Gegužės 31 d., penktadienį, 11 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija-diskusija „Lietuvių tauta – suverenas savo nepriklausomoje valstybėje“. Konferencijos iniciatorius – Seimo narys Rytas Kupčinskas; rengėjai: Seimo narys R.Kupčinskas kartu su Vilniaus edukologijos universitetu, Mokslotyros institutu, Lietuvos Sąjūdžio taryba, Tautininkų sąjunga, „Vilnijos“ draugija.
Konferencijoje-diskusijoje bus supažindinta su istoriko Algimanto Liekio knyga „Prezidentinė Lietuva (1919–1920, 1926–1940)“, kurioje rašoma apie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą, tautinės, nepriklausomos Lietuvos kūrimą ir to reikšmę suvereno lietuvių tautos ir nepriklausomos Lietuvos stiprinimui. „Prezidentinėje Lietuvoje…“ analizuojamos problemos daugeliu atveju neprarado aktualumo ir šiandieninėje Lietuvoje:
– kiek nepriklausoma Lietuva išreiškė ir išreiškia savo suvereno – lietuvių tautos siekius;
– kiek Seimai (parlamentai) išreiškė ir išreiškia valstybės suvereno valią;
– politinės partijos – ar jos yra vienintelės demokratijos reiškėjos; istorinė atmintis ir jos reikšmė tautiškumo ir pilietiškumo ugdymui;
– tautinės švietimo, mokslo, ūkio sistemos geopolitiniame pasaulyje;
– lietuvių kalba – tautos konstitucinė vertybė;
– valstybės suverenas ir tautinės mažumos.
Pranešimus skaitys, diskutuos knygos autorius, mokslininkai, politikai: akad. Algirdas Gaižutis, prof. dr. Eugenijus Jovaiša, habil. dr. Kazimieras Garšva, Kovo 11-osios Akto signataras dr. Romualdas Ozolas, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, rašytojas Jonas Užurka, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narė Nijolė Balčiūnienė ir kiti. Konferencijai pirmininkaus Seimo narys Rytas Kupčinskas ir Gintaras Songaila.
Konferencijos tiesioginę transliaciją žiūrėkite ČIA.
Konferencijos tiesioginės transliacijos vaizdo įrašas iš lrs.lt:
Susiję straipsniai:
- Tautos istorija ir jos sklaida aptarti Seime vykusioje konferencijoje (video)
- Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
- Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
- Seime konferencija „Kaip pakeisti juodąjį Lietuvos ateities scenarijų“ (tiesioginė transliacija, video)
- Tautininkai konferencijoje aptarė rinkimų programą (nuotraukos)
- Seime vyks diskusija dėl mokytojo profesijos ateities (tiesioginė transliacija 13 val., video)
- Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija)
- Prie Prezidentūros judėjimas „Už teisingumą“ reikalavo Tautos referendumo dėl AE statybos (nuotraukos, video, memorandumas)
- Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta Seime surengtoje konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“
- Tautininkų forume aptarti šiandienos iššūkiai kultūrai ir tapatybei (video)
- Ar nepamatuoti lenkų reikalavimai atitinka Lietuvos Konstituciją ir įstatymus? (video)
- G.Songaila kviečia diskutuoti apie emigraciją, nedarbą ir verslo aplinką Lietuvoje (tiesioginė transliacija, video)
- Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
- Seime vyks konferencija „Teisinė valstybė ir jėgos struktūrų funkcijos“ (tiesioginė transliacija, video)
- Spaudos konferencija Seime „Ar galime Lietuvoje įveikti neteisingumo įšalą“ (tiesioginė transliacija, video)
- Spaudos konferencija „Pasipriešinkime antikonstituciniams kėslams“ (video)
- Apskritasis stalas nagrinėjo Lietuvai opius klausimus (nuotraukos, video)
- V. Venckevičius. Ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą – mūsų pareiga (video)
- Seime spaudos konferencija skirta Juozui Brazaičiui pagerbti (tiesioginė transliacija, video)
- Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ pristatys jungtinio Seimo rinkimų sąrašo dalyvius (tiesioginė transliacija)
- Apskritojo stalo pokalbis „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“ (tiesioginė transliacija)
- G.Songaila: Ar Lietuvos valstybės institucijos vykdo FSB įsakymus? (video)
- „Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)
- Lietuvos Sąjūdžiui birželio 3 d. sukanka 25 metai
- S.Nemeikaitė. Būti ar žūti Lietuvos universitetams? (video)
- Tautininkai rinksis į visuotinę konferenciją (tiesioginė transliacija)
- G.Songaila: VRK galimai nuslėpė nusikaltimą (video)
- Ypatingojo prokuroro nebus (video, vardiniai balsavimo rezultatai)
- Seime svarstomas Visagino atominės elektrinės likimas (tiesioginė transliacija)
- Įspėjamame mitinge reikalauta pasipriešinti antikonstituciniams projektams (nuotraukos, video)
A.Smetonos indėlis į Lietuvos valstybingumo ir lietuvybės stiprinimą yra labai didelis.Todėl A.Smetona kiekvienam samoningam lietuviui visuomet išliks kaip labai teigiamas (arba bent jau teigiamas) Lietuvos politikas,nežiūrint jo padarytų kai kurių klaidų.A.Smetonos nuveikti teigiami darbai Lietuvai ir jos tautai žymiai pranoksta jo tais klaidas.
teisingos mintys. Dar kartą sakau ir esu įsitikinęs, kad nebuvo jokio fašistinio, smetoninio perversmo. Mano dėdės, tesaugo dievai jo sielą, pasakojimai visai ką kitą liūdija. Jeigu Kaune, karininkas , puskarininkis , ar net eilinis karys negalėdavo šaligatvių eiti, Tai įsvaizduokit kokioje “pagarboje” buvo Lietuvos statytojai, gynėjai. Aišku , kiekvieno ,save gerbiančio ,lietuvio kantrybė turėjo ribas. Visi užmiršta, kad tuo metu Lietuvoje taikos nebuvo. Lenkija nebuvo atsisakiusi planų sunaikinti mūsų šalies.
Taigi , tai buvo teisingas Lietuvos kariuomenės žingsnis. Na gal Smetona ir nebuvo teisingiausias pasirinkimas. Bet tai yra gal. Ir Valstybė buvo išgelbėta kuriam tai laikui.
Būtų labai gerai, jei tokia informacija pasirodytų bent išvakarėse, gal kas norėtų dalyvauti
Nespėjame visko laiku paskelbti. Trūksta visuomeninių pajėgų. Kviečiame į talką.
O kada bus įrašas? 😉
Įrašas matyts bus arba birželio 2 d. arba birželio 4 d. greičiausiai.
Nėra duomenų apie slaptus Smetonos valdomos Lietuvos valstybės santykius su Lenkija. Todėl sunku spręsti, kas iš tikrųjų buvo Smetona, O gal jis buvo tik Lenkijos vasalas. Taip manyti galima kad ir iš to, jog išdavikiškai buvo priimtas 1938 metų Lenkijos ultimatumas. Be to, jeigu krikščionys demokratai 1926 metais būtų jungę Lietuvą prie Lenkijos, tai tuomet užgrobtą Vilnių ir teritoriją būtų tekę vadinti Lietuva, o ne Lenkija, ir nebūtų buvę kaip lietuvybę persekioti taip baisiai. Todėl Lenkijai buvo naudinga jungimąsi nutraukti tariamu perversu, kad Lenkija užgrobtą teritoriją per laiką sau ramiai verstų Lenkija…
Taip, kad tam, jog galėtume spręsti apie Smetoną, pirmiausiai būtina ištirti tarpukario Smetonos valdomos Lietuvos ir Lenkijos santykius. Kol kas tokio tyrimo duomenų neteko aptikti.
Prezidento Smetonos tautinė politika ir jo geopolitinė orientacija paliko daug neaiškumų. Ar 1938 m. gautas dovanų dvaras ir Lenkijos ultimatumo priėmimo sutaptis buvo tik jo ir Ministro Pirmininko J. Tūbelio žmonų Chodorkovsku politinis poveikis? Ar Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. apgynusio A. Voldemaro pakeitimas švogeriu J. Tūbeliu ir jo persekiojimas atitiko Lietuvos diplomatijos interesus? Ar propaguota politika „Mes be Vilniaus nenurimsim“ ir atsisakymas patiems atsiimti okupuotą Vilniaus kraštą bei konfliktinių santykių su Rusija ir Vokietija eskalavimas atitinka Vilniaus kraštą okupavusių lenkų karininkų mielaširdingas įkurdinimas Lietuvos kurortinėse vietovėse, ar tai rodo slaptus santykius su Lenkija? Todėl ir sunku spręsti, kas iš tikrųjų buvo Smetona.
Tai, kad nepasileidžia įrašas, kiti pasileidžia, o šis – ne.