Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video) (28)

Šventinė eisena - Jorė

Šventinė eisena – Jorė

Balandžio 27-28 dienomis, jau 17-tą kartą, tradicinės baltų kultūros puoselėtojai ketina susirinkti Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje švęsti Pirmosios pavasario žalumos šventės – Jorės.

Tuomet kai liaudiškame kalendoriuje atverčiame balandžio 23-os dienos lapelį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai ruošiasi paskutinį balandžio savaitgalį iškilmingomis šventinėmis apeigomis pasitikti savo Naujuosiu metus – Jorę.

Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus Jorės šventę kartu rengia nuo 1996-tųjų metų, kuomet vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje esančioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla. Į šventę gali atvykti visi norintys pasisemti galių iš atbundančios augalijos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir nuo žiemos pašalo atkuntančios žemės.

Pirmąją šventės dieną – balandžio 27 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasario žaluma puošdami šventvietę. Po Talkos apeigos persikels į Kulionių kaimišką pirtį. Čia bus kaitinamasi ir periamasi. Pasitelkus pagrindinius Visatos pradus – ugnį, akmenis, vandenį, orą, garą, medį, žemę – šventės dalyviai sieks visiems metams sustiprinti savo kūno ir dvasios galias.

Jorė - džiaugsmas vaikams  | V.Daraškevičiaus nuotr.

Jorė – džiaugsmas vaikams | V.Daraškevičiaus nuotr.

Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje visą dieną darbuosis amatininkai. Kiekvienas norintis galės išbandyti savo jėgas pats sau pasigamindamas papuošalą. Kaip tai padaryti parodys ir patars kasmetinis Jorės šventėjas, senovinių papuošalų gamybos meistras Rimantas Ordinas. Norintys galės nebrangiai įsigyti R.Ordino pagamintų papuošalų. Veiks menininkės Elvyros Teresės Petraitienės ir jos mokinių keramikos darbų paroda.

Pavakaryje norintys pasigilinti į baltų kultūros esmes, rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje padiskutuoti su mitologu dr. Dainiumi Razausku, etnokosmologu Jonu Vaškūnu ir kitais Lietuvos Romuvos atstovais. Vakaro sutemas praskaidrins „Ugnies ženklų“ atliekami ugningi reginiai ir įsuks šokių sūkurys prie šventinio laužo.

Antrosios šventės dieną – balandžio 28 d., iš pat ryto bus užkaistas didelis apeiginis šventinio viralo katilas, kunkuliuosiantis visą pusdienį. O 11 val. visi apeigų dalyviai rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, ir vaidiloms paskelbus apeigų pradžią, iš ten nešini vėliavomis darnia eisena, lydima apeiginės folkloro grupės „Kūlgrinda“ giesmių ir būgnų, patrauks į Želvų ežero kyšulyje iškilusį Kulionių piliakalnį.

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Piliakalnyje giesmėmis ir aukomis bus pagerbtas pilėnų ir visų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas. Protėvių vėlės bus kviečiamos įsijungti į švenčiančiųjų gretas. Prie seniausio piliakalnio medžio ir liepsnojančio aukuro įvyks pasišventimo Romuvai apeiga. Kiekvienas pasiryžęs eiti Tautos keliu ir tęsti protėvių pradėtus darbus galės susirinkusiųjų bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje prisiekti ir įsišvęsti į romuvius. Vėliau baltų kariai sukryžiuos kalavijus ir pagal karių papročius pagerbs už mūsų Tėvynę ir gyvybes čia ir kitur kritusių Kulionių pilėnų atminimą.

Pasisėmę įkvėpimo iš protėvių vėlių, ir pakvietę jas švęsti kartu, šventės dalyviai užsidegę deglus nuo piliakalnio aukuro darnia eisena sugrįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atsinešta ugnimi įkurtame aukure bus aukojama seniesiems dievams, dėkojama už teikiamas galias bei gėrybes, giedamos apeiginės giesmės šlovinančios baltų Dievų galybę ir Jorę.

Karinės apeigos ant Kulionių piliakalnio | Alkas.lt nuotr.

Karinės apeigos ant Kulionių piliakalnio | Alkas.lt nuotr.

Atskira apeiga bus palaiminti visi – ir dideli ir maži, gavę pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią primenančius vardus: Jorės, Joriai, Jorigės, Jorūnai, Jorūnės, Jurgiai, Jurgitos….

Vėliau kiekvienas šventės dalyvis Perkūno šventovei iškilmingai aukos savo atvežtą lauko akmenį. Šventės dalyvių rankų bei širdžių šilumos ir linkėjimo žodžių galių pripildyti akmenys bus padėti į pagrindinio šventovės aukuro pamatus.

Po to visi pasiėmę šaukštus ir dubenėlius trauks prie visą šventę Perkūno šventovėje kunkuliavusio didžiulio apeiginio katilo su šventiniu viralu. Bendros šventės dalyvių vaišės kartu su neregimomis protėvių vėlėmis ir Dievais yra seniausia ir svarbiausia Jorės šventės apeiga – juk valgymas ir gėrimas tai veiksmas, kuomet priimdami gamtos teikiamas gėrybes ilginame gyvenimą ir traukome mirties vis spendžiamas gijas.

Jorė | S.Kvietkos nuotr.

Jorė | S.Kvietkos nuotr.

O kur dar joručių ridenimas, apeiginis supimasis, šokimas lenton, jorės kiaušinienės kepimas, dainos ir šokiai…

„Pirmoji pavasario žaluma mums kasmet aiškiai apreiškia kada gamtoje vyksta viso kas gyva prisikėlimas, kada prasideda tikrieji Naujieji metai. Tuomet privalome išeiti į gamtą, atsiverti jos galioms. Užuot tūnoję tarp dirbtinių sienų eikime į mišką, prisilieskime prie pirmųjų gležnų pumpurų, pasigrožėkime žibuoklėmis, atsigerkime beržų sulos, pavaikščiokime basi po pirmuosius želmenis. Jorė – tai tik akimirka gamtos virsmų rate. Pirmoji žaluma netruks virsti vešliais lapais, pražįsti žiedais, prinokti vaisiais… Bet jei pražiopsosime pradžią – kuomet kaip tik ir sprendžiasi kokie bus tie vaisiai tai – būsime neišnaudoję progos sustiprinti savo galias, nukreipti jas brandos, skalsos ir darnos kelin“, – sako jau 17-tą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, primindamas, kad Jorės šventės esmė yra įsisąmonintas įsijungimas į gyvybinių galių atgavimo vyksmą, pasinaudojant gamtos teikiamomis dovanomis ir galimybėmis.

Jorės šventės dienotvarkę ir kitas žinias rasite ČIA.

Iš Kauno atvykti į Jorę yra užsakytas autobusas, kuriame dar yra vietų. Skambinkite telefonu 8-67843472.

Jorės šventės akimirkos:

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Šventės | Žymos: , , , , , , , , , .

28 komentarai

  1. Kemblys:

    Sėmėjai, jūs ten GALIŲ sėmėjai 🙂
    Ir iš PRAEITIES semiate, ir ,,iš atbundančios augalijos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir nuo žiemos pašalo atkuntančios žemės” galias semiate.
    Ką su tomis galiomis darysite? (jei paslaptis, tai galite neatsakyti 🙂 )
    O gal bundančiai augalijai, medžiams tos galios dabar reikalingos? Savo ‘galiomis’, sukauptomis miestuose, pasidalinkite!

  2. kamane:

    Nejaugi pagaliau atgimsta musu tikrasis tikejimas? Pagarba kriviams!

  3. Alberto Kaluzevicius:

    Ne zinau kaip paaiskinti koks jausmas man ateina i sirdi kai ziuriu ta informacija…. kaip man patiktu ismokti apie senu lietuviu paprociu…as tikiu i senu lietuviu tikybe, bet gyvenant Urugvajuje yra labai sunku pajausti.

    Su pagarba.

    Alberto Kaluzevicius

  4. Vilmantas Rutkauskas:

    Va čia jėga. Neapsakomas jausmas, kai matai tas visas nuotraukas – tą neapsakomą šventę Dievams sukuria tie visi dalyvaujantys nuostabūs dieviški žmonės. Dievai ir Protėviai tiems visiems žmonėms tikrai atsilygins.

    • tikras lietuvis:

      Jo – tegul liaudis linksminasi (kiekvienam savo – buvo parašyta ant Buchenvaldo vartų 🙂 ).
      Bet dievo nėra, nebuvo ir nebus.
      To prašome nepamiršti.
      Ir nebeblūsti. 😉

      • Vilmantas Rutkauskas:

        Tikiesi, kad ims Tave čia kas “atvertinėti”? Nesvaik.
        Galiu tik palinkėti, kad maždaug tomis dienomis nesišukuok — vasarą vištos daržus iškapstys. Gali tai vadinti ūkio mitika, mistika, prietarais, pasaulėžiūra… . Matai, o ten yra aukštesnė religinė praktika.

  5. Li Bo:

    Hmm, dėl visatos pradų stipriai pafantazuota. Manau, kad jums tikrai vertėtų pasikonsultuoti su fizikais, chemikais ar astronomais, nes kaip tai infantiliai atrodote. Ir jau tikrai juokinga kai nuolatos kartojate apie galių gavimą iš augalų, pumpurų, saulės, žemės… Aš tai save laikau racionaliu žmogum, ir man vis tik indomu kaip ten jau tas galias jūs pasiimate. Man pavasarį norisi vitaminų, tai kartais pakramsnoju kokius liepų pumpurus, pienių lapų pasiskinu, tai čia jūs tai vadinate galios pasiėmimu? Tuomet pas jus kažkas su terminais netvarkoj. Spėju, kad tikslingai, nes romantizuotam aplinkos suvokimui netinka paprasti žodžiai “pavalgyti”, “pasišildyti saulėje”, “pasigėrėti besiskleidžiančiais pumpurais”… Va, “pasisemti galių” jau kažkaip dvasingiau skamba, ane? 🙂

    Ir dar man indomu kas per žmonės yra tie vėlių kvietėjai, ta prasme, kaip gali normalus žmogus skelbtis galintis tai padaryti, o kiti- tuo tikėti? Taigi čia reikia būti melagiu kaip reikalas, beveik aferistu. “Ateikite vėlės prie mūsų stalo” :)), ir visi rimtais veidais po tokia nesąmone pasirašo? O jeigu aš pasiskelbsiu aukščiausiuoju superiniu kriviu ir pakviesiu Kentauro žvaigždyno nematomus gyventojus, ar irgi patikėsit?

    Vaiškūnai, negi tu rimtai manai, kad gamta mums ką nors dovanoja?! Ne nu… tai gal pakalbėk su biologais kokiais ar šiaip su protingesniais žmonėm, kad bent jau suvoktum kas ta gamta yra ir kokią vietą joje užima žmogus su visais savo paistalais.

    Labai gražus tas ožys kur vaikai žaidžia- meistrui didelis pliusas nuo manęs.
    Labai negražūs tie kariai, žaidžiantys karą. Niekaip negaliu suprasti kam jie apskritai čia kviečiami. Nežinot kas yra kariai? Tai žmonės, kurie savu noru mokosi laužyti kaukoles, badyti ir kitaip žaloti vidaus organus, ir žudyti kitus žmones, dažnai gaunant už tai pinigus. Šlykštūs tipai, ir jei jau skelbiatės tokiais dvasinguoliais, tai derėtų atmesti tokias pramogas.

    Linkiu gero oro renginio metu, nes matau, kad paliegę tie miesčionys gamtameldžiai. Pavydėčiau pirties malonumų, bet kai tiek chėbros, tai mažai šansų kokybiškam garui ir procedūroms. Bet jūs bandykit…

    • Algis, Dievų siųstas:

      O tu LI BO nuramink protą ir pabandyk per kitokią gyvenimo prizmę pažiūrėti, ne viskas paaiškinama moksliškai ir protu, nes galimą suprasti kitus dalykus ir jausmu ir kitokiais būdais. Sakai pakramsnoji liepų pumpurus, tu tik materiją sukramsnoji, o ar suvoki kiek tame mažame pumpurėlyje gyvybinės galios sukaupta, arba bet kuriame kitame žolynėlyje, nes pavasarį visi bunda ir kaupia tam budimui galią, o tu tik matai procesu kaip tai vyksta, nes pasikliauji aklai savo protu, o toliau nebeįžvelgi, o protas yr ribotas, yra pas žmogų daug ir kitokių jutimų pajautimų ir supratimų ne tik protiškas, nes nevisada, o gan dažnai nepaaiškinsi kai kurių dalykų protu…. 🙂

      • Li Bo:

        Tai aš ir sakau, pakalbėkit su biologais ir gal apmažės kliedesių apie pumpuruose sukauptas “gyvybines galias”. O jausmus aš turiu ir jais naudojuosi, bet ne iki tokio lygio, kad galėčiau rimtu veidu kalbėti apie “miegančius”, o vėliau “atbundančius” žolynus, nes kaip ne kaip, o pumpurų skleidimosi mechanizmas išaiškintas iki smulkmenų, kaip ir lapų kritimo ar naujos žolės dygimo, ir patikėkit, jokios romantikos, mistinių galių, ir dievų įtakos tame nėra. Aš nesu prieš romantiką, bet viskam yra sava vieta. Romantika puikiai tinka, pvz., poezijoje, bet tuo aiškinti realų pasaulį- atsiprašau, bet tai yra totali nesąmonė. Dargi pavojinga nesąmonė, nes iškreiptas pasaulio suvokimas anksčiau ar vėliau sukelia problemas.

        • Kemblys:

          Li Bo, parašyk kaip suvoki gyvybę, jei tau taip viskas aišku?

        • Artūras Gotautas:

          Mokslas nieko bendro neturi su Išsilavinimu ..
          Teisėsauga nieko bendro neturi su Teisybę ..
          Medicina nieko bendro neturi su Sveikata ..
          Religijos nieko bendro neturi su Pasaulėžiūrą ..
          ir t.t …
          Žydų sukurtas Pasaulis tarnauja žydams.Lietuviai ir Latviai tuo išskirtiniai Pasaulyje ,kad jie gebą Žydėti savam Rate be tarnysčių žydams ..
          “Li Bo” remiasi žydų (su)kurtu mokslu ir jų rašoma isTorija ..

          • Amelija:

            Na jau čia tai gražiausia – žydai sukūrė pasaulį… Beveik kaip tamsta rašybą su didžiosiomis raidėmis vidury žodžio. Ir kiek lietuvių (procentais) ” žydi savam rate be tarnysčių žydams”? Po kablelio nulis ar vienetas?

  6. Klodas:

    Pavasarinis jausminis pakilimas lietuvių prigimtiniame pavelde švenčiamas gegužėje, kada deivė Milda žiedais sužadina žemės gyvybės jėgas. Tokio Jorės baltiškame pavelde nėra, tai tik mimikrija nuo Jurginių į Lietuvą atėjus krikščionybei, užgožia gražią pavasarinę meilės šventę.

    • Algis, Dievų siųstas:

      Nu tu čia ir pavarai žmogau, matosi tikras tundra, tai kad yr tokia šventė yr, o Mildos meilės deivės šventė gegužės 13d. Matai velykos yr pavasario pabudimo šventė, Jorė jau yra augimo šventė, o Kupolė jau yra link brandos šventė, tuo metu viskas jau aplink žaliuoja ir auga pilnu tempu ir vaisius nokina

  7. Vilmantas Rutkauskas:

    Atgyja Dievų valių sielos, susijungia praeitis ir dabartis. Ir mūsų Protėvių sielos gaus nusiraminimą, o jų darbai neužmiršti ir pagerbti. Didžiuokis, Lietuva, savo Dievais!
    Tai (ar panašiai taip) yra sakęs vaidila Jonas Vaiškūnas, o gal kažkas kitas čia Alke.
    —————————————————————————-
    Nežinau, gal netiksliai išsireikšiu, tačiau tikiu, kad Dievų būtybės tiesiog slypi lietuvybės būtyje, tereikia jas tik kiekvienam savaip pakalbinti – gal net nebūtinai žodžiais. Tą parodo ir šitos nuotraukos.

  8. leitis:

    Nėr ką par daug džiaugtis su sąvą Joręm, niekas tą tikėjimą nebedgaivins. Kur tę Lętuvąs Dęvai? Miestų gatvių dulkęse? Visi (nu, gal dauguma) Dęvų skelbėjai gi miestąs gyvena, jir nenori iš ti išsikraustyt. Labai nąrava iš sąvą lungą skelbt baltų tikėjimų, apę katrų nieką nežinai, tik spęlioji. Jir didžiausiąs pagoniškų čėsų atramąs- gamtąs nebėr, baigia sunykt. Iš tų jūsų žaidimų tik juokas jama. Geriau savą tarmęm labjau pasdąmėkit šęmęt, jeigu dą mokat. Nąrs labai didelą abejonę, kad daug kas iš jūsų tas tarmes išlaikęt, asfaltą vaikai (naujieji pagonys). Bet sękmęs (geranoriškai) bejieškant.

    • Lamatas:

      Tarmės tokios pat išnaikintos , kaip ir lietuvių Tikėjimas . Nei to , nei to niekur nemoko , niekur nėra pripažinti. Viskas yra savasties supratimo lygyje . Jei Tamsta manote kad esate tarmės saugotojas-vartotojas , nors nesant jokio mokymo ar oficialaus pripažinimo tai yra tik Tamstos asmeninis jos supratimas , tai kodėl kiti negali išpažinti Tikėjimą ,kaip jį supranta . Ir ką galit pasiūlyti į vietą -prieš porą tūkstantmečių pradėtą kurti naujadarą ?Tai kad jis taip pat kuriamas ir lopomas pastoviai . Ir vis reikalingas tolimesnio remonto . Čia aš nematau kad kuris tai turėtu kokį tai pranašumą pastovumo ar naujadaro prasme.

      • Kemblys:

        ,,…tai kodėl kiti negali išpažinti Tikėjimą ,kaip jį supranta…” – romuviai įkūrė WCER ir ECER, ten skelbia visam pasauliui, kad atkūrė TIKĖJIMĄ

        • Lamatas:

          nesikeik (WCER,ECER) -negražu.Bet pas juos lyg tai nėra to Tikėjimo kokio tai išaiškinimo – belieka pačiam sau perprasti .Tiesa , kitas skrosdamas žiurkę gali sakyti ,kad tai JIS .

          • Kemblys:

            O, taip, – jie tiki, kad protėviai taip tikėjo 😀

            • Vilmantas Rutkauskas:

              Paliekant ramybėje terminus “tikėjo” ar tau išvedžiojant -kažkaip “tik ėjo”, ar dar kitaip, tai, pastebėjau, romuviams išties buvo palaiminga toje Baltiškos kultūros vietoje, o ypač ant to Pilionių Piliakalnio. Pastebėjau, žmonių veidai išties pasikeitė Protėvių gyvybingų pavidalų akivaidoje.
              Jiems Protėviai – tai dvasinis gylis, kaip palaimintos Žemės gėla ir galia.

              Pabūti šalia tų visų žmonių, tai man buvo stulbinama dovana.

  9. Ženklas:

    Buvau, švenčiau kartu su visais romuviais. Per bendravimą su žmonėmis ir Dievais apeigų metu pasisėmiau dvasios ramybės. Gyvo – žalio! Gyvo – žalio!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *