Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos (3)

Pirčiupių Motina | varena.lt nuotr.

Pirčiupių Motina | varena.lt nuotr.

Šiemet, kaip ir kasmet birželio 3-ąją, paminėta liūdna data – Pirčiupių kaimo tragedijos šešiasdešimt devintosios metinės. Susirinkę pagerbti šimto devyniolikos gyvų sudegintų pirčiupiečių, kasmet trumpai prisimename tragišką šio kaimo istoriją ir patys sau pasižadame, kad mes, gyvenantieji šiame laikmetyje, turime daryti viską, kad tokios tragedijos nepasikartotų.

Pirčiupių kaimo tragedijos paminėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurias už gyvus, mirusius ir sudegintus pirčiupiečius aukojo Valkininkų parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius.

Vėliau visi tylūs ir susikaupę sustojo prie paminklo Motinai. Čia ir prie memorialo buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Minėjimo dalyviai, kaip ir kasmet, pėsčiomis ėjo į maždaug už kilometro esančią žudynių vietą, kurią žymi trys aukšti mediniai kryžiai, pastatyti tuoj po tragedijos. Iš viso tragedijos vietoje – koplytstulpis ir keturiasdešimt šeši kryžiai.

Ant medinės lentelės užrašyti žodžiai: ,,Ilsėkitės, broliai ir tėveliai, ramybėje, ilsėkitės, motinos ir seserys, ramybėje…”.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Minėjime dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė, laikinai Valkininkų seniūnijos seniūno pareigas einanti vyresnioji specialistė Kristina Žundienė, Varėnos rajono viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Krupovičius, Valkininkų miškų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas, Valkininkų parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius, Valkininkų vidurinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai, pirčiupiečiai.

Čia aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Liūdnas giesmes sudegintųjų garbei ir atminimui kapinaitėse giedojo Valkininkų moterų ansamblis, eiles deklamavo Valkininkų vidurinės mokyklos mokiniai.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas sakė, kad prieš šešiasdešimt devynerius metus Pirčiupiuose įvykusi tragedija – ne tik Pirčiupių, mūsų krašto, Lietuvos, bet ir visos žmonijos tragedija. „Protu nesuvokiama, kaip reikia nužmogėti, kad nužudytum tiek žmonių. Nesirenkant nei amžiaus nei lyties. Nusikaltimas atimant kitam žmogui gyvybę yra pats didžiausias ir joks teismas negali jo išteisinti. Gyvybė yra Dievo dovana, ir tik Dievas gali spręsti, kaip su ja pasielgti. Dar yra gyvų šios tragedijos liudininkų, kurie visa tai patyrė, išgyveno. Nors žuvusiųjų kraujas jau susigėrė į Dzūkijos smėlį, tačiau tas netekties skausmas gyvas, neišblėsęs“, – kalbėjo rajono vadovas. Jis kvietė jaunimą, kurie bus šios prasmingos tradicijos pagerbti Pirčiupių tragedijos aukas tęsėjais, tą atminimą iš kartos į kartą perduoti su didžiausia atjauta ir pagarba žuvusiesiems ir jų šeimoms. „Mes turime daryti viską, kad tokios tragedijos niekada nepasikartotų“,– sakė meras.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Ant kapinaičių tvoros liūdnai parimusi mąstė pirčiupietė Marija Jevčenko-Saulėnaitė. Senolė pasakojo, kad jos tėvelį dar prieš kaimo tragediją vokiečiai nušovė, o jų šeima tuo metu buvo kitam kaime, tad liko gyvi. Šiemet minėjime dėl sveikatos negalėjo dalyvauti kitos dvi tragedijos liudininkės-Marija Verbickienė ir Antosė Urbelionienė. Joms visoms trims gyvoms likusioms liudytojoms neįsivaizduojamas tos birželio trečiosios pragariškas deginamų pastatų ir gyvų žmonių karštis išliko visam laikui.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Susirinkę pagerbti sudegintųjų savo kaimo gyventojų, pirčiupiečiai kalbėjo, jog šią didelę mažo Dzūkijos kaimo tragediją lietuvių kartos turi minėti amžinai.

Pabandykime nušluostyti laiko dulkes nuo šios istorijos.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

1944 metų birželio 3-osios rytą, vos išaušus, netoliese esančioje Rūdininkų girioje besislapstę sovietiniai partizanai netoli kaimo apšaudė vokiečių kariškių mašinas. Tuomet žuvo keli vokiečiai, likusieji pabėgo į Eišiškes ir jau tą pačią dieną į kaimą atsiuntė baudžiamąjį būrį. Jis apsupo kaimą ir, suvaręs į kluonus, gyvus sudegino 119 žmonių – 58 vyrus, 61 moterį. Tarp jų buvo net 49 vaikai iki 16 metų amžiaus – jauniausiajam tebuvo šešios savaitės. Patys tvirčiausi kaimo vyrai buvo pasitraukę į mišką, tad žiaurumo aukomis tapo daugiausia vaikai, moterys ir seneliai. Kartu su pirčiupiečiais žuvo ir keli iš kitų kaimų čia svečiavęsi žmonės. Tą baisią dieną sudegino ir namus, kluonus, tvartus… Devynias dar dienas kaime patruliavo vokiečių kareiviai, neleido artimiesiems palaidoti sudegintųjų palaikų. „…Pirčiupiuose 119 žmonių buvo suvaryti į kluonus ir sušaudyti. Šaudymui vadovavo vyresnysis leitenantas Akermanas, bataliono vado adjutantas. Aš šaudžiau iš pistoleto. Kiek sušaudžiau – neprisimenu. Visą kaimą, 30-40 namų, sudeginome…“ (Iš kareivio V.Svetmano, dalyvavusio Pirčiupių kaimo naikinimo operacijoje, raštiškų parodymų 1947 metais). Tik tuometinio Valkininkų klebono Juozo Bardišausko dėka vokiečiai davė leidimą palaikus palaidoti. Kaip pasakojo dar gyvi liudininkai, laidotuvės buvo be jokių iškilmių, suorganizuotos greitosiomis ir bijant, kad vokiečiai neapsigalvotų. Tad kaimo vyrai paskubom iškasė dvi duobes. Į vieną duobę dėjo apanglėjusius moterų ir vaikų kaulus, į kitą – vyrų palaikus. Pirmasis kryžius laidojimo vietoje išaugo 1947 metais. Jį pastatė tėvas savo dukteriai, atėjusiai į Pirčiupius iš kito kaimo ir amžinai čia pasilikusiai. Antrasis pastatytas moterims ir vaikams pagerbti, o trečiasis vyrams.

Pirčiupių kaimo tragedija įamžinta skulptoriaus Gedimo Jokūbonio skulptūroje „Motina”, Justino Marcinkevičiaus poemoje „Kraujas ir pelenai”, etnografiniame Zervynų kaime filmuotame režisieriaus Almanto Grikevičiaus filme „Faktas”.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos | varena.lt nuotr.

Pirčiupiai, kad ir sudeginti, tačiau vis dėlto liko gyvi-po tragedijos vienas po kito čia kūrėsi nauji gyventojai, tad kaime ir dabar šviečia langai, gyvena žmonės. Kaimo moterys, gerbdamos savo senelių, tėvų, artimųjų, kaimynų atminimą, kasmet tragedijos vietoje pasimeldžia, uždega žvakutes.

Tądien pirčiupiečiai prie kapinaičių tvoros tradiciškai sustojo bendrai nuotraukai.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Pikc:

    Vokiečiai turėjo kvailą “nušauti tiek-ir-tiek civilių įkaitų už kiekvieną nužudytą vokietį” taktiką (ypač link karo pabaigos – bet ne tik), o bolševikų teroristai tuo naudojosi (neretai itin žiauriai kankindami ir žudydami vokiečių sužeistuosius ar belaisvius). Įsiutę vokiečiai eina keršyti niekuo dėtiems civiliams, o bolševikams dviguba nauda – ir propagandai yra ką panaudoti, ir vietiniai pradeda vokiečių nekęsti (o gal ir prie teroristų būrių prisijungti, ko kitu atveju niekad nebūtų darę). Pirčiupių tragedija labai gerai žinoma iš sovietinių istorijos vadovėlių – bet vis dėlto (ir ypač dėl to) reiktų į ją pasižiūrėti atidžiau ir kritiškiau, nes “Pirčiupiuose 119 žmonių buvo suvaryti į kluonus ir SUŠAUDYTI.” ir “Jis [baudžiamasis būrys] apsupo kaimą ir, suvaręs į kluonus, GYVUS SUDEGINO 119 žmonių” – niekaip nesiderina. Neklijuokim melo prie tragedijos – tokia praktika labai jau primena kai kurių vienos irgi smarkiai nukentėjusios tautos atstovų elgesį…

  2. vis dar paslaptis:

    Gal alkas.lt galėtų labiau pasidomėti Pirčiupių tema,nes ten daug kas iki šiol net labai neaišku? Ko verti sovietų dokumentai? Viešai prieinami liudininkų parodymai-daugiausiai iš suinteresuotojo G.Zimano vadovaujamos “Tiesos” ir pan.Koks tiksliai SS policijos pulko bataljonas dalyvavo žudynėse? Ar jis tikrai buvo latviškas? Ar iš tiesų į Pirčiupius buvo įriedėję vokiečių tankai ir šturmo pabūklai? Jei taip,kokio dalinio?
    Pasitikint Vikipedija,vokiečiams katastrofiškai trūko tankų “Baltarusijos balkone”:vos 118 vokiečių tankų prieš 2,715 sovietų tankų ir 377 šturmo pabūklai prieš 1,355 sovietinius atatinkamai.Vokietijos karinė žvalgyba tiksliai pranešė kur prasidės sovietų puolimas,bet Hitleris netikėjo.Tačiau fronto vadovybė vis tiek labiau pasitikėjo žvalgybos pranešimais,o ne Hitlerio “įžvalgomis” ir ruošėsi savo galimybių ribose.O čia…Taip fronte reikalinga technika puolimo išvakarėse nežinia kam naudojama gilioje užfrontėje.
    Jei baudžiamojoje ekspedicijoje Pirčiupiuose tankų ir šturmo pabūklų nebuvo,kodėl G.Zimano raudonieji “partizanai” neapgynė kaimo gyventojų kaip privalėjo? Kokia sovietų versija? Kokią versiją pateikė sovietų tardomi SS policijos smogikai,dėl ko buvo sudegintas vokiečiams gana palankus kaimas,garsėjęs tvirtu savisaugos būriu,kuris kėlė daug rūpesčių G.Zimano raudoniesiems “partizanams”? Ką veikė tragedijos išvakarėse į Rūdninkų girią permestas specialios paskirties NKVD diversantų būrys?
    O gal Pirčiupių kaimo žudynių istorija iki šiol dulka po grifu Visiškai slaptai?
    Kartą ieškojau informacijos apie Pirčiupių žudynes ir nieko rimto neradau,vien sovietine literatūra paremtus prieštaringus tekstus.2009m. “Veidas” publikavo prieštaringą Petro Stankero straipsnį apie Pirčiupių tragediją,tačiau net ir jo dabar neįmanoma atkapstyti internete.Bet vargiai įmanoma labai pasitikėti ir P.Stankero straipsniu kai jame Bronislavo Kaminskio brigada RONA vadinama vlasovininkais,esama ir daugiau prieštaravimų.

    • Lexusas Nebūtinai, šūdas niekada neišpopuliarės, nes jis yra šūdas. Skraidančias mašinas ir dar daug ko, daug kas žadėjo. Ir viso to nėra. Ir Linux Windows prktaneli turėjo ir pan. Akiniai visų pirma jie neveiks taip gerai, kaip reklamuojama, antra baterijos greit išsikraus, trečia nėra ir niekada nebus akiniai patogu, akinių nenešiojančiam žmogui. Androido niekada nebūtų buvę be iPhon’o. Ir Google nėra ta bendrovė, kuri tendencijas kuria, ji tik kopijuoti ar kažkieno kito idėją realizuoti geriau gali ją nupirkę. Kiek buvo jų originalių idėjų, tiek žlugo, arba ant žlugimo ribos. Visi tie Android, G+ gyvens tik iki tol, kol atsiras padoresnės alternatyvos. Juk ten tarkim, jei žmogus nekenčia/neįperka iPhon’o, jam nėra rinktis iš ko be Androido, nes Windows Phone dar tik šlifuojamas ir dar metus / kitus nėra ko tikėtis. Kaip ir su FB, jei nepatinka FB, gali eiti tik į G+, nes trečio nėra, o likę tinklai kaip My Space skirti pedofilams/lochams ir pan. Google net savo paiešką sušikti sugebėjo ir tokia nesąmonė kaip Bing šiai dienai ieško geriau, o va kai lokalizuos LT rinkai, tai jis ir vietines paieškas darys geriau nei Google. Tas pats su Gmail’u. Kodėl jis išpopuliarėjo? Tikrai ne dėl kažkokių unikalių dalykų, o tik todėl, kad davė 3 GB vietos nemokamai kai visi kiti duodavo 200 Mb. Šiandien tas pats hotmail gerokai pažangesnis ir duoda neribotą vietą laiškams + 25 GB skydraivo, plius veikia sparčiau, nes po visų gmail upgreidų jo greitis tragiškas pasidarė.Grįžtant prie temos, manyčiau, linzė akyje n kartų didesnę tikimybę išpopuliarėti, negu briedas su akiniais 😉 Manau, šią temą galima užmiršti iki kol Apple išras ir pasiūlys kažką tokio, jei S. Jobsas buvo sugalvojęs ir planus palikęs. Žinoma, gali ir Valve kažką išrasti.Prisimink, kad jau šiandien egzistuoja tokie dalykai kaip tavo akis sekantys ekranai ir tik tau rodantys vaizdą, tai atsiradus hologramoms, jas galima rodyti kiekvienam konkrečiam žmogui taip, kad nematytų kiti. Tokiu atveju tau nereikia nieko tampytis su savimi.P. S. Šiaip juk visi sako, kad Apple su Valve susidėjo, ir išleis savo ala konsolę. Nors manau tai bus ilgai žadėta Apple TV, su balso / gestų sąsaja žaidimų valdymui iš App Storo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: