Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis? (12)

thesalesmaster.wordpress.com nuotr.

thesalesmaster.wordpress.com nuotr.

Gegužės 7-ąją tradiciškai bus minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šiandien dažnai girdime, jog lietuvių kalbai vėl iškilęs pavojus išnykti, tik šį kartą tam įtakos turi ne vienokios ar kitokios politinės jėgos bei oficialūs draudimai, bet mūsų pačių elgesys: pernelyg dažnas anglicizmų ir kitų svetimybių vartojimas, lietuviškų rašmenų vengimas naudojantis IT technologijomis ir panašiai. Kyla natūralus klausimas: ar mus šiandien suprastų didysis lietuvių kalbos patriarchas, bendrinės kalbos normintojas Jonas Jablonskis? O kaip skambės lietuviškas žodis dar po šimto metų?

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė atkreipia dėmesį, jog lietuvių kalba – viena iš mažiausiai pakitusių indoeuropiečių kalbų, štai kodėl prancūzų kalbininkas A. Meillet (Mejė) XX amžiaus pradžioje yra pasakęs, kad tie europiečiai, kurie norėtų išgirsti, kaip kalbėję jų protėviai, turėtų paklausyti lietuvio valstiečio kalbos. „Galbūt ne tokią sparčią raidą lėmęs palyginti sėslus baltų genčių gyvenimas toli nuo pagrindinių tautų kraustymosi kelių, vietovėse, kurias ilgą laiką sunkiai pasiekdavo civilizacijos naujovės. Štai kodėl lietuvių kalba yra tokia įvairi – mažame plote turime išlaikę tiek daug tarmių, o iš šnekos savitumo buvę galima skirti gretimų kaimų ar parapijų žmones. Beje, ir  mūsų senoji literatūra labai įvairi, nes rašyta tarmėmis, juk bendrinė kalba įsitvirtinusi tik XX amžiuje. Taigi prieš šimtą metų Lietuvoje tik formavosi bendrinė kalba, o daugelis kalbėjo tarmiškai. Žinoma, šiuo metu kalbos pokyčiai gerokai spartesni – nauji žodžiai, terminai pasiekia mus iš karto, ypač jei patenka į globalią skaitmeninę informacijos erdvę, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje ar kokia kalba jie sukurti. Lėčiau kinta kalbos sistemos dalykai, taigi protėviai dabartinės lietuvių kalbos greičiausiai nesuprastų ne dėl kitokios gramatikos, bet dėl naujų žodžių gausos. Tą patį galima pritaikyti ir ateičiai – technologijos taip greitai kinta, kad sunku pasakyti, kaip mūsų kalba skambės po šimto ar kelių šimtų metų. Juolab kad dauguma technologijų kol kas sukuriama ne Lietuvoje, taigi ir nauji dalykai pavadinami ne lietuviškais žodžiais“, – teigia D. Vaišnienė.

Į pastebėjimą, kad lietuvių kalba paskutinįjį dešimtmetį itin sparčiai liberalėja (ypač skyryba, kai kurių žodžių rašyba) ir ar tai nereikėtų laikyti pirmuoju kalbos nykimo ženklu, VLKK pirmininkė atsako, kad kalba yra gyva, nuolat kintanti. „Kalbos normų nustatymas yra labai susijęs su vartosenos pokyčiais. Žinoma, lengviau keisti leksikos dalykus, be to, stengiamasi naikinti kai kurias rašybos ir kitokias išimtis. Tačiau yra dalykų, kurie sudaro kalbos esmę ir jų neapgalvotas keitimas gali padaryti didelės žalos, nes negalima ardyti nuoseklios ir griežtos sistemos. Taigi lietuvių kalbai reikalingos ir nosinės raidės, ir kiti lietuviški rašmenys, kuriuos taip dažnai pamirštame rašydami trumpąsias žinutes ar komentarus internete. Kita vertus, galimybė skaitmeninėje terpėje vartoti lietuviškus rašmenis atsirado ne taip ir seniai, iš pradžių tai buvo neįprasta, nepatogu. Dabar dauguma Lietuvą pasiekiančių technologijų jau yra pritaikytos mūsų rinkai, taigi vargu ar begalima pasiteisinti, kad „šveplai“ rašoma. Nors lietuvių emigracijos mastai nemažėja, smagu girdėti, skaityti spaudoje, kad dauguma į kitas šalis išvykusių žmonių stengiasi puoselėti ir saugoti savo gimtąją kalbą, kad su savo vaikais kalba lietuviškai, leidžia juos į lituanistines mokyklas“, – tvirtina D. Vaišnienė. Anot jos, labiausiai kalbą saugo ir stiprina teigiamas žmonių požiūris į savo gimtąją kalbą.

Vargu ar kas paneigs, jog požiūris į kalbą ir tinkami kalbiniai įgūdžiai formuojasi vaikystėje. „Vaikai, jaunimas – labiausiai pagaulus naujovėms, madai. O kodėl madinga negali būti kalbėti švaria taisyklinga lietuvių kalba? Brandindami šią idėją prieš šešerius metus moksleivius paraginome dalyvauti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“ ir pabandyti prakalbinti kompiuterius lietuviškai. Kad sumanymas buvo vykęs, rodo didėjantis konkurso dalyvių skaičius. Akivaizdu, kad moksleiviams smagu ir įdomu mokymosi procese panaudoti šiuolaikines informacines technologijas: kompiuterius, išmaniuosius telefonus“, – teigia konkurso „Švari kalba – švari galva“ sumanytojos, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Pasak R. Špukienės, itin džiugu, kad nuo jų iniciatyvos nenusigręžė, priešingai, noriai ją palaiko valstybinės institucijos – Švietimo ir mokslo ministerija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Vertindama pirmiau išvardytus intensyvius lietuvių kalbos pokyčius, kuriuos kai kurie linkę traktuoti kaip kalbos nykimo ženklą, R. Špukienė teigia, kad kalba neišvengiamai turi prisitaikyti prie pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo, visuotinės globalizacijos procesų. Ji privalo persikelti į skaitmeninę erdvę. „Mums, skirtingai nei Vakarų šalims, dar labai trūksta internete laisvai prieinamų žodynų, skaitmeninių archyvų, balso atpažinimo programų, kitų sistemų bei įrankių. Visi šie dalykai reikalingi ir valdžios įstaigoms, ir verslo įmonėms, ir mokslininkams, ir visiems smalsiems žmonėms. Juk dėl skaitmeninių kalbos priemonių nemažai tiek mokslo, tiek verslo darbų vyksta sparčiau ir sklandžiau“, – sako R. Špukienė.

Pasakodama apie nacionalinį moksleivių konkursą „Švari kalba – švari galva“, R. Špukienė tvirtina, kad jis – maža, bet svari dalis to, ką galima padaryti lietuvių kalbos naudai. Šis konkursas – puikus kalbos ir šiuolaikinių technologijų draugystės pavyzdys.

Šeštą kartą rengtame nacionaliniame konkurse savo lietuvių kalbos žinias pasitikrinti panoro daugiau nei aštuoni tūkstančiai 6–10 klasių moksleivių iš visos Lietuvos. Šiemet aktyviausi konkurso dalyviai buvo aštuntokai, jų skaičius peršoko 1970. Aktyviausia mokykla jau antrus metus išlieka Kauno Vyturio katalikiška vidurinė – konkurso pirmajame etape dalyvavo 247 jos mokiniai, tik dviem dalyviais mažiau – iš Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos.

Jau kitą savaitę, gegužės 2 d., Vilniaus kooperacijos kolegijos kompiuterių klasėse vyks konkurso „Švari kalba – švari galva“ II etapas. 25 testo užduotims atlikti bus skirta 30 minučių. Atsakydami į testo klausimus, mokiniai galės naudotis visomis kompiuteryje esančiomis priemonėmis: žodynais, internetu, „Tildės Biuro“ programine įranga ir kt. Tą pačią dieną 15.00 val. Seime tradiciškai bus apdovanoti konkurso nugalėtojai. Laureatus – mokinius ir jų lietuvių kalbos mokytojus – pasveikins renginio globėja Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

12 komentarų

  1. Amelija:

    Tiesiog lingvistikos perlai: “Blkoje”, “tarema”, “truksta”, “pavizdžiu”. O nosines pelės nugraužė. Nuotraukoje jaunas žmogus, matyt dar nespėjęs pagrindinės mokyklos neakivaizdiniu būdu baigti. Sėkmės!

    • Julius Puras:

      “tarema” yra tuom idomi kad ji atspindi blkos priešiskuma fonetikai. Visas ia ir e rąšimas blkoje yra pagrystas algoritminiu priespaudu. Aš taip jį pavadinčiau. Tai yra ne kalbos mokslas, bet matematika. Taip atsitiko todėl kad blka buvo kurema paskubomis naudojantis lenku rašybos pagrindu. Lenku kalboje ia yra atviras ir ilgas tuo tarpu e yra trumpas, bet lietuviu kalbai fonetinis ia ir e naudojimas blkos kurėjams pasirodė per sunkus dėl šokinėjančio kirčio. Sakysime “kure lauža” žodija “kure” aš tariu trumpa e ir tuo tarpu “kuria daina dainuosime” žodije “kuria” aš tariu ilga atvira ia. Sakysite tai išsprendė nosiniu rąšimas, o aš sakau ne. Nes ia rąšimas yra pagristas algoritminiu išskaičiavimu, bet ne rementis kalbos garsais. Blkos rasyboje vyksta fonetinis haosas kuris iš dalie gesinamas su žmogaus kalba nieko neturinčiu bendro tai yra algoritminiu išskaičiavimu. Va toke yra jūsu kalbos rąšto kultūra Amelija.

      • Amelija:

        Jei kalbos mokslas yra ir normų sistema (kaip matematika, fizika, chemija ir pan.), tai tuo pačiu yra ir požiūris ją arba pripažinti, arba nepripažinti. Įsivaizduokite tokią “saviveiklą” branduolinėje fizikoje, kokią Jūs demonstruojate kalbos taikyme… Geriausiu atveju – kvailiojimas, blogiausiu… Moralė čia jau nebe sąlyga, čia kaip valstybės gyvenime – jei nepripažįstu įstatymo, kuo tai pagrindžiu ir ką siūlau. Jūs veblenimas primena primena seną vaikystės žaidimą, kai neva kalbėdavomės “slapta kalba”: “Vernieverko vernauverjo vernevergaverliu verjums verbroverliai verpaversaverkyti”. Parašykite disertaciją teorinės gramatikos tema, pasiremdamas istorine gramatika, kalbotyros lyginamąja analize, apsiginkite ne tokioje “profkėje” kaip VDU ar pan., o Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, gal tada ir liks kalbotyros istorijoje ekscentriško Jūsų mąstymo faktas. Kad tai kada nors taptų praktinės vartosenos norma, nepatikėsiu nė už ką. Beje, neblogai būtų tamstai susipažinti su, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį mėginta daryti vokiečių norminės kalbos reforma ir per tą laiką jos patirtu visišku fiasko. Nors to buvo ėmęsi mokslininkai, palaikomi kai kurios – ir nemenkos – visuomenės dalies. Nenoriu būti “keuliska” pranašautoja, bet blk gyvuos dar labai ilgai, aplink ją formuojantis visokiausioms slengo atmainoms. Įskaitant vyrukų su sportiniais kostiumais “poniatkes”.

        • Julius Puras:

          Viska ka jus pasakete tera jusu bandimas moraliai pagrysti lituanistu kultura ir ju egzistencija ir kodel jie taip elgesi. Deja tai nepaneigia ia ir e garsu haosa blkoje kaip ir nepaneigia jusu sugalvotos sistemos igivendinimo vertikalios politikos kuri naikina lietuviu kalbos jausma kaip ir kitu lituanistu dejoniu. Jau vientik ko vertas lituanistam pasitelkus politiniu vienetu ideologija (medis Vebsterio zodyne) lietuviu kalbinio palikimo diskreditavimas. Apie verte tai blka niekados neprilygs tokem kuriniui kaip pavizdziui Donelaicio metai lituanistu netaisyta jo kalba sulyg atomines fizikos ir i kosmosa skris jusu blka sukurti kuriniai deja liks zemeje. Del darbo apie lituanistu kultura tai jis turi buti rasomas filosofijos moksle bet ne kalbos, nes lituanistika kaip mokslas yra ne likvidus daugiau palaikomas politiku. Tiksliau lituanistika isviso as nelaikau kalbos mokslu man daugiau jis panasus i karaliska etika. Jus kaip karaliai vaikstote isdidziai ir net neturite zalio supratimo apie ka as cia jum kalbu, tai kaip jus manote ar tai kuom jus uzsemate yra mokslas? Ir kokia jo verte?

          • Kemblys:

            Julius Puras:
            ,,normoms, korektiškas blkos, moraliniu, etikos, korektiškai, fonetikai, algoritminiu, haosas, egzistencija, ideologija, kosmosa, karaliska etika…”

            Liūdna, kai mintys pasidaro per sunkios vienai, kuriai nors kalbai 🙁

            • Julius Puras:

              Tu zodziu gausa tik patvirtina kad mastimas lietuviu kalba nesivysto, taip atsitiko del to kad lituanistai iremino lietuviu kalba i etiketa. Man jis daugiau primena karaliska etiketa. Lituanistai visus paverte nemastanciais etiketo, nes ne apsivercia liezuvis pasakyti kalbos, vartotojais. Tai yra tarnyste autoritarizmui kada is zmogaus yra atimamas laisvas zodis ir jis paverciamas etiketu vartotoju.

              Yra dar vienas dalikas Lietuvoje dabar tesiok visos visuomenes akise yra garbinamas melas ir lituanistai prisideda su savo normomis prie melo garbinimo. Litvomanai garbino tiesa, o lituanistai garbina mela. Is Rusijos lituanistai atsiveze melo garbinimo kultura. Slygstu?

            • Julius Puras:

              Ir dar zodis korektiska melo garbintojams yra kaip svetimkunis.

  2. Artūras Gotautas:

    “Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.”
    Jonas Jablonskis.
    Dabar kitaip…”Jeigu tu svetimas savo namuose, ar būsi savas tarp svetimų?”
    J.Jablonskis ir visa jo šutvė sueiliavo viską į vieną eilę,taip pamindami Didžią Lietuvišką – Lietuvybę…
    Paimdami Kalbą ir persijodami Ją,persijojo mus visus,nuo pat šaknų…
    Ko pasekoje Lietuvis nebesusikalba su Lietuviu,nes neina viens kito suprast…
    Subendrinęs tarmes į bendrinę kalbą – padaryta neatstatoma žala ..
    Iš Lietuvių tarmiškų kalbų turime lietlenkių kalbą … Ko pasekoje išplaukia tarmių metai,tarmių dienos,tarmių pavasariai ir t.t ..
    Tiek J.Jablonskio ir jo draugijos įnešta bjaurasties,tai manau tik pats J.Jablonskis ir suprastu šiandieninę Lietuvių kalbą 😀

    • Amelija:

      Nereikėtų taip vienpusiškai – “Subendrinęs tarmes į bendrinę kalbą – padaryta neatstatoma žala”. Vienijant Lietuvos inteligentiją dar prieš J. Jablonskiui imantis kalbos norminimo tą darbą jau atliko XIX a. pab. lietuvių spauda. Kad pasiektų kuo platesnius sluoksnius, ji buvo leidžiama ne kuria nors tarme, o, sakykim, mišria kalba. To meto “apsišvietęs” žmogus perskaitytus žodžius įtraukdavo į vartoseną, tarmė buvo namų, kaimo, apylinkės kalba. Iš tarmiškai kalbančių šaipytasi ir tarpukario metais, ir sovietmečiu – taip ir nunyko tarmių vartosena. To jau nesugrąžinsime, kaip negrįš į kasdienę buitį geldos, kočėlai ir kiti buities rakandai. Tarmės netaps visuotinio bendravimo norma – to ir nereikia, nes Lietuva ir taip susiskaldžiusi kaip molinis puodas: miestas-kaimas, kairysis-dešinysis, turtuolis-vargšas, inteligentas-“runkelis” ir t. t. Kam žemaičiui kalbėti savo tarme, jei pašnekovas jo nesupranta? Palikim tai krašto šventėms, bendrinės kalbos žodyno turtinimui, istorijai. Geriau žiūrėkim, kad nesibrautų į mūsų kalbą svetimžodžiai, tiek rusiškos, tiek angliškos gramatikos junginiai, pvz. rusicizmai “ko pasekoje”, “neina viens kito suprast” ir pan. Kokia bus lietuvių kalba po penkiasdešimties, šimto metų – neatspės joks pranašas. Gausi ir aukštos kultūros vokiečių tauta visoje Europoje prieš keliasdešimt metų garsėjo išskirtiniu nepakantumu kitų kalbų įtakai (menkas pavyzdys – visi televiziją perėmė jos lotyniškuoju vardu, gi vokiečiai susikūrė “Fernsehen”, pažodžiui “toliažiūra”). Ką matome šiandien? Anglicizmai tapo norma, jų pilna viešoji kalba, literatūra, kasdienė šnekta. Ir net tarmės, Vokietijoje išsaugotos daug geriau negu Lietuvoje, nieko nepadėjo…

      • Julius Puras:

        Jus esate giliai tikitinti. Jus tikite politiniu vienetu ideologija (medis Vebsterio zodyne), bet tuo paciu jus netikite lietuviu kalba. Tas tikejimas svetima ideologija is jusu lituanistai samones isgrudo tikejima lietuviu kalba. Pasemu arbatos dezute ir latviskai ant jos skaitau “gatavas” pala tai yra ir lietuviu kalbos zodis tik kas atsitiko lituanistai begarbindami didziaja rusu kalba ir giliai tikedami politiniu vienetu ideologija apkaltino ta zodi rucizmu ir nudaigoji ji lietuviu kalboje. Kaip ir simtus kitu zodziu. Ir viskas del ko? Del rusu kalbos garbinimo ir aklo tikejimo svetimomis ideologijomis. Nebuvo jokiu indoeuropieciu kaip ir nebuvo vienos indoeuropieciu kalbos kaip ir nebuvo baltu kaip ir nebuvo vienos baltu kalbos. Visa tai yra slygsios pramanos ir melas, o lituanistai yra to melo garbintojai to pasekoje isdraske lietuviu tautos kalbini pavelda. Dar karta pakartosiu kad man lituanistika nera mokslas man lituanistika tai melo garbinimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: