A. Butkus. Kol keliam Baltijos šalių vėliavas (25)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Birželio 7 d. „Kauno dienoje“ paskelbtas straipsnis „Tautinių mažumų įstatymas – lyg karšta bulvė“, kuriame neatsistebima, kodėl, „užuot sprendus problemą iš esmės, Tautinių mažumų projektas ir toliau voliojamas ministerijų stalčiuose“. „Iš esmės“, pasak straipsnio, reiškia įteisinti Lietuvos piliečių nelietuvišką asmenvardžių rašybą dokumentuose, taip pat leisti dubliuoti lenkiškai ar rusiškai Lietuvos Respublikos vietovardžius tose Lietuvos vietovėse, kur, pasak projekto rengėjų, šios tautinės bendruomenės sudaro ne mažiau kaip 25 proc. gyventojų, taip pat  įteisinti lenkų ir rusų kalbų oficialų vartojimą minėtose vietovėse.

Prisipažįstu, kad aš irgi neatsistebiu, kodėl liejamas apmaudas dėl šio įstatymo projekto atidėliojimo. Įstatymo, kuris akivaizdžiausiai sudurstytas pagal Lenkų rinkimų akcijos programą (net koordinuotas tos akcijos nario), o ši programa praktiškai yra „Jedinstvos-Jednošč“  kurtosios autonomijos matmenų detalizuotas tęsinys.  Prisipažįstu, kad mane stebina pro ausis praleistas Prezidentės perspėjimas, jog lietuvių kalba ir jos vartojimo sferos  negali būti derybų objektas. Ir dar prisipažinsiu, kad mane stebina nesuvokimas, jog toks segregacinis įstatymas tik dar labiau supriešins Lietuvos visuomenę, ko taip siekia politikai tiek Maskvoje, tiek Varšuvoje.  Visa tai ignoruojant, aišku, galima naiviai klapsėti akimis ir kaltinti Premjerą vilkinimu ir „nenoru prarasti kozirį“.

Kieno santykius nuodija?

„Šis reikalas nuodija tarpvalstybinius santykius“ – tokiu užkeikimu aiškinamas nenoras leisti Lietuvos Respublikos  dokumentuose nelietuvišką asmenvardžių rašybą. Kieno santykius nuodija ir su kuo? Rusijos ir Lietuvos? Lenkijos ir Lietuvos? O gal Lenkijos ir Rusijos? Nuo kada šalies piliečių asmenvardžių rašyba tapo tarptautinių santykių objektu?  Ir kas tuos santykius nuodija? Ar Latvija nuodija santykius su Lenkija, rašydama savo piliečių lenkų pavardes tik latviškai? Ar Lenkija nuodija santykius su Lietuva, niekad nesilaikiusi 1994 m. sutartyje įsipareigojimo rašyti savo piliečių lietuvių pavardes „pagal fonetinį skambesį“? Tai gal praregėkim, kas gi tuos nuodus nuolat pila į dvišalius Lenkijos ir Lietuvos santykius? Gal nebeleiskime Lietuvos švietimo ir jos piliečių asmenvardžių rašybos taisyklių rengti Varšuvos valdžios koridoriuose?

Asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos pasuose teisines nuostatas yra pareiškęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Tų nuostatų ir reikia laikytis.

Vietovardžių rašyba

Spaudžiant Lietuvą pradėti ženklinti vietoves dar ir kita kalba – lenkų ar rusų, paprastai griebiamasi rodyti pirštu  į Lenkijos Punsko apylinkes: esą ten keli kaimai paženklinti ir lenkiškai, ir lietuviškai. Esą, vietovardžius reikia rašyti autentiškai. Tačiau visada nutylima, kad tie vietovardžiai Punsko apylinkėse ir yra lietuviški, tad jų lietuviška rašyba iš tikrųjų yra autentikos atstatymas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vietovardžiai taip pat lietuviškos kilmės – jei Panerius, Pagirius ar Dieveniškes slavai vadina Ponary, Pogiry ar Dzieweniszki , nuo to šie vietovardžiai lietuviškos kilmės nepraranda, tik fonetiškai (kartais net ir semantiškai, plg. Soleczniki) iškraipomi. Tad jų rašyba kita kalba jau bus ne autentika, o jos išdarkymas. Dar daugiau – tai būtų smūgis į mūsų vardyno paveldą, išsaugotą tūkstantmečiais. Džiugu, kad šitą skirtumą suvokia ir kai kurie mūsų valdžios pareigūnai, tarp jų ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Todėl ir neskubama priimti visuomenę dezintegruojančio įstatymo, kuriame būtų įteisinta okupacinių laikų praktika lietuviškus vietovardžius rašyti nelietuvių kalba. Lenkijoje tautinės bendrijos sudaro 2 proc. gyventojų, Lietuvoje – 16 proc. Dangstytis homogeniškos Lenkijos pavyzdžiu čia netinka dar ir dėl to, kad Lietuva nėra Lenkijos dydžio, o aliuzijos į istorinį Lietuvos daugiakultūriškumą yra šiek tiek ciniškos, nes dabartinė Lietuva 1918 m. buvo sukurta lietuvių etninėse žemėse, bet ne daugiatautėje LDK teritorijoje. Jei jau derinti Lietuvos įstatymus, tai tik su Latvijos ar Estijos – to paties regiono ir to paties dydžio bei likimo šalių.

Regioninis solidarumas

Su tautinių bendruomenių radikaliais reikalavimais susiduria ne tik Lietuva, bet ir Latvija su Estija. Ten, tiesa, tuos reikalavimus kelia ne lenkų, o rusų bendruomenės dalis, kurstoma Kremliaus politikų. Latvijoje 2012 m. sugebėta net surengti referendumą dėl Konstitucijos pataisos, kuri turėjo leisti pripažinti rusų kalbą antrąja valstybine kalba Latvijoje. Referendume dauguma Latvijos piliečių balsavo prieš tokią pataisą, tačiau Daugpilyje ir Rėzeknėje laimėjo pataisos šalininkai, kurie dabar reikalauja pripažinti rusų kalbą regionine Latgalos kalba.

Latvijos rusų veiklą akylai seka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos aktyvistai. Ne tik seka, bet ir siūlo „susivienyti kovoje už savo teises“  bei kurti bendrą „Baltijos šalių tautinių mažumų kultūrinę autonomiją“, kuri iš esmės būtų slaviškas darinys Baltijos valstybėse.  (žr. interviu su keliais LLRA veikėjais). Kaip čia neprisiminus LLRA ir „Rusų aljanso“ susivienijimo per 2012 m. rinkimus į Lietuvos Seimą ir Lenkijos bei Rusijos ambasadų solidarų darbą, rengiant šio susivienijimo atstovus rinkimams. Minėtame interviu LLRA atstovė Renata Cytacka atvirai prisipažįsta, jog „Latvijos rusakalbių gyventojų patirtis mums buvo geras pavyzdys. Ir, sekdami jūsų pavyzdžiu, mes ketiname iškelti iniciatyvą apie lenkų kalbos kaip antrosios valstybinės ar regioninės kalbos įvedimą <…> Viskas įmanoma, kai valstybė yra demokratiška“.

Tad parengtasis Tautinių mažumų įstatymas (kol kas tik projektas) yra ne tik etninio rezervato Lietuvoje konstruktas, bet ir akstinas slavakalbiams radikalams destabilizuoti nacionalinius santykius Latvijoje bei Estijoje, rodant į Lietuvos pavyzdį. Šio įstatymo priėmimas įteisintų ilgalaikes valstybės ardymo  priemones visame regione, kurios – kas paneigs – ateityje gali baigtis Kosovo ar Abchazijos  baltiškaisiais variantais.

Kol per šventes šalia Lietuvos vėliavos yra keliama ne Lenkijos ar Rusijos, o Latvijos ir Estijos vėliava, tol turime būti atsakingi ne tik už savo valstybės, bet ir už viso Rytų Baltijos regiono stabilumą. Ir nekurti prielaidų tam stabilumui nykti.

Autorius yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

25 komentarai

  1. Jolė:

    Būtų gerai, kad valdančiosios koalicijos partijų vadukai ir eiliniai perskaitytų išmintingus profesoriaus žodžius. Gal tada susimastytų ką ir už ką prisiėmė į koaliciją, vardan ko prisižadėjo išduoti savąją kalbą, tūkstantmečius lietuviškus vietovardžius, vandenvardžius.
    Kas davė teisę žadėti ir išsižadėti?

  2. A:

    Dauguma mūsų tautos, deja, yra nulietuvinta ir abejinga sau ir savo paveldui. Ko tada galima tikėtis iš kolaborantų ir jų palikuonių ?

  3. Dalia:

    Gal reikia vieną sykį pasiskaityti Konstituciją ir baigti tas diskusijas? Kiek galima kaišioti priiminėti įstatymus, kurie prieštarauja Konstitucijai? Ar parlamentarai neturi ką veikti? Ar jie ne mūsų pinigais maitinami? Nesuprantu, kodėl prieš siūlant visokias pataisas ir įstatymų projektus, pirmiausia prie jų nepadirbėja Konstituciją išstudijavę patarėjai ir nepasako iniciatoriams, kurie nemoka skaityti, kurie punktai niekada negali praeiti ir negaišinti laiko juos diskutuojant. Nuolat kas nors nusišneka ir daro gėdą net eiliniam mokinukui. Lietuvių kalba yra valstybinė, ir taškas. Jokia dvikalbystė Konstitucijoje nėra numatyta. Užrašai greta kitomis kalbomis (bet ne vietovardžių) galimi tik turistų orientacijai palengvinti, o ne vietiniams gyventojams. Leisti rašyti lenkiškomis raidėmis lietuviškus pavadinimus – tai okupacijos pripažinimas. Akivaizdu, kad leidus lenkiškomis raidėmis rašyti Šalčininkų vardą, teks leisti ir Vilniaus. Ar jaučiate, valdžiažmogiai tautiečiai, dėl ko leidžiatės į diskusijas? Mano senelis savanoris kape tikriausiai vartosi.

  4. Kemblys:

    Vytauto Didžiojo universiteto profesorius:
    ,,segregacinis, koordinuotas, detalizuotas, stabilumą, variantais, radikalams destabilizuoti nacionalinius (3 svetimžodžiai iš eilės!), etninio rezervato, konstruktas, solidarų, akcijos aktyvistai, ciniškos, autentika………………….”

    Labiausiai patiko A.Butkaus sukurtas žodis – DEZINTEGRUOJANČIO 😀 😀 😀

    • Bartas:

      tikrai galėtų pasisaugoti tokių žodžių. Juk tai “Tautinis žinių ir gyvenimo būdo portalas”. O ne tarptautinis mokslininkų (suėjimas) – seimas. O tarp kitko , kas tas – “portalas”?

      • Kemblys:

        Nežinau, jie rašo:
        ,,Portalo http://www.alkas.lt tikslai:

        2.Ugdyti gimtosios lietuvių kalbos kultūrą, skatinti domėjimąsi lietuvių ir kitomis baltų (latvių, prūsų) kalbomis.”

        Gintautė Brazauskaitė
        Gamta, sveikata, kalba
        +370 60412131

        Dr. Hab. Alvydas Butkus – baltistika, kultūriniai ryšiai su Latvija

        A.Butkus baltistas, bet jam tie ‘baltiški’ žodžiai, matyt, nepatinka. Būna, kad žmogus patenka ne į savo roges ir kankinasi visą gyvenimą.

        • lyvis:

          Butkus paprasčiaus Respublikos dienraščio pasiuntinukas. lyvis

        • Jotvingis:

          Mano nuomone,nereikėtų dėl to labai kritikuoti gerb. A.Butkaus. Būkime lietuviais,tačiau neužsidariusiais savame kiaute.Todėl savo kalboje nevartokime svetimybių (barbarizmų),bet nelabai bijokime vartoti tarptautinių žodžių (skolinių,kurie tapo bendrais įvairiose kalbose).

          • Kemblys:

            Jotvingi, nesupratau, kodėl lietuvis su lietuviu turi bendrauti svetimžodžiais? Metras, gramas… yra tarptautiniai žodžiai. O, pvz., pakviesk lenką į RESTAURACIJĄ – labai apsidžiaugs tuo tavo ,,tarptautiniu” žodžiu. Tuos ,,tarptautinius” tik rusai panašiau suvokia, o, kai vakaruose reikėjo pirkti AKUMULIATORIŲ, tai mane suprato tik kai pasakiau BATERY (kažką panašaus).

  5. Kritiški pamąstymai:

    Mano nuomone,tautinių mažumų apsaugos Konvencija teisine prasme yra ydinga,nes ji kėsinasi į valstybės teritorinį vientisumą.Jeigu tautinė mažuma yra didelė ir tankiai apgyvendinta,tai juk pavojaus nutautėti tokiai tautinei mažumai nėra.Todėl būtų teisingiau tokią konvenciją vadinti ne “tautinių mažumų apsaugos konvencija”,bet “valstybės teritorijos skaidymo pagal skaitlingų tautinių mažumų gyvenamą teritoriją konvencija”.Be to kyla klausimas,ar ši konvencija yra skirta tik mažoms valstybėms.Kodėl gi tautinių mažumų apsaugos konvencija nėra taikoma Vokietijoje,kur gyvena daug turkų;Prancūzijoje,kur gyvena daug arabų;Anglijoje,kur gyvena daug lietuvių ar lenkų?

  6. Getas:

    Na, “Kauno diena” vietoj to, kad reikalauti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kultūros viceministrą Edvardą Trusevičių už Įstatymo, pažeidžiančio Konstituciją ir KT sprendimus, parengimą, laikraštis mulkina tautą, vaizduodamas, kad nežino kas yra pagal Konvenciją tautinė mažuma. Tautybės atsiradę okupacijų metu nėra tautinė mažuma (lenkai ir rusai), jiems galima buvo nesuteikti net pilietybės po 1990 m. Nesuteikė pilietybės sovietiniams rusams Estija ir Latvija, gi Lietuva, kaip visais amžiais, buvo labai tolerantiška kitų tautybių atžvilgiu.

  7. Rimgaudas:

    Lietuvoje yra diskriminuojami tarmiškai kalbantys lietuviai, nes baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą rašo normine lietuvių kalba. O, kur tarmiškumas? Siūlyčiau prie esamo 500 ženklų rašinio pridėti 100 ženklų turinį kuria nors tarme, potarme ar šnekta ir vertinti šį priedą iki 10 balų papildomai.
    Lietuviai, kalbantys bendrijos potarme, t. y. su rusų, lenkų ir baltarusių kalbų priemaišomis, de facto turėtų būti pripažinti, pavyzdžiui., “šalčininkų” šnekta kalbančiais lietuviais, už tai irgi galėtų gauti 10 balų papildomai ir niekam neliktų tarminės diskriminacijos.
    Tarmių tyrimai sako, kad skatinti derėtų, o ne riboti kam nors lietuvių kalbos mokėjimo atspalvius.

  8. Gi:

    Štai ir atėjo Tas laikas.Lietuva kabo ant plauko.O politinė pedofilinė sistema saugos save ir griaus viską,kad išlikti ir pabėgs atsitikus pasikeitimams su stribvaikiais.

  9. Algimantas:

    Apie kokį pilietiškumą ar tautiškumą gali kalbėti Linkevičius, Butkevičius? Ar ne matot, kaip juos už virvučių tampo tomaševskininkai? Kol jie (socdemai, darbiečiai) bus renkami, nesitikėkime nieko geresnio. Dėl valdžios, garbės, valgio šaukšto pardavinės Lietuvėlę visiems – amerikonams, lenkams, rusams – tiems kas daugiau sumokės. Turim įkristi į dar gilesnę duobę ir tada jie bus nušluoti į savartyną. Stiprybės visiems!

  10. vr:

    Visi Lietuvos pedofilai vienykitės po tautine lenkų rinkiminės akcijos vėliava.

  11. Jotvingis:

    Prieš pasirašant įvairias tarptautines konvencijas,būtina gerai apgalvoti,ar tai yra naudinga Lietuvai.Tarptautinės konvencijos nėra “šventos karvės”,kurioms reikėtų besąlygiškai paklusti.

  12. leitis:

    vargu ar bereikia kelti. latviai, o ypač estai nėra, o ir niekad nebuvo mūsų dideli draugai. tik nepriklausomybės pradžioje bailiai žvalgydamiesi sekė paskui mus. estai ir latviai daugiau dairosi į Skandinaviją ir…Rusiją.

    • Jotvingis:

      Svarbiausia,kad nei Latvija,nei Estija niekada nebuvo Lietuvos priešais,todėl,jeigu mažai draugavom,galima ir labiau susidraugauti.
      Sovietmečiu,kai buvau KPI studentas,Taline teko atlikti dviejų mėnesių gamybinę praktiką.Kai tik estai sužinodavo,jog esame lietuviai,su mumis jie bendraudavo ypatingai draugiškai.To nebuvo galima pasakyti apie ten gyvenančius rusus.Tai toki mano patirti įspūdžiai apie estus.Kadaise teko truputį pabendrauti ir su latviais:pastebėjau,kad tai taip pat lietuviams draugiški žmonės.

  13. Kažin:

    Baltijos šalių vėliavas mes keliam ir kelsim, tai Sąjūdžio laikų sesystė, kurios neįveikti nei Lenkija, nei Rusijai.
    Tai patvirtino ir neseniai vykęs Estijos Prezidento vizitas. Prezidento buvo aiškiai pasakyta, kad “Rail Baltica” turi visų pirma jungti Taliną ir Vilnių… Taigi akivaizdu, kad tuo buvo mestas akmenėlis į Lietuvos valdžios prolenkiškos politikos, izoliuojančios Vilnių tarsi nesantį Lietuvos sostine, daržą. Tačiau Lietuvos valdžioje apsimesta lyg nieko nebūtų pasakyta. O juk be abejonės garbingo svečio apie “Rail Baltika” pasakyta turint galvoje ekonominę ir net ją reikšmę Baltijos šalims. Taigi, ar, nejungdami savo sostinės Vilniaus su Talinu, su Vakarais “Rail Baltika” linija, nepilame vandens ant „Jedinstvos-Jednošč“ malūno, nenuleidžiame Sąjūdžio Vilniuje iškeltų trijų Baltijos sesių vėliavų!!!…
    Žinoma, kad nepatinka, ypač Lenkijai, kad regione vis dar reiškiasi Baltijos šalių seserystė…, kad vis dar šios trys sesės nesitupia po Lenkijos, save įsivaizduojančios šio regiono “vištos” sparnu…

  14. arvydas damijonaitis:

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: