Vyriausybė siekia subalansuoti mokesčius (4)

K.K.Šiaulyčio pieš.

K.K.Šiaulyčio pieš.

Birželio 10 d. Vyriausybės pasitarime buvo pritarta mokesčių įstatymų projektams, kuriais siekiama subalansuoti mokesčių naštą – padidinti mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas ir tolygiau apmokestinti kapitalą. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio, PVM bei Akcizų įstatymų pakeitimai parengti, remiantis Finansų ministerijos atliktais ekonominės naudos apskaičiavimais bei Ministro pirmininko sudarytos mokesčių darbo grupės siūlymais.

Teikiamomis GPM įstatymo pataisomis siūloma 100 litų padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – iki 570 litų asmeniui, taip sumažinant mažiau uždirbančiųjų mokestinę naštą. Dėl šios pakeitimo 1000 litų gaunančio gyventojo grynosios pajamos padidėtų 21 litu. Šiam NPD padidinimui įgyvendinti iš valstybės biudžeto papildomai reikės apie 150 mln. litų.

Papildoma paskata vaikus auginančioms šeimoms – siūlymas nustatyti 200 litų papildomą NPD ir už pirmą vaiką. Šiuo metu taikomas 100 litų NPD. Dėl šio įstatymo pakeitimo šeimos arba vaiką auginančio vieno asmens grynosios pajamos padidės 15 litų. Priėmus abi šias pataisas, pavyzdžiui, minimalų darbo užmokestį gaunančio ir vaiką auginančio asmens grynosios pajamos per mėnesį padidės 36 litais.

Siekdama palengvinti socialiai pažeidžiamiausių gyventojų padėtį, Vyriausybė siūlo 2014 metams pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šildymui ir karštam vandeniui galiojimo terminą.

Taip pat siūloma pratęsti lengvatinį 5 proc. tarifą kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, nenustatant jos galiojimo termino.

Verslo investicijas siekiama paskatinti siūlant dar 5 metams nustatyti pelno mokesčio lengvatą į esminį technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms. Pagal galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, šiuo metu jos gali iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną 2009-2013 m. patirtomis išlaidomis. Lengvata siekiama didinti įmonių produktyvumą ir verslo konkurencingumą.

Vyriausybė pritaria įstatymų pakeitimams, kuriuos priėmus bus teisingiau paskirstyta mokestinė našta, labiau apmokestinant kapitalą. Pelno mokesčiu siūloma apmokestinti prie pajamų šaltinio visas užsienio įmonėms mokamas išmokas už stebėtojų tarybos narių veiklą, taip užtikrinant visų tokių išmokų apmokestinimą, nepriklausomai nuo to, kada ir kaip jos mokamos.

Taip pat praplečiama GPM bazė. Pritarta siūlymui naikinti lengvatą palūkanoms už gyventojų suteiktas paskolas įmonėms ar gyventojams, tokiu būdu užkertamas kelias piktnaudžiavimams dvigubu neapmokestinimu (įmonės atskaito palūkanas iš apmokestinamųjų pajamų, o gyventojams jos yra neapmokestinamosios pajamos).

GMP objektas bus ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš Lietuvoje veikiančių įmonių gautos tų įmonių stebėtojų tarybos bei valdybos narių visos išmokos, ne tik tantjemos. Taip būtų užtikrintas visų tokių išmokų apmokestinimas 15 proc. GPM tarifu, nepriklausomai nuo to, kada ir kaip jos mokamos.

Pritarta siūlymui 15 proc. tarifu apmokestinti indėlių ir skolos vertybinių popierių palūkanas, kai gautų palūkanų suma viršija 10000 litų. Toks pat tarifas būtų taikomas didesnėms nei 10000 litų pajamoms (skirtumui tarp pardavimo ir pirkimo kainos), gautoms, pardavus vertybinius popierius.

Tuo pat metu siūloma nustatyti, kad visam paskirstytajam pelnui, įskaitant dividendus, būtų taikomas 15 proc. GPM tarifas. Šiuo metu dividendams taikomas 20 proc. GMP tarifas.

Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai, kitąmet siūloma didinti rūkalų akcizą. Cigarečių akcizo specifinį elementą padidinus iki 157 Lt/1000 cigarečių, pakelis rūkalų pabrangtų apie 0,30 lito, cigarų ir cigarilių akcizą pakėlus iki 93 Lt/kg, pigiausių cigarilių pakelis pabrangtų apie 0,21 lito.

2014 m. taip pat siūloma didinti kai kurių svaigiųjų gėrimų akcizus.

Alaus akcizą siūloma didinti nuo 8,5 iki 9,35 lito už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos už hektolitrą produkto.

Vyno ir kitų fermentuotų gėrimų, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – nuo 58 litų iki 85 litų už produkto hektolitrą, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais didesnė nei 8,5 proc. – nuo 198 iki 225 litų už produkto hektolitrą, etilo alkoholio – nuo 4416 iki 4460 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Tarpinių produktų, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15 proc., akcizą siūloma didinti nuo 216 iki 281 lito, o kurių koncentracija didesnė nei 15 proc. – nuo 304 iki 400 litų už produkto hektolitrą.

Dėl tokio akcizų tarifų padidinimo poveikis šių produktų 0,5 litro kainai būtų toks: alus galėtų pabrangti apie 0,03 lito; vynai ir kiti fermentuoti gėrimai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė nei 8,5 procento – apie 0,16 lito; tiek pat brangtų ir stipresnės nei 8,5 proc. alkoholio koncentracijos vynai ir fermentuoti gėrimai; tarpiniai produktai, kuriuos faktinė tūrinė alkoholio koncentracija neviršija 15 proc. – apie 0,39 lito, kurių viršija 15 proc. – apie 0,58 lito ir etilo alkoholis – apie 0,11 lito.

Mokesčių įstatymų pakeitimų paketą Vyriausybė ketina Seimui pateikti šią savaitę.

Vyriausybė taip pat pavedė Finansų ministerijai parengti siūlymus dėl bankų ir draudimo įmonių pelno apmokestinimo tobulinimo. Bendradarbiaujant su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu tuo klausimu bus ieškoma priimtino sprendimo.

Mokesčių sistemos peržiūra, kuri aprėps ir „Sodros“ pertvarką, bus tęsiama. Naujus sprendimus planuojama įgyvendinti nuo 2015 m.

Taip pat bus ieškoma sprendimo taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šviežiai atšaldytai mėsai. Tačiau iki lengvatą įteisinant turės būti pasiektas trišalis valdžios, gamybininkų ir prekybininkų susitarimas, kad šio produkto ir jo gaminių kainos užtikrintai sumažės, o gautas PVM tarifo mažėjimo efektas bus išnaudojamas konkurencingumui rinkoje stiprinti.
Skaityti naujieną LRV svetainėje

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Nepolitikas:

    Svarbiausiai: „Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai“, ir „Mokesčių įstatymų pakeitimų paketą Vyriausybė ketina Seimui pateikti šią savaitę.“ O kas nors pagalvojo, kada Lietuvoje atsirado tikras skurdas? Jog sovietmečio jo nebuvo! Vieni gyveno gerai, kiti blogiau, tačiau skurdo nebuvo. Kaip atsirado ES mokesčiai, taip atsirado ir skurdas su visokiais MGL‘ ais ir t.t. Gal kam nors bus įdomų, bet sistema(socialistinė, kapitalistinė ir t.t.) įtakos neturi. Viska apsprendžia mokesčiai:
    • Mokesčiai sudaro pagrindą visai ekonomikai( nepriklausomai, ar tai socialistinė, ar kapitalistinė santvarka)
    • Mokesčiai apsprendžia santvarką valstybėje(„socializmą“ gali paversti feodalizmu(„karinis komunizmas“), gali paversti Valstybinio kapitalizmo(„NEP“)
    Pakeičiant mokesčius, būtinai turi būti atliekamas pinigų vertinimas(reforma). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus mokesčių istorinius faktus, galima daryti išvada:
    • Tik tiesioginius mokesčius galima laikyti teisingumui atitinkančių mokesčiais.
    • Netiesioginiai mokesčiai yra priešingi piliečių interesams, ir prieštarauja demokratinės valstybės principui.
    • Tik mokesčių neišvengiamumas gali užtikrinti teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės buvimą.
    Paaiškinsiu. Jeigu iš savo veiklos jus gavote pajamus – tai mokat pajamų mokestį(tai yra tiesioginis mokestis), o vėliau naudojat tos pinigus savo reikalams(atsiskaitote su kreditoriais, perkat maistą, atidedat investicijoms(namo, auto ir t.t. pirkimui). O verslas, kaip juridinis asmuo, pajamų mokestį nemoka. Jis pirma „atsiskaito“ su kitais, ir tik gale (jeigu nesugeba paslėpti), moka pelno, turto ir t.t. mokesčius. Tame ir yra piliečių diskriminacijos faktas. Jeigu verslas mokėtu pajamų mokestį, tai nebūtu jokio skurdo ir šešėlinės ekonomikos. O biudžetas laisvai „surinktu“ apie 45 mlrd. Lt. Ir jokiu „kitų mokesčių“ nereikia.

    • Nesvarbus:

      O ką pavyzdžiui darytų nauji verslai, kuriem gali kelis metus gauti neigiamą pelną ir dar prie to mokėti papildomus mokesčius. Kurdami ir palaikydami verslą žmonės investuoja daug daugiau daugiau laiko ir resursų nei daugelis mokesčių mokėtojų atskirai ir jei jiems ta veikla pasiseka ( o čia didelis jei) jie sukuria geras salygas aplinkui sau ir kitiems. Taigi jei ir toks pasiūlymas būtų svarstomas, reikėtų atsižvelgti į daug daugiau aspekų, nei visiems juridiniams asmenims uždėti mokesčius.

      • Nepolitikas:

        „O ką pavyzdžiui darytų nauji verslai, kuriem gali kelis metus gauti neigiamą pelną ir dar prie to mokėti papildomus mokesčius.“ – kaip supratau mėgstate anekdotus. Na, pirma, kaip jau rašau jokių „papildomus mokesčius“. Mokesčiai – būtinybė užtikrinti konstitucinę santvarką valstybėje, o ne valstybės pelno šaltinis, „gaminant“ valdiškus bajorus(su „geroves“ atlyginimais). Verslas su „neigiamų pelnu“ yra anachronizmas ir niekam, išskyrus machinacijoms, jis nereikalingas. Verslo pelningumas priklauso nuo pirkėjų perkamumo ir konkurencijos. O skurdo naikinimas yra garantija verslo pelningumui. Istoriškai įrodyta. Vienodas tiesioginis mokestis – garantija sąžiningai konkurencijai ir teisingiems atlyginimams. Daugiau ir brangiau pardavei – daugiau sumokėjai pajamų mokesti. Bankai gavo daugiau – daugiau moka valstybei. Kiekvienas apskaičiuoja , ar apsimoka kelti kainas, jeigu valstybei reikia atiduoti pavyzdžiui 18% ir neišvengimai. Be to „NEP“-ą bolševikai neskatino, o tik leido veikti.

        • Nesvarbus:

          Kurdamas verslą žmogus nesitiki pinigų pirmus 3-4 metus ir tik tada gauna apčiuopiamą rezultatą, Lietuvoje ir taip per sunku atsidaryti savo įmonę, (pvz. palyginus su UK), dar pasunkinus padėtį atrėžus papildomą pajamų dalį, tikrai žmonėms lengviau nebus. Iš kur manote tos darbo vietos atsiranda, negi patys darbuotuojai susikuria? Jiems net palankios sąlygos Lietuvoje nesukuriamos patiems sukurti.
          “O skurdo naikinimas yra garantija verslo pelningumui.” – reikia kurti produktą ir darbo vietas, kurios užtikrins ilgalaikę naudą, o ne sunkinti tas sąlygas sukuriantiems.
          Daugelį istorinių faktų apie verslus galima pasilaikyti sau, versle svarbiausias prisitaikymas, o šiais laikas interneto ir technologijų pagalba viskas sklinda ir keičiasi daug greičiau nei sovietmečiu , todėl nerekėtu taip nostalgiškai įsikibit visai kitos senos politinės sistemos informacijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: