Romuviai protėvių apeigomis pasitiko Jorę (nuotraukos, video) (27)

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį, jau 17-tą kartą, senojo baltų tikėjimo puoselėtojai susirinkę Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos esančioje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje iškilmingomis šventinėmis apeigomis pasitiko naujuosius metus – pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje prisiglaudusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje Jorės šventės dalyvių – jarėnų – palapinės pradėjo dygti dar šventės išvakarėse – penktadienį. Nepabūgę darganos ir šalnų Jorės šventėjai atidarė stovyklavimo palapinėse sezoną.

Pirmąją šventės dieną, šeštadienį, buvo tvarkoma šventvietės aplinka, grėbiami pernykščiai lapai, kantriai  ieškoma šiemet neskubančios sprogti pirmosios žalumos.  Pirmaisiais pavasario pumpurais buvo išpuošti Dangaus stebyklos stulpai, aukurai, šventvietės vartai. Po talkos jarėnai savo kūno ir sielos galias stiprino kaitindamiesi ir perdamiesi apeiginėje pirtyje.

Tuo tarpu Etnografinėje sodyboje visą dieną darbavosi baltiškų žalvario papuošalų meistrai. Kas norėjo galėjo iš gausybės papuošalų išsirinkti ir nusipirkti sau mielą, segę, žiedą, antkaklę ar kokį kitą papuošalą. Trokštantys išbandyti savo gebėjimus juvelyrikoje galėjo meistrų pamokyti net ir patys pasigaminti papuošalą.

Sodyboje veikė  Molėtų moksleivių tarmių metų proga parengta aukštaitiškų patarlių paroda, „Arbatos magijos“ klubas vaišino gilių kava, o šventės rengėjai – beržų sula.

Po apeiginės pirties Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje vyko „Vaidilų ratas“.  Jame su šventės dalyviais savo mintimis dalijosi vaidilos: mitologas Dainius Razauskas, etnokosmologas Jonas Vaškūnas, etnokultūros mokytojas Valdas Rutkūnas ir kiti.

Viešas Vaidilų ratas Dangaus Stebykloje 2013 04 27 d.  (Alkas.lt, G.Brazauskaitės video):

Sutemus visi rinkosi prie didžiulio šventinio laužo. Čia „Ugnies ženklų“ būrio fakyrės magiškais ugnines ženklais užbūrė švenčiančiuosius, o linksmi muzikantai visus įsuko į iki pat paryčių aplink šventinį laužą besisukusį šokių verpetą.

Vakaronė prie laužo 2013 04 27 d.  (Alkas.lt, Guostės Vaiškūnaitės video):

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Antrąją šventės dieną,  sekmadienį, iš pat ryto buvo užkaistas didelis apeiginis katilas, kuriame visą pusdienį kunkuliavo šventinis viralas. Susirinkusius Senovinėje dangaus  šviesulių stebykloje jarėnus sveikino vienas iš Jorės šventės atgaivinimo pradininkų, vaidila Jonas Vaiškūnas, apeiginės grupės „Kūlgrinda“ vadovė, vaidilė Inija Trinkūnienė. I.Trinkūnienė šventės dalyviams perdavė Lietuvos Romuvos Krivio Jono Trinkūno sveikinimus.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Paskui šventės dalyviai darnia iškilminga eisena, skambant būgnų dūžiams ir kartu su apeigine folkloro grupe „Kūlgrinda“ traukdami giesmes bei nešini vėliavomis, visi žygiavo  į Želvų ežero kyšulyje kylantį Kulionių piliakalnį. Užkopę į piliavietę ir susibūrę prie greta seniausios piliakalnio pušies rusenančio aukuro visi giesmėmis, kalbomis ir aukomis pagerbė Amžinosios ugnies deivės Gabijos bei pilėnų ir visų kovotojų už Lietuvos laisvę vėlių atminimą.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Vėliau vyko iškilminga įšventimo į romuvius apeiga. Kiekvienas pasiryžęs tapti romuviu, jarėnų ir protėvių vėlių akivaizdoje, prisiekė eiti protėvių pramintu keliu ir tęsti jų darbus. Vaidilos pasišventusiesiems įteikė jų apsisprendimą sutvirtinančius baltiškus ženklus.

„Dabar tai tavo stiprybės, išminties ir sėkmės ženklas palaimintas protėvių. Esi Romuvis. Kurk Darną! – laimino įsišvenčiantįjį vaidila. „Tebūne Darna!“ atsakydavo įsišvenčiantysis.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Apeigos piliakalnyje baigėsi viduramžių lietuvių karių pasirodymu. Sukryžiavę kalavijus jie įrodė, kad protėvių žygiai tikrai nėra pamiršti, bet kad ir XXI-ame amžiuje yra karžygių, pasiruošusių ginti ir puoselėti didingą protėvių paveldą ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Pasisėmę įkvėpimo iš protėvių vėlių, ir pakvietę jas švęsti kartu, šventės dalyviai užsidegę deglus nuo piliakalnio aukuro darnia eisena grįžo į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atsinešta ugnimi įkurtame aukure buvo aukojama Žemynai, dėkojama už teikiamas galias bei gėrybes, giedamos apeiginės giesmės šlovinančios baltų Dievų galybę ir Jorę.  Virš ugnies Amžinosios ugnies aukuro vaidilos sudaužė du joručius. Vienas iš jų buvo paaukotas deivėms Žemynai ir Gabijai, o kitas kartu su virš aukuro iškilmingai perlaužta duona buvo išdalintas švenčiantiesiems.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ypatingo dėmesio sulaukė šventės dalyviai, kurių vardai siejosi su šaknimi –jar, – jor, –jur. Jarėnai atskirai atliko jiems palaiminti skirtą apeigą. Vėliau visi ėjo į Perkūno šventovę  ir tardami linkėjimus, iškilmingai prie Dievui Perkūnui skirto aukuro aukojo iš įvairių kraštų atvežtus akmenis. Trylika metų kasmet Jorės šventėje vis naujais akmenimis papildomas Perkūno šventovės aukuras šiemet ir vėl ūgtelėjo ir ne tik naujais akmenimis, tačiau ir nuoširdžių linkėjimų, skambėjusių iš vaikų ir suaugusiųjų lūpų, galiomis.

Pasibaigus akmenų aukojimui vaikai įniko į joručių ridenimo rungtynes, lingavosi Jorės sūpuoklėmis, o kai kas išdrįso ir ant apeiginių lentų pasišokinėti…

Kaip ir kasmet Jorės apeigos baigėsi  nepakartojamo apeiginio viralo ragavimu. Viralo virėjams paskelbus bendro apeiginio valgymo pradžią, ir vaidilai užgesinus žaižaruojantį nuodėgulį kunkuliuojančiame katile, visi išsirikiavo į ilgą eilę, kad gautų sau priklausančią kvapnaus ir gardaus viralo dalį.  Neliko neragavusių ir apeiginės Jorės kiaušinienės, iškeptos kartu su pirmaisiais gležnais garšvos lapeliais.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

„Bendros šventės dalyvių vaišės kartu su neregimomis protėvių vėlėmis ir Dievais yra seniausia ir svarbiausia Jorės šventės apeiga – juk valgymas ir gėrimas tai veiksmas, kuomet priimdami gamtos teikiamas gėrybes ilginame gyvenimą ir traukome mirties vis spendžiamas gijas. Šią ypatingą gamtos atbudimo dieną iš vieno katilo valgę žmonės nematomomis dieviškomis gijomis yra susiejami į vieną stiprią bendriją ir šios gijos veikia iki kitos Jorės, kuomet ir vėl čia susirinkę jas atnaujiname. Jorė yra gyvybės pradžia, tai trumpas laiko tarpas, kai sprendžiasi kokie bus mūsų vasaros ir rudens vaisiai, todėl turime švęsti – sustiprinti savo galias, nukreipti jas brandos, skalsos ir darnos kelin“, – sako jau 17-tą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Jorė | Alkas.lt, V.Vaiškūnaitės nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V.Vaiškūnaitės nuotr.

Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus Jorės šventę kartu rengia nuo 1996-tųjų metų, kuomet vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje esančioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla. Į šventę gali atvykti visi norintys senu mūsų protėvių papročiu pasisemti galių iš sprogstančių pumpurų ir pirmosios pavasario žalumos ūku apsigaubusios žemės.

Jorės apeigos 2013 04 28 d. (Alkas.lt, A.Rasakevičiaus video):







Jorė 2013, Vytauto Daraškevičiaus  nuotraukos:

Alkas.lt, G.Brazauskaitės ir A.Rasakevičiaus nuotraukos:

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

27 komentarai

  1. Ženklas:

    GYVO, ŽALIO! GYVO ŽALIO!

  2. Vilmantas Rutkauskas:

    Paliekant ramybėje terminus “tikėjo” ar išvedžiojant – kažkaip “tik ėjo”, ar dar kitaip, tai, pastebėjau, romuviams išties buvo palaiminga toje Baltiškos kultūros ir Dievų vietoje, o ypač ant to Pilionių piliakalnio. Ant Piliakalnio, kur, pastebėjau, apeigų metu žmonių veidai išties pasikeitė Protėvių gyvybingų pavidalų akivaidoje.
    Sakyčiau, Romuviams tie prisišauktieji Protėviai – tai dvasinis gylis, kaip palaimintos Žemės vidinė gėla ir galia.

    Pabūti šalia tų visų žmonių, romuvių ir prijaučiančiųjų jiems, tai man buvo stulbinama dovana.
    Kaip gaila, kad tai lietuviams netapę šiandienine kasdienybe.
    Sėkmės jums

  3. Mindaugas:

    Daug metų siekiu sudalyvauti romuvių iškilmėse, tačiau per neapsižiūrėjimą vis praleidžiu. Gal vis tik reikėtų išankstinio platesnio viešinimo ir kvietimo prisijungti? Juk tai ne uždaras klubas, – visi senųjų Dievų jau senai pasiilgę! 🙂

    • BirutėK:

      Mindaugai, čia buvo rašyta, komentuota, diskutuota. Dažniau užsuk, pažiūrėk “Renginiai” ir nepražiopsosi. Dabar nepražiopsok Mildos meilės deivės šventės, važiuojam į Varėną, prisijunk. Gegužės vidury, pranešta bus. Galėčiau ir elektroniniu priminti jei tikrai nori

  4. Kemblys:

    „Po talkos jarėnai savo kūno ir sielos galias stiprino kaitindamiesi ir perdamiesi apeiginėje pirtyje.” – GALIAS
    „Dabar tai tavo stiprybės, išminties ir sėkmės ženklas palaimintas protėvių.” – STIPRYBĖS
    „Pasisėmę įkvėpimo iš protėvių vėlių,..” – ĮKVĖPIMO
    „Jorė yra gyvybės pradžia, tai trumpas laiko tarpas, kai sprendžiasi kokie bus mūsų vasaros ir rudens vaisiai, todėl turime švęsti – sustiprinti savo galias,..” – GALIAS
    „Į šventę gali atvykti visi norintys senu mūsų protėvių papročiu pasisemti galių iš sprogstančių pumpurų ir pirmosios pavasario žalumos ūku apsigaubusios žemės.” – GALIŲ
    „Čia nuo piliakalnio atsinešta ugnimi įkurtame aukure buvo aukojama Žemynai, dėkojama už teikiamas galias bei gėrybes,..” – GALIAS
    „Perkūno šventovės aukuras šiemet ir vėl ūgtelėjo ir ne tik naujais akmenimis, tačiau ir nuoširdžių linkėjimų, skambėjusių iš vaikų ir suaugusiųjų lūpų, galiomis.” – GALIOMIS

    Jei neatsakėte į klausimą: „Ką su tomis GALIOMIS darysite?”, siūlau apšvarinti savo kalbą:
    „sezoną, juvelyrikoje, magijos, klubas, fakyrės magiškais…”

    apeiginės grupės – apeigine folkloro grupe – CO TO TAKE ZAPYRDAKE? (aš irgi galiu prabilti nesuprantama kalba) 😀 😀 😀

  5. Man kažinkaip šviečia, kad:

    Jorė = Ruja?

  6. Jolė:

    Pasidžiaugiau ramuviečių švente, nuotraukose matosi gražios ir prasmingos apeigos, dar gražesni ten dalyvavę žmonės.
    Gaila, kad sutapo – tai šiemet buvau Mitinge (ten labai reikėjo būti), bet mums pranešė, kad Kulionių Jorės ramuviečiai yra kartu su mumis.
    Tik kartu išsaugosime brangiausią tautos turtą – senąją protėvių kalbą, papročius, tradicijas.

  7. Ženklas:

    Vokietijoje, Berlyne įregistruota Džedajų tikėjimo, paimto iš “žvaigždžių karų”, religinė bendruomenė. Registravimo motyvas ,- kalbama apie “galias”. Tai tikras neopagonybės pavyzdys.
    O mūsų religija sena, iš amžių glūdumos išlaikiusi tradicijas, paremta žmogaus ryšiu per gamtą su Aukštesniosiomis Jėgomis. Teisingai vieno komentatoriaus pastebėta- religija suteikia galias jos vienijamiems žmonėms. Nuoširdžiai tikintieji semiasi galių iš apeigų Dievams ir Deivėms, gamtos virsmo šventumo, iš mūsų bendrumo, vilčių, mąstymo, statant Aukurą šventovėje. Ši Jorės šventumo aura labiausi ir baugina kryžininkų pasekėjus.

    • Kemblys:

      Štai ir Tu rašai apie Jėgas ir galias. Gamta duoda jas mums. Romuviai jas ‘semia’, kaip skelbiasi, nuo 1967 metų. Ką jie nuveikė su tomis GALIOMIS? Jų pačių įkurtame WCER yra pristatyta jų ‘religija’. Ką lietuviai žino apie tą ‘religiją’ Lietuvoje, kurią neva atkūrė? Perskaityk straipsnį, jame neaiškinama Gamta, neaiškinama Gyvybė, neaiškinama apie ,,naujuosius metus – pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.” – kažkokios košės, vaidinimai, ,,stovyklavimo palapinėse sezono” atidarymas. Mano įsitikinimai, pavadinčiau, gamtatikio, gamtameldžio. Įdomu būtų sužinoti kaip romuviai suvokia Gyvybę, Gamtą.

  8. Kemblys:

    UŽdaviau kelis klausimus ir dingo visos SEMTOS galios. Ko jūs verti, jei savo svetainėje bijote atsakinėti į klausimus? Svetainė vadinasi Alkas – šventovė. Lietuvoje yra valstybės palaikomos religjos. Kas bus, jei kurios nors atstovai užduos jums klausimus dalyvaujant žiniasklaidos atstovams?

    Dar įdomu, kodėl ‘krivis’ įsišventino praėjus keliems metams po WCER įkūrimo? Kas įgaliojo 1998 metais atstovauti protėvių pasaulėžiūrą?

    http://en.wikipedia.org/wiki/World_Congress_of_Ethnic_Religions
    http://alkas.lt/2012/10/18/kaune-ivyks-krivio-dienos-minejimas/

    • Artūras Gotautas:

      http://alkas.lt/2011/04/03/briuselis-2014-metais-priims-pasaulio-religiju-parlamenta-video/

      Briuselis 2014 metais priims Pasaulio religijų parlamentą po vienų nuosavu stogu 🙂
      Nurodymai eis iš va tik ano – va tik aniems 🙂

      • Kemblys:

        Nurodymai nurodymais, bet mes, kaip tauta, išnyksime, jei nesukursime šiuolaikinės lietuviškos pasaulėžiūros, kuri mus vienytų. Šiuolaikinės religijos grindžiamos ‘tikėjimu’ dėl to, kad ‘šventikai’ nesugeba aiškinti apie ‘aukštesnes jėgas’. Nesugeba, nes šiuolaikinė visuomenė yra įpratinta žinias gauti SUVOKIMU. Mokytojai, dėstytojai, per keliolika metų, visą mokslą pateikia aiškindami ir pagrįsdami teiginius.
        Romuviai, pvz., šventė Jorę, bet kai paprašiau paaiškinti Gyvybę, Gamtą, tai apsimetė įsižeidę. Tartum kitam paaiškintų.

        • BirutėK:

          Nieks čia neįsižeidė. Ne mokykla čia. Išsiaiškink pats. Ar įpratęs, kad ant torielkos būt padėta

          • Kemblys:

            Birutėle, buvau keliuose romuvių susitikimuose su visuomene. Romuviai didžiai pasipiktindavo kiekvienu klausimu apie protėvių pasaulėžiūrą. Kokia prasmė romuviams kaulinti valdžios, kad jų pažiūras pripažintų ‘tradicine’ religija, jei nieko neaiškina lietuviams? Jei skelbiasi atkūrę protėvių ‘tikėjimą’, tegul aiškina. Sutinku, kad smagūs jų renginiai Gamtoje, bet viskas baigiasi vaidyba. Dabar tautos būklė itin sunki, jei romuviai apsijuokė sukurdami tuos WCER ar ECER, tai tegul garbingai pripažįsta mulkinę žmones, bus kam juos pakeisti ir atsakyti į visokius klausimus.

        • Artūras Gotautas:

          Viena galinga šluota lengviau yra šluoti parkelį,nei mažomis šluotelėmis atskirai ir po truputi 🙂
          Tos bendros šluotos kotą “viena ranka” valdys,o ko daugiau reikia šiuolaikiškam Pasaulyje …
          Po vienu stogu vienas stogas,o kas virš stogo ne jiems žinot 🙂
          Nepamirštant tai,kad visos Romuvos pradžia ir pagrindinė branda nieko bendro neturėjo su Lietuvą 🙂 Šiaip atidžiau pažvelgus ir šiai dienai nieko bendro neturi,apart tik tiek,kad Lietuvoje “registruota” 🙂
          Prūsijos įdomybėmis čia alsuojama,nesakau,kad tai neigiama,bet su Lietuvą bendrumo mažą ir gan mažą 🙂
          Gyvos Jungties neduoda ir neįmanoma duoti tos Gyvosios Jungties,nes nėra gyvenama tuo,o tik vaidinama,tad vaidmuo visad lieka “artisto” duonai,bet ta duona be gyvasties,suvaidinta perteikta kaip skani buvo ir tik ėjimas link jos sukurtu vaizdiniu į tą pačia šluotą,be jokio atsako,nulenktomis galvomis .. 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas:

            Iki mūsų dienų vis dar lieka gajus XIX a. suformuotas požiūris į “paganišką” Lietuvą. Lenkų kalba rašiusiems net tokiems prisiekusiems krikščioniams Teodorui Narbutui, Juozapui Ignacui Kraševskiui, kuriems senovės Lietuva regėjosi kaip dieviška šalis, pasižymėjusi idealia santvarka šventume ir dora. Jie buvo įsitikinę, jog XIII–XIV a. paganiška Lietuvos istorija gyveno aukso amžiaus laikus, o lietuviams buvo blogiau už mirtį – tik krikščionybė. Net Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje ne kartą minima, kaip po patirto pralaimėjimo lietuvių kariai nusižudydavo.
            ———————————
            Kalbant apie lietuvių šventas šventes (ir apie šią Jorės šventę šiandien), tai žinokit, bedieviai, kad požiūris į ją atspindi tai, kiek ta šventė šventa, ir kiek ji šventa Dievų akivaizdoje tiesiog pačiam bedieviui komentuotojui.

            • Artūras Gotautas:

              Gerbiamas Vilmantai Gyvenk Savam Pasaulyje,o ne kaži kieno sukurtame 🙂 Kurk Pats Pasaulį – Gyvenk Savo Kūriniuose 🙂
              Tapk Kūrėju – įkvėpdamas Pasaulį tuo pačiu 🙂
              Kvėpuok Gyvybe – Gyvybė Kvėpuos Tavimi 🙂
              Visą manymo Galią nukreipk į šios dienos Augimą ir Auginimą 🙂
              ………..
              Kitados visi keliai į saulę ėjo,
              vienas ilgas baltas kelias buvo.
              Juo į saulę ėjo, kas norėjo,
              kol ant kelių kelias nepargriuvo.
              Ir dabar jisai ant žemės rangos,
              iš to skausmo skaudžiai susiraitęs.
              Reikia kelią vėl paimt už rankos,
              Jį prikelti ir į saulę eiti.

  9. Kemblys:

    Vargšai, jūs, romuviai, vargšai – eilinį kartą pabėgote nuo kažkokio ‘kemblio’ klausimų 🙁
    Jums parankiau ant krikščionių spjaudyti, nei atsakinėti į bendraminčio klausimus. Krikščionis spjaudydami, ir tuo kiršindami esamus lietuvius, jūs neprikelsite protėvių pasaulėžiūros. Nežinau ar ten Jorę šventėte, ar bobausių šventėje linksminotes – visur romuvių ‘apeigos’ vienodos: Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Per Jorę, gal derėjo prisiminti ir Lelą, ir Laimą su Giltine reikia gerbti..?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: