Įsteigtas Baltijos jūros biosferos poligonas (0)

Nuodėgulė | Treknature.com nuotr.

Baltijos jūros biosferos poligonas įsteigtas siekiant išsaugoti vertingą Baltijos jūros ekosistemos dalį ties Kuršių nerija, ypač siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos migruojančių vandens paukščių – mažųjų kirų (Larus minutus) ir žiemojančių vandens paukščių (nuodėgulių (Melanitta fusca), alkų (Alka torda)) reguliarių sankaupų vietą.

Sistemingi paukščių stebėjimai Lietuvos teritorinėje jūroje vykdomi daugiau nei 20 metų. Jau 1994 m. išanalizavus tarptautinės paukščių apskaitų ekspedicijos tyrimų rezultatus, pirmą kartą buvo užsiminta apie šios teritorijos svarbą saugant žiemojančių vandens paukščių sankaupas. Dėl žiemojančių ir migruojančių paukščių apsaugos, tarptautinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International 2000 m. Baltijos jūros akvatorijai ties Kuršių nerija suteikė paukščiams svarbios teritorijos statusą. Vėlesnių mokslinių tyrimų, vykdytų įgyvendinant tarptautinį LIFE+ projektą „Marine protected areas in the Eastern Baltic Sea“, rezultatai tik patvirtino, kad teritorija išskirtinai svarbi Baltijos jūroje žiemojančioms alkoms ir nuodėgulėms, kurios čia formuoja skaitlingas sankaupas (pvz., žiemojančių nuodėgulių buvo suskaičiuota virš 40 tūkst.), bei vasarą migruojantiems mažiesiems kirams.

Tarptautinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International 2012 m. atnaujinusi daugiau nei 10 tūkstančių pasaulio paukščių rūšių būklės apžvalgą, Baltijos jūroje žiemojančias nuodėgules priskyrė globaliai nykstančių paukščių kategorijai. Ši jūrinių ančių rūšis įvardijama kaip esanti išnykimo pavojuje. Todėl Baltijos jūros biosferos poligono įsteigimas ypatingai prisidės prie šios, tarptautiniu mastu nykstančios rūšies, taip pat ir kitų saugomų paukščių rūšių, jų sankaupų vietų išsaugojimo.

Nuodėgulė – viena iš jūrinių ančių rūšių, į Baltijos jūros biosferos poligoną atskrenda žiemoti. Tai viena tamsiausių rytinėje Baltijos jūros dalyje žiemojančių ančių. Patinėliai turi charakteringą baltą „ašarą“ po akimis ir baltą dėmę ant sparno, matomą tik skrydžio metu. Peri tundroje, o žiemoti dideliais, iki kelių tūkstančių paukščių būriais atskrenda į Baltijos jūrą. Pirmieji paukščiai stebimi jau spalio mėnesio pabaigoje, o skaitlingiausios sankaupos registruojamos gruodžio – sausio mėnesiais, kuomet užšąla Rygos įlanka ir Lietuvos priekrantėje bei už jos ribų pasilieka žiemoti dalis Latvijos pajūryje sankaupas formuojančių paukščių. Kovo mėnesį dar stebimi peržiemojusių paukščių būriai, o balandžio pradžioje sutinkami tik pavieniai individai.

Alka – labai įdomus vandens paukštis. Kresnu kūneliu ir baltai juodu kostiumu šis paukštis šiek tiek panašus į pingviną. Tai tikri jūriniai paukščiai, beveik visą laiką leidžiantys vandenyje, į sausumą sugrįžtantys tik perėti. Alkos peri kolonijomis uolų atbrailose. Skraido taip pat gerai kaip ir nardo. Alkos Baltijos jūroje ties Kuršių nerija sutinkamos žiemą, gausiausiai gruodžio – vasario mėnesiais. Ypatingai šaltomis žiemomis, kuomet užšąla Rygos įlanka bei šiaurinė Baltijos jūros akvatorija, matomai, ir dėl prasidėjusios stintų nerštinės migracijos, priekrantėje ties Kuršių nerija registruojamos ypatingai skaitlingos rūšies sankaupos.

Mažasis kiras sutinkamas tik vasarinių migracijų metu. Skirtingai nuo žiemojančių paukščių, tarptautinės svarbos sankaupas mažieji kirai suformuoja vasaros antroje pusėje su maksimalia paukščiu gausa rugpjūčio mėnesį. Paskutiniai gausesni būriai stebimi ir rugsėjo mėnesį.

Daugiau informacijos, norintiems susipažinti su Baltijos jūros biosferos poligono ribomis ir nustatytais veiklos apribojimais.