Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė (LSMU) Kauno klinikos atidarė pirmąjį Lietuvoje Pirminio imunodeficito centrą. Šis centras įsteigtas siekiant Lietuvoje iš esmės pagerinti retos, sunkiai nustatomos, sudėtingos ligos – pirminio imunodeficito – diagnozavimą ir gydymą. Naujai įsteigtam centrui vadovaus LSMU profesorė Brigita Šitkauskienė.

„Naujasis Pirminio imunodeficito centras leis gerokai patobulinti pirminio imunodeficito gydymą Lietuvoje. Tai leidžia tobulinti ir ligos diagnozavimą, ir pacientams skiriamą gydymą. Nuo 70 iki 90 proc. pirminio imunodeficito atvejų lieka nenustatyti, tad šiuo metu jis galėtų būti diagnozuotas vienam iš 1200–1500 gyventojų. Nors pirminis imunodeficitas laikomas reta liga, pasaulyje nuo jo kenčia apie 10 mln. žmonių“, – teigė prof. Brigita Šitkauskienė.

Pirminio imunodeficito centre Kauno klinikose dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistų komanda: klinikinis imunologas, klinikinis genetikas, hematologas, pediatras ir laboratorinės medicinos specialistas. Įtarus imuniteto sutrikimą, reikėtų kreiptis į gydytojus, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai. Laiku nustatyta diagnozė, tinkamas gydymas ir priežiūra gali pagerinti sutrikusią imuninę sistemą. Didžioji dalis žmonių, gaunančių tinkamą gydymą, gali gyventi įprastą gyvenimą: dirbti, mokytis ir norimu būdu leisti laisvalaikį.

Pirminis imunodeficitas yra įgimtas sutrikimas. Žmonės, kuriems yra pirminio imunodeficito sindromas, jau gimsta turėdami silpnesnes organizmo gynybines funkcijas. Vienas svarbiausių pirminio imunodeficito požymių – polinkis dažniau sirgti infekcinėmis ligomis, pvz., sinusitu, bronchitu, plaučių uždegimu, šiems žmonėms susidaro sunkiai gyjančių pūlinių. Deja, gydytojai, net ir fiksuodami dažnus infekcinius susirgimus, gana retai nukreipia ar paskatina pacientus atlikti tyrimus, leidžiančius nustatyti pirminio imunodeficito sutrikimą. Dažniausiai tokie pacientai ilgai ir nesėkmingai gydomi antibiotikais.

Šiandien suskaičiuojama iki 200 skirtingų pirminio imunodeficito formų. Per paskutinį dešimtmetį moksliniais tyrimais nustatyta daugiau nei 140 genetinių mutacijų, dėl kurių išsivysto skirtingi pirminiai imunodeficitai. Europos imunodeficito organizacijos (ESID) duomenimis, didžiąją dalį (55,42 proc.) žinomų pirminių imunodeficitų sudaro antikūnų nepakankamumas, t. y., žmogaus organizmas nepagamina reikiamo antikūnų kiekio, padedančio organizmui pasipriešinti infekcijoms.