I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA? (48)

Inga Baranauskienė | asmeninė nuotr.

Inga Baranauskienė | asmeninė nuotr.

Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.

Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau!

Štai jau tarp Mindaugo karvedžių minimi Chvalas ir Eustachijus – akivaizdžiai rusėnai. Be abejo, vėliau rusėnai irgi nuolat minimi įvairiuose kontekstuose. XIII a. 7–9 dešimtmetyje į Lietuvą plūdo Vokiečių ordino spaudžiami prūsai, jotvingiai, kuršiai ir žiemgaliai, kurie asimiliavosi toli gražu ne iš karto. XIII–XIV a. sandūroje, Gedimino pirmtakui Vyteniui užmezgus draugiškus santykius su Rygos miestu, Lietuvoje ėmė kurtis vokiečių bendruomenė – pats Vytenis, o vėliau ir Gediminas statė jiems bažnyčias svarbiausiuose miestuose. Žinoma, būta ir lenkų – daugiausiai karo belaisvių, bet 1325 m. Gediminas juos visus paleido į Tėvynę savo dukters Aldonos santuokos su Lenkijos karalaičiu Kazimieru proga…

Žinoma, Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“ yra svarbus, nagrinėjant kitataučių padėtį viduramžių Lietuvoje, nes čia pirmą kartą matome suformuluotus imigracijos politikos principus ir kitataučiams keliamus reikalavimus. Gediminas pareiškė atveriąs savo karalystę visiems geros valios žmonėms, norėsiantiems čia įsikurti pažadėjo įvairių lengvatų, bet jau 1323 m. gegužės 26 d. laiške įspėjo: „…nenorime, kad (pas mus) atvyktų tokie, kurie daro iš vienuolynų plėšikų prieglaudą ir pardavinėja (surinktą) išmaldą, žalodami (savo) sielas.“ Pastaroji Gedimino ištarmė atskleidžia jo pasipiktinimą tuo, kad cistersai pardavė Vokiečių ordinui savo vienuolyną, stovėjusį strategiškai svarbioje Daugavgryvoje (t.y. Dauguvos žiotyse), ir tuo labai apsunkino Lietuvos sąjungininkų rygiečių padėtį. Vis dėlto ją galima vertinti ir platesniame kontekste: Gediminas buvo pasirengęs atverti savo karalystę tik geros valios žmonėms ir reikalavo iš jų pagarbos Lietuvai bei jos nacionaliniams interesams.

Atvykėlių nepagarba lietuviškai tvarkai galėjo turėti skaudžių pasekmių. Štai 1338 m. į Vilnių atvyko du hipertrofuotai religingi pranciškonų vienuoliai iš Čekijos – brolis Ulrichas ir Martynas – ir, kaip sakoma, nė kojų neapšilę, išpuolė į centrinę Vilniaus aikštę protinti lietuvių, kokie negeri jų dievai. Žmonės, be abejo, įsižeidė, pranešė vadovui, o Gediminas be didelių kalbų įsakė triukšmadarius pakarti. Taigi pakantumas pakantumu, ir Dievas vienas visų, vis dėlto „garbinti jį pagal savo papročius“ ar kitaip išreikšti savo tapatybę kitataučiams leidžiama tik savose bažnyčiose, o į gatves nėra ko veržtis – štai taip, remdamiesi jo paties pareiškimais, galėtume nusakyti Gedimino politiką kitataučių atžvilgiu. Ir ponas Talmontas pats tepamąsto, ką Lietuvos didysis kunigaikštis pasakytų, išvydęs LLRA demonstrantus, žygiuojančius jo vardu pavadintu prospektu, su reikalavimais keisti lietuvišką raidyną, naudoti lenkiškus gatvių pavadinimus ir t.t.

O gal čia tokia subtili LLRA užuomina, kad Lietuvos politika kitataučių atžvilgiu ir toliau turėtų būti grindžiama Gedimino principais? Tuomet raginčiau Seimo narius balsuoti už pono Talmonto pasiūlymą abiem rankom ir visais kojų pirštais! Ypač jeigu vardan visiško aiškumo LLRA veikėjai pražygiuotų Gedimino prospektu, pasibarstę galvas pelenais.

Bet gal visgi nedarykim cirkų. Sausio 25-oji pirmiausiai siejama su Vilniaus miesto pirmuoju paminėjimu rašytiniame šaltinyje, su Lietuvos sostinės vardo pagarsinimu visam krikščioniškam pasauliui, su Gedimino sapnuose aidėjusio geležinio vilko staugimo virtimu žodžiu ir veiksmu. Dar sovietmečiu, minint šios datos 650 metų sukaktį, Katedros aikštėje buvo pastatytas paminklinis akmuo. Nuo 2007 m. draugija „Pilis“ kartu su daugeliu kitų visuomeninių ją iš naujo aktualizavo, kasmet rengdama Vilniaus pagarsinimo šventes. Tad būtent tokiu pavadinimu šią datą ir būtų galima Atmintinų dienų sąrašą, kaip siūlo Seimo nariai Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Valentinas Stundys, Algirdas Patackas, Edvardas Žakaris, Aleksandras Zeltinis bei Rima Baškienė. O pono Talmonto pasiūlyta interpretacija „Tautinių bendrijų atminimo diena“ šiuo atveju visiškai netinka, nes tai, ką jos kontekste turėtų prisiminti tautinės bendrijos, kai kurioms iš jų visai nebūtų malonu.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

48 komentarai

  1. Lamatas:

    Šaunuolė!!!
    Viskas sudėliota su labai teisingom užuominom. Nuo savęs pridėčiau , kad tautinėms bendrijoms gal ir vertėtų rengti eitynes , Ištikimybei Lietuvai pareikšti . Na o turintiems piktų kėslų -skersinis prospekto pabaigoje.

    • tikras lietuvis:

      Pats sakai apie juos – tautinės bendrijos, o autorė teigia, kad jie – kitataučiai.
      Skirtumą jauti?

      • Lamatas:

        Gal visgi pačiam laikas pradėti skirti kas yra tauta , kas tautinė mažuma , kas tautinė bendrija . Patikėk , kvaila Lietuvos pilietį ( arba ne) laikanti save ne lietuviu ,ir siejančiu save su kita tauta , laikyti lietuviu . Taip galima nusipaistyti iki to ,kad traukinio , kertančio Lietuvos teritoriją keleiviai , tuo metu tampa lietuviais .

        • tikras lietuvis:

          Klysti,
          jei, pvz., pederastai save laiko normaliais, tai nuo to jie normaliais netampa.

          • Lamatas:

            kur klystu ? Pagal Tamstą pvz.rusas gyvenantis Lietuvoje , lakantis save rusu , ir net nemokantis lietuviškai , yra lietuvis ? O kai jis po kiek tai metų išvažiuos į Rusiją ? Suprask gi pagaliau kad pilietybė , tautybė ir gyventojas tikrai nėra tolygios sąvokos . Čia net diskutuoti nėra prasmės . Kitas dalykas ką laikyti tos ar kitos tautybės , jei jis pats save priskiria kokiai tai tautybei .Čia klausimas gan atviras.

            • tikras lietuvis:

              Atskiras asmuo gali būti visoks – gali kitas gyventi JAV, bet nemokėti angliškai (buvo tokių išeivių iš Lietuvos).
              Bet ar jis yra lietuvis, jei dirba JAV?
              Tas pats ir su tuo tavo “rusu”.
              Pilietybė ir tautybė, tarp kitko, labai susipynę sąvokos:
              1. tautietis yra tos teritorijos gyventojas, priklausantis etnosui;
              2. piliečių absoliuti dauguma irgi yra tautiečiai, priklausantys etnosui.
              Todėl nereikia kišti išimčių kaip taisyklių: atskirų žmonių gali būti visokių, bet priklausymą teritorijai (tuo pačiu tautai ir valstybei) lemia tai ar tas asmuo dirba tai teritorijai (=valstybei,=tautai), ar ne.
              Pvz. yra toks Lamatas 🙂 . Gyvena jis Rusijoje, dirba Rusijai, o kaip saviveiklininkas sudalyvauja Alko pašnekesiuose lietuvybės palaikymo klausimais.
              Kas jis toks yra?
              Kadangi jis dirba Rusijai, vaikus augina Rusijai, tai priskirtinas yra prie rusų.
              Kada grįš, tada mes jį atlietuvinsim ir jis vėl galės būti lietuviu. 🙂

              • tikras lietuvis:

                P.S. paskaityk čia, Alke, akademiko Z.Zinkevičiaus išaiškinimus kas yra tie Lietuvos “lenkai” – apsišviesi.

                • tikras lietuvis:

                  Ir dar.
                  Ar žinai, kad Lietuvoje dažnai rusai lietuvinasi pavardes – prisideda prie pavardės as?
                  Ką tai reiškia?
                  Tai reiškia jų lietuvėjimą.
                  Tik reikia kuo greičiau uždaryti tas prieš Lietuvą nusistačiusių asmenų gamybos mokyklas, kada už visuomenės daugumos – lietuvių pinigus yra mokomi vaikai ne valstybine, o kitomis kalbomis, po ko jie savęs netapatina su Lietuva.
                  Lenkai nesipeckioja – štai Punske uždaro dar dvi lietuvių mokyklas, o juk ten lietuviai – autochtonai.
                  O čia lenkų autochtonų nėra.

  2. Budrikis:

    Ačiu Inga už puikų straipsnį.

  3. čiabuvis:

    Trumpai ir aiškiai. Ačiū!

  4. Kažin:

    O gal Talmantas savo siūlymą sieja su kokių Lenkijos istorikų Lietuvos visuomenei nežinomais aiškinimais, pagal kuriuos, galbūt Gedimino atėjimas į valdžią yralaikomas pirmuoju Lenkijos proveržiu į Lietuvą.
    Juk gana žinomo tarptautiniu lygiu Vytenio išnykimas taip be niekur nieko ir Gedimino “tylus” atėjimas į valdžią slepia daug istorinių myslių. Visas tas kokių 3-4 metų tarpas atrodo tarsi po kokio žymaus šaltinių klastojimo. Ypač, kad Gedimino politika yra neginčijamai kitakryptė Vytenio vykdytai politikai.
    Taigi, ar Talmonto siūlymai kartais nėra siejami su kokia Lenkijai svarbia, o mums priešingai, tarpusavio santykių Gedimino laikų data. Kelia įtarimų ir pats Vytenio valdymo netyrinėjimo faktas.

    • Inga Baranauskienė:

      Pone Kažin,
      1) Vytenio laikai yra tyrinėjami (pvz., Rovelo);
      2) Gediminas buvo nuoseklus Vytenio politikos tęsėjas;
      3) Trečia, jeigu žmogus miršta, sulaukęs 50+ (o Vyteniui 1316 m. turėjo būti mažiausiai tiek), tai nieko stebėtino čia nėra.

      Ir apskritai, prieš kurdamas sąmokslo teorijas, geriau pasistudijuokit šaltinius.

      • Kažin:

        1. Supratau, kad jūs viską Lietuvos istoriją norėtumte palikti sovietišką ir lenkišką.
        2. Vien nuo Mindaugo laikų ir ypač ryškaus Vytenio laikais buvusio atvykimo (prekybos) į Lietuvą ne per Livoniją (Rygą), o per Mozūrus, pakeitimas daug ką pasako apie Gedimino politikos priešingumą Vytenio, vykdytai. Tą priešingumą rodo ir Gedimino veikimas susidėjus su Pskovu prieš Livoniją ir Rygą, kai Vytenis veikė būtent prieš Pskovą. Tokių faktų yra ir daugiau.
        3. Beje, Rovelas Vyteniui, berods, skiria tik kelis puslapius, be to, jokių dinastinių problemų nekelia.
        4. Be to, darote metodologinę klaidą, laikydama Vytenį, kaip savo mirtimi mirusį žmogų, o ne, kaip mirusį būnant Lietuvos karaliumi. Apie jo, kaip mirusio karaliaus, žinomo Europoje karvedžio palaidojimą šaltiniai be priežasties negalėjo nutylėti. Tai akivaizdi moksliškai neanalizuota istorijos problema, beje, panašiai nutylėta buvo ir Gedimino valdymo pabaigos priežastis, o tai jau simptomiška…
        5. Na, kas dėl “sąmokslo teorijų” kūrimo, tai sovietiškai naudojate “štampą” ir tiek..

        • Inga Baranauskienė:

          Ai, ką čia su Jumis diskutuoti, jeigu Jūs net Rovelo neskaitėte.

        • tikras lietuvis:

          Autorė padarė ir kitą klaidą: pati sako, kad karalius Gediminas nubaudė atvykėlius, o paskui kalba apie kažkokias tautas Lietuvoje, išskyrus lietuvių, tarsi jos čia būtų.
          Matyt, ji neskaitė 🙂 akademiko Z.Zinkevičiaus darbų, kuriuose yra įrodyta, kad jokių lenkų tautos žemių Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo, lenkų kalba čia yra atneštinė, o todėl ir jokių lenkų čia nėra – ką patvirtina ir Didysis lietuvių kalbos žodynas, kuris tuos Lietuvos “lenkus” vadina šūdlenkiais, t.y. apsimetėliais lenkais (kurie, aišku, gyvena savo žemėse – Lenkijoje).

          • Inga Baranauskienė:

            Ponai, ar jūs neįdėmiai skaitote? Gedimino laikais Lietuvoje būta daug lenkų BELAISVIŲ. Vytenis iš žygių atvedė. O Gediminas, pasinaudojęs dukters vedybomis, juos korektiškai išlydėjo į Tėvynę. Beje, jo laikais Lenkija Lietuvos atžvilgiu tikrai elgėsi korektiškai, o Vladislovas Lokietka, 1329 m. užpuldamas Prūsiją, faktiškai išgelbėjo Žemaitiją nuo užkariavimo. Šis žygis, beje, kainavo jam Pamarį. Taigi studijuokite istoriją, ponai, nes nusirisite iki Talmoto lygio.

            • tikras lietuvis:

              Taigi, kad nusiritote jūs su savo istorijom – kalba eina apie lenkus kaip nesančią tautą Lietuvoje, o ne kažkokius užklydėlius.

            • Giedrius:

              Na taip, VYTENIS turėjo daugiausiai belaisvių Europoje,
              kaip tikras imperatorius.
              Įdomu g. Inga, tikriausiai tai bus JO mintis, ir JO nuopelnas,
              kad ryžosi Lietuvos Sostapilės parengiamiems darbams (iš Naugarduko numatęs kelt į Vilnių) telkti gausias Naugarduko apylinkų neginkluotosios vyrijos jėgas “gury kopac” – Viliją
              Sostapilės piliakalnį Vytenio (dab. Gedimino dar) kalną
              svarbiausiu Europoje paverčiant: būsimos galingiausios
              Europos imperijos sostui. Tiesa tai, ar – tik įsakas Gediminui?
              Jo.

  5. Šiandieniniai klastingi krikščionys, nujausdami savo galą šiandieninėje pagoniškoje Lietuvoje, aiškiai sumanė klastingą brunonišką gudrybę :
    susirado (kaip sau šiandieninį apgailėtiną egzistencinį pateisimą) 1323 m. Gedimino klastingą laišką “visiems visame pasaulyje išplitusiems kristaus garbintojams”. Laišką, kuriame Europai buvo pristatomas Vilnius su imigrantiniais amatininkais ir bažnytininkais.
    Be to, šiandien klastingai siekiama tai susieti net su švente (suprask, žodžio prasmės pasąmoningume – šventumu). Tik štai šis “šventumas”, ir kvailiui aišku, aiškiai bus bažnytinis.

    • tikras lietuvis:

      Su visais tais kriščionim, jei neatsiprašys Lietuvos ir neatlygins už padarytą iškadą, reikia pasielgti Gedimino pavyzdžiu. 🙂
      Gal prieštarausi, į dievus įtikėjusaisis?:)

      • Ar Tau nekyla klausimas, kodėl išlikę tik šeši (krikščionių šėtono skaičiuje) Gedimino 1323 – 1324 metų laiškai, ir kokiuose Vatikano rūsiuose slepiami vėlesni likusieji? O gal sunaikinti – kaip vėlesnė prakeiktybė visko, kas kas susiję su krikščionybe?

        Tokia įtikėtina tikimybė atsiranda dėl to, kad šeštame laiške, rašytame 1324 metų rugsėjo 22 dieną, Gediminas praneša vien apie pagoniškos Lietuvos nuolatinius puldinėjimus ir žudynes.
        Taigi, svarbu ne tik tai, kaip laiškai buvo pradėti rašyti, o dar svarbiau, kaip jie buvo baigti.

  6. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Nu labai graziai parasyta. Taip raso ir Tomas Baranauskas, ne tik Inga Baranauskiene! Man tai cia patiko mintis, kad savo tikejimo ispazinima tegu atlieka tam skirtose baznyciose, o ne gatvese. Ta pati galima butu pasakyti ir apie homoseksualus, tegu savo tikejima skelbia savo baznyciose, o ne atvirose vietose.

    • Kažin:

      Taip, “gražiai parašyta”, kas parašyta, bet, užuot pabrėžus, liko neparašyta svarbiausia, kad yra žygiuojama su Lenkijos valstybinėmis vėliavomis ir tokios eitynės būtinai daromos Gedimino prospektu, t.y. taip į savo ratą įtraukiamas ir Gediminas. Dabar Talmontas savo siūlymu vėl “užkabina” Gediminą. Taigi, ar visu tuo nesiekiama sakyti, kad viskas, kas istoriškai susiję su Gediminu yra Lenkijos, o ne Lietuvos. Štai po kuo visu tuo kasamasi… Ir kodėl tokie veiksmai nežeidžia, nepapiktina visų pirma draugijos “Pilis”, ar jai neturėtų būti šventi Gedimino Vilniuje rodyti principai kitatikių(kitataučių) teisių atžvilgiu.
      Be abejonės pritariu jums, kad šis Gedimino principas būtų taikomas ir kitų “kičių” atžvilgiu ir visoje Lietuvoje. Visi turi būti savo vietoje ir viskas – daroma savo vietose. Tvarka – demokratijos principas, tai didžiausia pasaulio gyvavimo tiesa. Gyvenkime ja.

  7. Artūras:

    Puikus straipsnis – aiškus, tikslus, profesionalus. Tokie turėtų būti visi straipsniai, ypač parašyti istorikų. Deja, deja…

    Ačiū Autorei.

  8. Marta:

    Rusėnai nebuvo kitataučiai. Rusėnais buvo vadinami Baltų rusios gyventojai, kurių daugumą sudarė krivičiai, baltų gentis. Rusiškai jie tirėtų vadintis ne “bielarusi”, bet “baltijskije rusi.
    Beje ir pačioje Lenkijoje vyrauja sulenkėję baltų gentys. Slavų genčių ten tik koks trečdalis, jei ne mažiau. Būtų visai įdomu padaryti genetinį eksperiomentą. Juk mūsų genetikai gana tvirti.

  9. Marta:

    beje, jau senai įtariau, jog Lietuvos krikštą reiktų nukelti į kur kas ankstesnius laikus. Į Mindaugo, jei ne dar ankstesnius. Jogaila apkrikštijo tik žemaičius. Gedimino kvietimas tikinčių į Kristų liudija paties valdovo tikėjimą. O jei valdovas, valstybės galva, apsikrikštijęs tai ir laikoma krikšto data. Vladimiras berods 9 a apsikrikštijo. Irai nereiškia, kad tuo metu buvo apkrikštytas kiekvienas Kijevo Rusios pagonis. Kada nustosime tikėti mūsų priešų pletkais apie save?

  10. Marta:

    beje beje jei Gedimino dukra nebūtų buvus apkrikštyta, tai niekas jai nebūtų leidęs tekėti už kriksčionio Kazimiero. Be to ji tekėjo už sau giminingos genties vado. O Jadvyga galimai buvo jos palikuonė? o gal giminaitė iš vyro pusės?

  11. Vilna:

    Jeigu laikytis principo, kad šalis tampa apkrikštyta tokiu atveju, kai apsikrikštija jos vadovas su kilmingaisiais, tai laikytina, kad Lietuva buvo apkrikštyta 1009 metais, kuomet vyskupas šv.Brunonas apkrikštijo Lietuvos valdovą Netimerą su 300 šimtais jo bajorų. Laikytina, kad tuo pačiu metu buvo apkrikštyta ir Žemaitija, kurios valdytoju laikytinas Netimero brolis Zebedenas. Tačiau krikščionybės skelbimui savo valdose Zebedenas pasipriešino ir jos skelbėjai buvo nužudyti. Tačiai laikantis minėto principo nereiškia, kad Zebedeno valdyta Žemaitija tuokart nebuvo pakrikštyta.
    O visi Jogailos atlikti Lietuvos krikštijimai sietini su Lenkijos teritorinių teisių į Lietuvą įgijimu, mat, krikštytojas pagal tuomet galiojusią tvarką tapdavo apkrikštijamojo turėtos teritorijos savininku.

  12. “Abejonių kelia Jono Viterburgiečio pasakymas, kad pagonių karalius gyvenąs saloje.galima dvejopai suprasti lotyniško žodžio”insula”-sala reikšmę::1
    )geografine reikšme,2)sala kaip pagonių, gyvenančių krikščionių apsuptyje, kraštas.Antroji reikšmė įtikimesnė. Bet galimair pirmoji reikšmė, nes tais laikais buvo menkos geografijos, žinios…”Alvidas Nikžentaitis GEDIMINAS 63 puslapis.1988 m./../ Nu menkos . Tai taip…Bet. Su Latvija. Ryga. Pastoviai palaikyti santykiai?ar nedalėjo būt tai…”Sėlių apgyvendintą teritoriją vadina ne tik Sėlija, bet ir: Aukšžeme, Aukškuržeme. Pats sėlių pavadinimas kilo iš lyvių žodžio sälli, kuris reiškia viršutiniai (žmonės). Šį pavadinimą vėliau pradėjo naudoti vokiečių imigrantai.”Labai jau Vytautas. Kaip tai. Koks skirtumas tarp…Aukštaičių ir žemaičiu…Nelabai kaip tai nelabai aiškiai aiškinus…

  13. Atgalinis pranešimas: Vilniaus pagarsinimo šventėje prisiminsime Gediminą ir Vilniaus įkūrimą | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: