • Artūras Gotautas:

            “Dievas geriausiai paaiškina slavų kalboje vartojamas žodis ,,dieva” – mergelė, t.y. moteriška lytis, kuri duoda gyvybę visiems mums.”

            Taikliai pastebėta,visur kalbama tik vyriška gimine,nes šiuo laikotarpiu yra “patriarchatas”,o atgalios buvo kalbama tik moteriška gimine,nes anuo laikotarpiu buvo “matriarchatas”.
            Moterų gebėjimai yra mažiausiai trigubai aukštesnio visapusiško mąstymo lygio už vyrų.
            Vyras sudarydamas problemą,paskui spręsdamas ją įrodo savo svarbumą,kaip geba išspręsti problemą,nors ją pats sukėlė .
            Ne veltui moters paskirtis labai apibrėžta yra krikščionybėje …
            Visas valdymas religijos perteiktas vyrams,o moterys paliktos vienos (vienuolės) tik jų norams (vien) uoliai tenkinti ..
            Todėl ir visų mūšių/karų pradžių pradžia yra vyrų valdymo pasekmė,tiesiog taip Gamtos sukurta ..
            Tad dažnam čiabuviui kūrėjas yra vyriškos giminės (nors taisyklingo mąstymo anei kruopos čia nėra ) ..
            ( http://www.tumblr.com/tagged/vampire%20hunting%20kit )
            Čia vieni iš vatikaniečių anuomet naikinimo įrankiai,šiuo metu naikinimas pasireiškia “ideologijos” būdu .
            ( http://www.youtube.com/watch?v=C5a9tSm4wWM )
            “Materija negali būti sukurta ar sunaikinta,nes ji niekada neprasidėjo”
            Čia papildymas Esavičiui .

          • Esavičius:

            “Žinau, kad aš nieko nežinau”. Pameni kieno tai žodžiai? Kodėl Sokratas savo supratimo viršūnėje ištarė šiuos žodžius? Ogi todėl, kad bet koks žinojimas yra kaip taškelis. Kol tu žinai mažai, tol ir nežinojimo ratas aplik tave yra labai mažas. Sužinai daugiau. Žinojimo taškas padidėja, bet ir nežinojimo ratas aplink tave prasiplėčia. Dar daugiau sužinai, ir vėl tas pats ir vėl tavo žinojimas praplėčia ribą, bet ir nežinios ratas aplinka padidėja. Ir taip iki begalybės.

            Bijok tų žmonių kurie sako jog viską žino arba sako, jog viska supranta. Reiškia jų žinių lygis dar labai mažas. Būtent jie pradeda intensyviai mokytis, bet realiai visiškai nieko nesuvokia. Būtent todėl sekuliarizuotas moklslas dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo pasimetęs. Nes buvo teigiama, jog mokslu galima išspręsti visas problemas. Bet kai tik mokslininkai susidurdavo su didesniais skaičiais ir savo skaičiavimuose tekdavo įdėti daugiau vardiklių, jų skaičiavimai netekdavo prasmės. Būtent todėl jie kai šiaudo girebėsi visiškai kvailos Einšteino realiatyvumo teorijos (viskas yra sąlygina). Būtent ji bent dalinai leido jiems pratęsti bedieviško mokslo agoniją. Todėl šiuo metu mokslas yra tapės pasaulinio masto afera (kvailysčių piramidė sukurianti tokias aferas kaip klimatologija) vedančia visus link neišvengiamo žlugimo. Jei Sokratas gyventų Kristaus laikais, jis neabejotinai taptų Kriksčionimi. Nes būtent pačio Dievo duotas mokslas išsprendžia šį žinojimo ir nežinojimo augimo neišsprendžiamą dialemą. Kristus mums duoda tikėjimą. Aš nežinau bet mano Viešpats Žino ir veda mane teisinga linkme.

            Bet kuriuo atveju brolau, mano problema yra ta, jog išmintingais žodeliais žmonių neišgelbėsi ir pas Kristų ne atvesi. Aš šią pamoka vis pamirštu kaip ir daugelis mokytų ir labai išmintingų mano brolių Kristuje. Jei Dievas pats nepakviečia, niekas pas Jį negali ateiti. Verčiau aš už tave pasimelsiu, kas žino, gal Kristus duos tau malonę ir atvers protą supratimui.

            Su broliška meilę
            Esavičius

            • Kemblys:

              Esavičius:
              ,,…mano problema yra ta, jog išmintingais žodeliais žmonių neišgelbėsi ir pas Kristų ne atvesi. Aš šią pamoka vis pamirštu kaip ir daugelis mokytų ir labai išmintingų mano brolių Kristuje.”

              Nežinau kodėl manai, jog tavo žodeliai išmintingi. Daug jų prirašei, tiek išmintingų nebūna.
              Mes čia ‘alke.lt’ lauksime, kol Dievas mus atvers į protą. Melskis už mus. Man buvo garbė, Dievo valia, duoti tau šią pamoką.
              Lik su Dievu, broleli.

    • Prusas:

      na tada apibresk kas yra Dievas pagal tave arba pagal tai kaip jis yra ir tu jo negali pajausti…jau net klausimas tampa nesamoningas, nes savo fantazijos vaisiaus negali paslepti po nezinojimo kauke nes tu ta fantazija ir sukurei bei pavadinai dievu…atsakymas vienareiksmis: dievo nera nes jo tiesiog net negali buti

  5. tikras lietuvis:

    Esavičiau,
    kažkada buvai šviesaus proto. 🙂

  6. tikras lietuvis:

    Esavičiau,
    kaip tau, kaip ukrainiečio sūnui, tokia situacija patinka 🙂 :
    prisidirbo žmogelis, pasivadinęs Kembliu, šd, o dabar, jausdamas nenumaldomai artėjant atsiskaitymo vaklandą, vis deda į kelnes, vis skubina 🙂 , nors pareiškimo dar neparašė? 🙂
    Mūsų kontora tvarkinga: pirma rašai pareiškimą, kad nori gauti į kailį, o tik po to – gausi ką panorėjęs. 🙂
    Žygeivis jį yra išryškinęs kaip sovietinį šnipelį, beje.
    O aš Žygeiviu pasitikiu.

  7. tikras lietuvis:

    Kembliau,
    tu rodyk ne dabartinį tekstą, o tą, kuris buvo anksčiau: vėl nori žulikystėm kelią prasiskinti? 😉
    Žiūrėk man 😉

  8. tikras lietuvis:

    Esavič,
    biški pablūdini savo kampelyje – “Po visų tu plikagalvių “pusbandičių“ teisėto rujojimo, pagrobiant nužudyto žmogaus klykiantį vaikutį iš saugių namų, kyla pagrįstas klausimas, ar Lietuvoje išviso yra teisininkų?”?
    Nei kas nustatė, kad tas žudikas nužudytas, nei jis yra, kad mergaitė būtų kitur, o ne su savo niekuo neprasikaltusia mama.
    Čia tau dievai taip protą apšvietė? 🙂
    Va, tokie kaip tu ir išrinko venckienes su šaika, o dabar kur ta “teisingoji” Venckienė? 😉
    Ko ji, jei mano esanti teisi, neina kautis, o slapstosi?
    Gal jaučia, kad gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už bendrininkavimą žudant (velnius, kaip ji, kad sakė)?

  9. Klodas:

    Atrodo, jog šie komentarai „glušina” str. iškeltą teisėtumo klausimą. Turbūt nekyla klausimas kodėl?

  10. Vidmantas:

    Kad saugomos teritorijos turi buti ir istatymai turi buti privalomi visiems, as pritariu visu 100%. Tik kam reikalinga visa sita tarnyba: STT su 50 darbuotoju, dubliuojantys skyriai ministerijoje, Saugomu teritoriju ir krastovaizdzio departamentas su 5 darbuotojais, saugomu teritoriju strategijos skyrius su 5 darbuotojais, apie 30 saugomu teritoriju derekciju, kiekvienoje ne maziau kaip 5 darbuotojai. Tai islaikyti kainuoja metams ne viena desimti milijonu.
    Tikimybe, kad sitas ministras atsizvelgs i sita betvarke kuri labai brangiai kainuoja mokesciu moketojams.
    Zymiai pigiau butu prie aplinkosaugos departamentu paskirti, priklausomai kiek tame regione yra saugomu teritoriju, kiekvienai teritorijai po 2-3 inspektorius. poveikis butu zymiai geresnis ir butu sutaupyta ne viens milijonas.

  11. znakorius:

    Teisėtumas svarbu, bet prarasti blaivų protą irgi nevalia.
    O šiuo atveju, kada, gavus visus įmanomus leidimus, buvo Neringoje pastatyti pastatai, kuriuos po to, padedant nemąstantiems teisininkams, norėjo nugriauti, kaip tik šio blaivaus proto ir nebuvo.

  12. Klodas:

    Klausimai dėl neteisėtai statinių Neringoje buvo plačiai aptarinėjami, priėmus teismui sprendimą reikia jį vykdyti. Dėl tikimybės, jog ministras Mazuronis „atsižvelgs į šitą betvarkę kuri labai brangiai kainuoja mokesčiu mokėtojams“ dvelkia privačiu projektuotojų siekiu paveikti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybą blefuojant žalos atlyginimu. Tačiau Mazuronis yra projektuotojas, neaiškus jo privačios įmonės dalyvavimas stumiant neteisėtą statybą, bet aišku, jog jam tapus ministru suaktyvėjo siekis nevykdyti įsigaliojusio teismo sprendimo. Toks pažeidimas valstybės valdyme yra prokuratūros reikalas.

    • Kemblys:

      Klodas:
      ,,Toks pažeidimas valstybės valdyme yra prokuratūros reikalas.”

      Ar prokuratūra aukščiau už valdžią?

      Valstybei valdyti sukuriama valdininkų pareigų sandara, kurią užpildo žmonės. Pačios pareigos nedaro nieko, daro žmonės užimantys atitinkamas pareigas. Jų veikla apibrėžiama įstatymais ir kitais teisės reikalavimais. Įstatymai sudėtingi, primena raizgalynę, sudaro sąlygas jais žaisti, kap kokį vaikišką žaidimą. Teisėtvarkoje tiesa niekam nerūpi, laimi kurie turi daugiau įtakingesnių draugų ir geriau moka žaisti tais įstatymais. Į tokį Rūtos Baškytės atvirą laišką atsakys įstatymų nustatyta tvarką, nustatytu laiku…
      Jei neapsikentę žmonės susiburę viešai parodys savo nepasitenkinimą, tai valdininkai mokės paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus. Patys pažangiausi žmonės, patekę į valdžią, bus priversti kurti naujus įstatymus ir žaisti jais tuos pačius žaidimus, nes NEĮMANOMA sukurti tobulų įstatymų.

      Kokia išeitis? Keisti žmonių pasaulėžiūrą, kuri stiprintų vidines nuostatas.

  13. Klodas:

    Kembliui. Įstatymo vykdymą negalima painioti su maištu. Kalba apie teisinę valstybę, kurioje valdymo struktūrą sudaro įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teismų institucijos.

    • Kemblys:

      Klodas:
      ,,Kalba apie teisinę valstybę…”

      Kaip tą teisinę valstybę atriboti nuo užsienio žvalgybų įtakos, nuo gobšių valdininkų ,nuo valdžion besiskverbiančių vidutinybių, kurie, nieko nemokėdami, susireikšmina pareigose, nuo nusikaltėlių pareigomis apsisaugančių nuo atsakomybės? Kas toks protingas atrinks žmones į valdžią? Piliečiai per rinkimus? Tiki į kalėdų senį ir demokratinius rinkimus…?

      Pabandyk parašyti kaip iš gentinės visuomenės santykių žmonės perėjo į valstybinius visuomenės santykius.Be pavyzdžių ir atskirų valstybių susidarymo. Kas privertė visuomenę pereiti į kitus santykius? Man susidarė įspūdis, kad nesigaudai kas yra valstybė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: