Pagramančio regioniniame parke vyko darganotas baidarių žygis „Žemyn upe“ (3)

Žygiui pasirengę | T. Kalašinsko nuotr.

Žygiui pasirengę | T. Kalašinsko nuotr.

Ankstyvą pavasario rytą visus žygeivius pasveikino Pagramančio regioninio parko direktorius Vaidotas Šliogeris. Kalbėdamas žygio organizatorius – ekologas Tomas Kalašinskas žygeivius supažindino su maršrutu. Jis sakė: „Trasa kupina netikėtumų: dėl akmenų gausos vietomis yra sūkurių, nuo žiemos liko medžių išvartų, didesnių ar mažesnių salelių, be to, vandens lygis pakilęs. Plaukime saugiai“. Akmenos upe nuo „Lakštingalų slėnio“ prasidėjęs nuotykis tęsėsi 16 km iki Šaukėnų kaimo.

„Prie baidarių žygio prisidėjusiems Šilalės rajono turistinės įmonės savininkė Dženeta Dobilienė pravedė saugumo instruktažą. Pasak D. Dobilienės reikia plaukti atidžiai, nesiblaškyti, tuomet išvengsime kliūčių ir saugiai leisimės upės slenksčiais, ji minėjo, kad labai svarbu yra draugiškumas, būtent ekstramaliomis sąlygomis išryškėja žmogaus gerosios ir blogosios charakterio savybės.

Žygeiviai išklausę saugumo instruktažą sėdo į spalvotas vienvietes ir dvivietes baidares ir palengva pajudėjo Akmenos upe.  Paplaukus keletą kilometrų, prie Pagramančio miestelio išnyra įspūdinga Pagramančio atodanga, vėliau – ištisa rėvų kaskada, kabantys lieptai bei upės kairiajame ir dešiniajame krantų pusėse stūksantys Pagramančio ir Kuturių piliakalniai.

Dar vienas kitas posūkis ir Akmena įgarma Jūron, kuri pasižymi giliu slėniu, rėvų, akmenų gausa, išgriautų užtvankų slenksčiais, apaugusiais didingais ąžuolais, piliakalniais, gamtos paminklais ir natūralia gamta.

Už 250 m nuo Jūros ir Akmenos santakos – dar vienas kabantis lieptas, vadinamas Zimblio – statytojo – pavarde. Žemiau šio liepto upė atsisveikina su Tyrelio mišku. Tuoj upę pastoja dar vienas perstatytas lieptas, kuris jungia Ringius ir Gudlaukį. Tuoj už liepto srovena Ringė. Ringių kaime, betoninio tilto staigmena – upė tiesiog „atsitrenkia“ į jį. Taigi trumpas priverstinis sustojimas atokvėpiui. Susišildę šilta arbata bei pasistiprinę sumuštiniais tęsėme žygį toliau.

Praplaukę Gudlaukio ąžuolą, Gudlaukio kaimą ir Sungailiškių didžiąją kilpą. Už jos upę pastoja meldai ir brasta, kuri jungia Šaukėnus ir Matiškius. Dešiniajame Jūros krante iškilęs Matiškių piliakalnis, kurio papėdėje įrengta oficiali stovyklavietė, o kitoje kranto pusėje – baidarių žygio finišas.

Finišą žygio dalyviai pasiekė su šypsenom, kupini teigiamų emocijų. Žygio dalyviams šįkart ypač pasisekė dėl sraunios upių tėkmės: atstumas nuo „Lakštingalų slėnio“ iki Šaukėnų kaimo buvo pasiektas be didelių irklavimo pastangų, su nežymiu nuovargiu. Devintą valandą ryto prasidėjęs žygis baigėsi popiet. Į krantą išlipusius dalyvius regioninio parko direkcijos atstovai vaišino karšta arbata ir sriuba, o dalyviai dalijosi įspūdžiais apie neapsakomą malonumą plaukiant darganotą dieną Akmenos ir Jūros upėmis“ – pasakojo Pagramančio regioninio parko kultūrologė Lina Misiulytė.

Kviečiami visi išmėginti vandens turizmo galimybes Pagramančio regioniniame parke. Keliaudami Akmenos ir Jūros upėmis išvysite daug įspūdingų šlaitų, atodangų, piliakalnių, ąžuolų, siūbuojančių lieptų, grožėsitės nuostabiu kraštovaizdžiu.

Lankykimės Lietuvos saugomose teritorijose.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *