Europos parke bus pristatytas projektas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ (3)

„Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ | lietosfondas.lt nuotr.

2013 m. birželio 9 d. 12 val. Europos parke vyks skulptūrinio ansamblio „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ projekto pristatymas visuomenei. Projektą pristatys autorius skulptorius Gediminas Radzevičius. Bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp žemės sklypo paminklo statybai davėjo Všį „Europos parkas“ ir paminklo statytojo  „Lietos“ labdaros fondo.

Paminklas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ bus skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimto metų sukaktuvėms. Paminklo sumanytojai „Lėtos“ fondas ir projekto įgyvendinimo iniciatyvinės grupės nariai teigia, kad „šis paminklas savo simboliais išreikš pasaulio lietuvių vienybės idėją, susitelkimą nepriklausomai Lietuvos valstybei išsaugoti ir sustiprinti“.

„Tęsdami senovės baltų genčių tradicijas statyti šventventes gamtoje, šį monumentą statysime Europos parko teritorijoje esančio miško aikštėje. Paminklinę kompoziciją ratu sups ne tik senas miškas, bet ir įvairiomis progomis pasodinti ąžuoliukai, kuriems vietą esame numatę. Ažuolas nuo senų senovės Lietuvoje yra laikomas ne tik šventu medžiu, bet ir stiprybės simboliu“, – sako projekto autorius skulptorius Gediminas Radzevičius.

Renginyje dalyvaus projekto įgyvendinimo iniciatyvinės grupės atstovai: Vida Bandis (Pasaulio lietuvių bendrijos atstovė Lietuvoje), Kęstas Pikūnas (Pasaulio lietuvių jaunimo bendrijos pirmininkas), prof. akad. Romualdas Grigas (Lietuvai pagražinti draugijos vyriausiasis konsultantas), Henrikas Eismontas ( šv. Kazimiero ordino magistras), prof. etnologas, J. Basanavičiaus premijos laureatas Libertas Klimka. nacionalinės premijos laureatas Napoleonas Kitkauskas (Tautos fondo atstovas Lietuvoje), Namida Pocienė (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės Karininkų Šeimų Moterų Draugijos pirmininkė), Vytautas Uogelė (M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio Tarybos narys), Edmundas Atkočiūnas (visuomeninės organizacijos „Sugrįžus“ prezidentas), mokslininkas Daumantas Matulis (visuomeninės organizacijos „Sugrįžus“ valdybos narys), Vytautas Vaitiekūnas (Vilniaus „Rotary“ klubo viceprezidentas), Jonas Jonynas („Vilniaus Ainiai“ klubo l.e. pirmininkas), Zigmas Juškevičius (Vilniaus žemaičių klubo tarybos narys), Arūnas Pemkus (verslininkas), Laima Juselienė (Lietuvos Samariečių bendrijos Valdybos narė), Nijolė Balčiūnienė („Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja), Leonas Narbutis (Lietuvių fondo valdybos narys).

Renginio dienotvarkė:
12 val. – renginio atidarymas, projekto „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ pristatymas, Jungtinės veiklos Sutarties pasirašymas.
12.30 val. – Koncertuos aktorius-bardas Giedrius Arbačiauskas, savo kūrybos eilėraščius skaitys poetas Jonas Ivoška- Šėla.
13.45 val. – paminklo statymo vietos apžiūra.
14.15 val. – ekskursija į netoliese esantį restauruotą Liubavo dvaro malūną.

„Lietos“ labdaros fondo interneto svetainėje (lietosfondas.lt) monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ pristatomas taip:

„Šis paminklas savo simboliais išreiškia pasaulio lietuvių vienybės idėją, susitelkimą nepriklausomai Lietuvos valstybei išsaugoti ir sustiprinti. Pagrindinis paminklo siluetas primena karūną, o idėjinę esmę  išreiškia iš gilios praeities kilę baltų kultūros ženklai ir simboliai. Karūnos pagrindą sudarys iš lauko akmenų ratu  sumuryti aštuoni stulpai, viršuje užsibaigiantys saulute su pumpuru, simbolizuojančiu amžiną gyvenimo žiedą. Lenkti metaliniai skliautai simbolizuoja dangaus skliautą, o juose esantys koriai su lauko akmenėliais – avilį, į kurį iš visų pasaulio šalių lietuviškos bitelės neša nektarą medui ( nuo seniausių laikų baltų kultūroje bitės reiškia žmonių bendravimą – bičiulystę). Tie akmenėliai koriuose yra karūnos brangakmeniai – tai visų pasaulio lietuvių ir jų bendruomenių indėliai į Lietuvos valstybės Nepriklausomybės išsaugojimą. Po tuo dangaus skliautu, ant kalnelio (simbolizuojančio piliakalnį) – akmeninis aukuras apeiginei ugniai užkurti, į kurį nukreipti aštuoni iš visų pasaulio kraštų vedantys takai. Skliautų viršūnėje, ant simbolinio Žemės rutulio yra senovinis mūsų Vytis  – vėtrungė, kuri pasisuka į tą pusę, iš kurios pučia vėjas, tam kad apsaugoti tautą nuo įvairiausių negandų (vėtrungė nuo seno skaitoma  kaip apsauga nuo blogio). Simbolinis Žemės rutulys bus pagaminta iš bronzos, o Vytis-vėtrungė iš žalvario. Ratas aplink kolonas, išgrįstas iš akmenų, simbolizuoja karūnos apsaugą nuo blogio (pagal senovinį lietuvių pasakojimą, norint apsisaugoti nuo blogio, reikia apsibraukti ratą aplink save šermukšnio lazda). Iš kairės pusės nuo įėjimo, didžiajame aikštės rate, kuris juosia erdvę aplink karūną, ant kauburių, išdėstytų iš lauko akmenų, stovės didžiuliai rieduliniai akmenys su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis viršuje. Tuose akmenyse bus iškaltos mums svarbių istorinių įvykių datos, lėmusios tautos ir valstybės išlikimą iki šių laikų. Iš dešinės pusės nuo įėjimo didžiajame rate stovės varpinė su Tautos vienybės varpu, skelbiančiu Lietuvai ir pasauliui ten vykstančio renginio pradžią ir pabaigą. Šalia varpinės bus išdėstyti akmenys su juose iškaltomis pagrindinių rėmėjų pavardėmis ir bendruomenių pavadinimais.

Akmeniniuose rieduliuose numatome iškalti šiuos įvykius:

Saulės mūšis 1236 m. rugsėjo 22 d.
Mindaugo karūnavimas 1253 m. liepos 6 d.
Durbės mūšis 1260 m. liepos 13 d.
Mėlynųjų vandenų mūšis 1362 m. ruduo.
Lietuvos krikštas 1387 m.
Žalgirio mūšis 1410 m. liepos 15 d.
Oršos mūšis 1514 m. rugsėjo 8 d.
Salaspilio mūšis 1605 rugsėjo 27 d.
Pirmasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1794 m.
Antrasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1831 m.
Trečiasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1863 m.
1918 m. Vasario 16-osios Aktas
Klaipėdos sukilimas 1923 m. sausis.
Gedulo ir vilties diena 1941 m. birželio 14 d.
Partizaninės kovos 1949 m. Aktas.
1991 m. Kovo 11-osios Aktas“

Preliminari šio projekto įgyvendinimo sąmatinė vertė yra 3 mln. Litų. Lėšas projektui ketinama  rinkti iš pavienių geros valios žmonių paaukojimų, bendruomenių, firmų, įmonių, visuomeninių organizacijų Lietuvoje ir užsienyje. Paminklą numatome pastatyti iki 2018 m. vasario 16 d. įvyksiančio Lietuvos valstybės atkurimo 100-mečio paminėjimo.