Besidomintiems išeivijos daile – pirmasis internetinis meno darbų aukcionas (2)

Kazio Šimonio paveikslas0

Kazio Šimonio paveikslas

Iki balandžio 20 dienos 6 val. vakaro (Niujorko laiku ir iki balandžio 21 d. 1 val. nakties Lietuvos laiku) vyksta pirmasis išeivijoje internetinis  meno darbų aukcionas. Jo lėšos skiriamos Niujorke įsikūrusio Lietuvių susivienijimo Amerikoje (SLA) patalpų remontui, kuriose bus kuriama nauja lietuviška kultūrinė erdvė

Turbūt nerasite kitos Lietuvių bendruomenės Amerikoje, kuri būtų taip nuskriausta kaip niujorkiečiai. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ši bendruomenė prarado viską, ką turėjo geriausio. 2002 m.  pranciškonų ordino vienuoliai, pasinaudoję lietuvių patiklumu,  pardavė niujorkiečių pasidižiavimą „Kultūros židinio“ rūmus, o kiek vėliau Niujorko vyskupija atėmė, o dabar, nepaisant ilgamečių lietuvių bandymų išsaugoti, ruošiasi griauti mūsų tautiečių statytą Aušros Vartų bažnyčią.

Dėl šių priežasčių, svečiui, atvažiavusiam į Niujorką, galimybių susitikti su vietiniais lietuviais nėra daug. Dar labiau  trūksta erdvių koncertuojantiems artistams. Juk ne visuomet menininkui iš Lietuvos gali paaiškinti, kad Pasaulio sostine vadinamam mieste  jam reikės koncertuoti bažnyčios rūsyje ir – be to – tenkintis nelabai reikšmingu vaidmeniu po mišių.  Nenuostabu, kad niujorkiečiai su didžiausiu entuziazmu sutiko žinią, kad pačiame miesto centre,  atsilaisvina patalpos, kuriose kuriama nauja, moderni kūrybinė erdvė. Tiksliau pasakius, pati erdvė – ne nauja, ji atsidarys Lietuvių susivienijimo Amerikoje – seniausios lietuviškos organzacijos JAV – patalpose. Skirtumas tik tas, kad neseniai SLA pavyko „atsikratyti“ jau seniai nenaudinga jiems buvusia gyvybės draudimo kompanija ir ją sėkmingai parduoti, o šiai kompanijai išsikėlus ir atsilaisvinus vienam aukštui, atsirado galimybės kultūrinei veiklai.

Aukcionas! Aukcionas!

Tačiau norint ką nors padaryti, reikia pinigų. Taip ir niujorkiečiams. Smagu, kad atsirado patalpos, bet joms reikia remonto. Idėja, kaip „susiorganizuoti“  remontui pinigų, kilo naujai paskirtai SLA pastato vadybininkei – Laimai Dalangauskaitei-Mihailovič (Mihailovich). Aktyvi bendruomeninkė, meno kolekcionierė ir – pasak jos – „šiaip menininkų draugė“, ji sugalvojo visus pažįstamus dailininkus kviesti aukoti savo darbus aukcionui, o aukcione juos pardavus, gautus pinigus investuoti į galerijos įrengimą. Užsikrėtusi šia idėja, L.Mihailovič ėmėsi veikti.  „Net nustebau, kai pirmas žmogus, kuriam paskambinau – dailininkė Ieva Martinaitytė-Mediodia – su didžiausiu užsidegimu pritarė mano minčiai, – pasakoja moteris. – Ir ne tik pritarė, bet iš karto paaukojo du puikius paveikslus.“  Žymaus lietuvių kilmės dailininko Kęstučio Zapkaus mokinė Ieva Mediodia sakosi taip pat labai apsidžiaugusi, kad pagaliau Niujorke lietuviai turės savo namus. Ji savo ruožtu ėmė įkalbinėti savo pažįstamus, kad paveikslų paaukotų ir jie. Labai greitai atsišaukė atsišaukė jos bičiuliai, taip pat K.Zapkaus mokiniai – Julius Ludavičius ir Aidas Bareikis, vėliau paveikslus ėmė aukoti ir kiti menininkai bei bendruomenės atstovai.

Taip, skambutis po skambučio, paveikslas po paveikslo, kovo 1 dieną pradėjo veikti pirmasis internetinis meno darbų aukcionas išeivijoje. Tie, kas domisi lietuvišku menu, gali užeiti į SLA tinklalapį www.lithalliance.com ir peržiūrėti darbus. Šiuo metu aukcione išstatyta daugiau negu 50 darbų.

Ieva Mediodia-K100

Ievos Mediodijos paveikslas

„Niekada nemaniau, kad dailininkai bus tokie dosnūs, – sako L.Mihailovič.– Ir ne tik dailininkai, aukoja ir kiti bendruomenės nariai, kolekcionieriai. Ypač daug darbų paaukojo aktyvios bendruomenininkės bei kolekcionierės Renata Alinskienė bei dr. Rožė Šomkaitė. Iš dailininkų – jau minėti I.Mediodia, J.Ludavičius, A.Bareikis, A.Kulikauskas, L.Sprangauskaitė, J.Vaida, R.Pranckūnaitė, G.Kalinauskas, fotografas R.Požerskis. Atskirai reikėtų paminėti 1969 m. nutapytą K.Šimonio paveikslą be pavadinimo (beje, jis jau turi pirkėją, kaip ir vienas I.Mediodios darbas).

L.Mihailovič pasakoja, kad kol kas nuspręsta, kad aukcionas truks iki balandžio 20 dienos, 6 val. vakaro (balandžio 21 d. 1 val. nakties Lietuvos laiku). Tačiau, jos nuomone, tai tik pradžia. Sužinoję apie gražią iniciatyvą,  vis daugiau žmonių aukoja darbus, ir vėliau aukcionas gali būti pratęstas.

SLA atsinaujina

Arūno Kulikausko darbas

Arūno Kulikausko darbas

Žinoma, nepatyrusiems to savotiško kultūrinio vakuumo, kuris pastaruoju metu tvyrojo Niujorko lietuvių tarpe,  ši naujiena gali pasirodyti ne tokia ir didelė. „Na ir kas, pamanyk, rengia naujas patalpas!“ Tačiau niujorkiečiams, pavargusiems nuo svetimų sienų ( o kad ir savų – ilgus metus jos buvo tik bažnyčių rūsiuose), draugiškos, modernios,  o svarbiausiai – lietuviškos –  erdvės atsiradimas – labai didelis dalykas. Džiugu, kad SLA – sena lietuviška organizacija, ilgus metus nerodžiusi didelio noro artimiau bendrauti su niujorkiečiais, o kartais juos tiesiog  ignoravusi, naujos vadovybės dėka atsinaujino ir prisiminė esą lietuviai.
Kad Niujorke, pačioje miesto širdyje yra lietuviams priklausantis pastatas, tą žinojo beveik kiekvienas. Tačiau buvo juokaujama, kad į SLA koją įkelti buvo galima tik apgaulės būdu arba – „per pažintis“. Nors tas „per pažintis“ irgi nelabai ką gelbėjo. SLA „nekaltybę“ savotiškomis taisyklėmis jau daugiau kaip 40 metų saugojo ir SLA pastatui vadovavo viena susivienijimo darbuotoja. Pagaliau, būdama jau virš 90–ies, ji išėjo į pensiją. Taip ir neiškenti nepasvajojęs, kokių nuostabių dalykų galėjo įvykti Niujorke, jei ji į pensiją būtų išėjusi anksčiau …

4 milijonų vertės pastatas ir „nekonsuliški“ konsulai

Tačiau negali sakyti, kad SLA tik šiandien atveria duris plačiajai visuomenei. Atgimimas prasidėjo šiek tiek anksčiau – su anksčiau minėtos garbingos ponios pasitraukimu įpensiją ir į SLA sekretorės postą stojus Vidai Penikienei. Prie jos prisijungė Manhattano apylinkės pirmininkė Laima Šileikytė – Hood, kiti aktyvūs bendruomenės nariai ir ledai pajudėjo. Toje nedidelėje, bet jau bandančioje „bruzdėti“ erdvėje vis dažniau ėmė vykti parodų atidarymai, koncertai, pradėti priiminėti oficialūs svečiai iš Lietuvos. Kartais žmonės tiesiog susirinkdavo pabendravimui.

Situacija dar labiau prašviesėjo, kai trečiame 4 milijonus kainuojančio pastato aukšte apsigyveno Lietuvos generalinio konsulo Niujorke V.Sarapino šeima. Tiesa, čia būtinai reikia pridurti – mielai „nekonsuliško“ konsulo. Įsivaizduokite, sėdite kokiame nors susirinkime SLA patalpose, ir staiga iš koridoriaus įpuola nuo greito vaikščiojimo suplukusi moteris su didžiuliu šunimi. „O, jūs čia posėdžiaujate? Atsiprašau, aš neapsirengusi…“ Pasirodo, kad „neapsirengusi“ – tai konsulo V. Serapino žmona Vytė, visiškai nepergyvenanti dėl reglamento smulkmenų. Sportinė apranga, į kuoduką surišti plaukai ir  tingus, svarbiai nusiteikęs milžinas šalia. Susirinkimo atmesfera tuojau pat sušyla, o netrukus dėmesys nuo naujai atėjusios nukrypsta į  baltapūkį gražuolį. Ir ne šiaip sau kokį amerikoną, bet į Niujorką atsikrausčiusį gyventi iš pačios Lietuvos!

Kas gi vis tik pasikeitė SLA?

Kęstučio Zapkaus paveikslas0

Kęstučio Zapkaus paveikslas

Ne vienam skaitančiam šias eilutes, gali iškilti klausimas, o kas gi vis tik pasikeitė SLA, kad Niujorko bendruomenė taip netikėtai „įsigijo“ naujus namus? Čia reikia pažymėti, kad esminių pasikeitimų pačiame susivienijime neįvyko. „Tai kaip buvo seniausia veikianti lietuvių organizacija Amerikoje, taip ir yra,– sako naujasis SLA valdybos pirmininkas advokatas Saulius Kuprys. –  SLA yra finansiškai stabilus, pastatui Niujorke niekas negresia.“ Tačiau S.Kuprys pripažįsta, kad taip yra šiandien, o anksčiau šiokie tokie grėsmės debesėliai buvo pradėję kauptis. Ir didžiąja dalimi dėl to, kad jau eilę metų SLA turėjo labai nenaudingą „akmenį po kaklu“ – gyvybės draudimų kompaniją. „Geriausia naujiena yra tai, kad mums pagaliau pavyko tą kompaniją sėkmingai perduoti, – pripažįsta valdybos pirmininkas. – Ja „atsikračius“(jis leidžia nevengti šio termino (aut.)) SLA išvengė labai rimtų pasekmių.“ S.Kuprys sako, kad jei dar ilgiau būtų buvęs laikomas šis nenaudingas verslas, jis su savimi į dugną galėjo nusitempti ir visą susivienijimą. Lamei, taip neatsitiko. O išsikėlus draudimo kompanijai, SLA ne tik kad sumažėjo finansinė našta, ne tik paruoštas patvirtinti kitas (naudingesnis) ne pelno siekiančios organizacijos statusas, bet ir atsilaisvino taip reikalingos  lietuvių bendruomenei patalpos Niujorke.

Visi mūsų kalbinti žmonės neslėpė vilties, kad iš aukciono lėšų naująją erdvę pavyks moderniai įrengti ir ji taps tikru traukos centru miesto lietuviams. Tiems, kas nežino, reikia priminti, kad SLA įsikūręs pačiame miesto centre, Manhetene (Manhattan), ant 30 gatvės ir 8 aveniu kampo, visiškai šalia Penn stoties ir Madison Square Garden.

„Visus, kas tik turi kokių nors idėjų, kviečiame prie prisijungti prie mūsų“,– sako šio projekto rėmėja ir entuziastė dailininkė I. Mediodia. – Kai padarysime remontą, čia galėsime organizuoti parodas, paskaitas, koncertus, ar tiesiog susitikti su žmonėmis. Tačiau pirmas žingsnis – aukcionas. Aukokite darbus, pirkite juos, pasakokie apie mus savo draugams!“

Red. prierašas: daugiau žinių ieškokite ir parduodamus darbus apžiūrinėkite SLA tinklalpyje www.lithalliance.com

Kategorijos: Kultūra, Menas, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: