J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis (3)

Jonas Valatka | Asmeninė nuotr.

Jonas Valatka | Asmeninė nuotr.

Bet  kur ir bet kurių verslininkų paklausus ar jūs norite mokėti mokesčius, absoliuti dauguma sąžiningai atsakytų – nenorime. Galbūt išimtis būtų Skandinavijos šalys kur verslo kultūra aukštesniame lygyje. Lietuva šiame kontekste ne išimtis.

Viena didžiausių bėdų – mažas surenkamas biudžetas, vienas mažiausių Europoje BVP perskirstymas. Dėl to labai kenčia iš biudžeto finansuojamos sritys – chroniškai trūksta pinigų socialinėms reikmėms, švietimui, sveikatos apsaugai, policijai ir t.t.

Didžiulę įtaką tokiai padėčiai turi šešėlinės ekonomikos mastai. Čia svarią vietą užima akcizinių prekių kontrabanda, kitokia nelegali veikla. Tačiau valstybės mastu dar didesnę įtaką biudžeto surinkimui daro atlyginimų mažinimas mokant dalį jų vokeliuose, pajamų slėpimas vedant dvigubą buhalteriją, PVM ir kitų mokesčių slėpimas. Gali kilti klausimas: kokiu būdu akcinėje bendrovėje, uždaroje akcinėje bendrovėje ar kitos formos įmonėje gali atsirasti neapskaityti grynųjų pinigų srautai, iš kurių mokami papildomi neapmokestinti atlyginimai, perkamos prekės, mokami kyšiai ir t.t.? Teoriškai, jeigu įmonė laikosi finansinės drausmės, jeigu apskaita vedama pagal galiojančius teisės aktus ir realiai tikrinama įmonės metinė finansinė atskaitomybė – to neturėtų būti. Deja, paskutinės grandies kaip tik ir trūksta.

Verslo sąlygų „gerinimui“ per eilę metų įmonių įstatymai, civilinis kodeksas pakeisti taip, kad neliktų jokios realios įmonių finansinės kontrolės. Didžiojoje daugumoje uždarųjų akcinių bendrovių panaikintas bet koks metinis finansinis auditas. Akcinėse bendrovėse,  kur pagal įstatymus auditas privalomas, auditorių renka ir jam atlyginimą nustato kontrolinio paketo savininkai, kurie dažniausiai visiškai nesuinteresuoti rodyti tikrąją įmonės veiklą ir atitinkamai atskleisti visus finansinius srautus. Keičiant minėtus įstatymus maksimaliai sumažintos mažųjų akcininkų teisės, t.y. tų, kurie realiai būna suinteresuoti skaidriais bendrovės veiklos rezultatais.

Žiūrint iš valstybinio taško, visiškas nesusipratimas – buvusios konservatorių ir liberalų valdžios priimtas mažųjų bendrijų įstatymas, leidžiantis bendrijos nariams neribojant bendrijos apyvartos ir esant ribotai civilinei atsakomybei mokėti simbolinius Sodros mokesčius. Darant minėtus įstatymų pakeitimus ypatingai  pasidarbavo Laisvosios rinkos instituto ekspertai, nuolatos akcentuojantys mokesčių žalą žmonėms, valdžios nesugebėjimą disponuoti surinktais pinigais, Sodros būsimą nesugebėjimą mokėti pensijas ir panašiai. Keisčiausia, kad ir dabar, esant socialdemokratų partijos dominuojančiai valdžiai, LLRI ekspertams pati valdžia suteikia galimybę eskaluoti laukinio liberalizmo principus, naudingus tik turtingiausiam Lietuvos žmonių sluoksniui.

Esant tokiai padėčiai, visiškai nekeista, kad jau buksuoja patvirtinto biudžeto pajamų surinkimas. Kitaip ir negali būti. Tinkamai nesutvarkius įmonių įstatyminės bazės, neuždarius dabar esamų mokestinių landų, neįvedus realių progresinių mokesčių didelėms pajamoms, pamiršus pelno mokestį, galima pamiršti ir didesnį BVP perskirstymą tokiu būdu eliminuojant galimybę civilizuočiau tvarkyti valstybės reikalus keliant Lietuvos žmonių pragyvenimo lygį.

Vis tik dabartinė valdžia turi galimybę pasukti Lietuvos ekonomiką iš esamo labai liberalaus kelio daugiau socialdemokratine kryptimi, kuri būtų naudinga didžiajai Lietuvos žmonių daliai. Priešingu atveju žmonių nusivylimas sava valstybe tik didės. Didės emigracija ir visos kitos blogybės. Valdžios priedermė, kad to nebūtų.

Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *