Šiandien, balandžio 17 d., Šilutės rajone potvynio vanduo užliejo kelią Šilutė-Rusnė. Pavasarinio polaidžio vanduo pradėjo kilti Nemuno Žemupyje. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, naudodamas Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, išsiuntė pranešimus apie potvynį Šilutės rajonų gyventojams į jų mobiliuosius telefonus.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM informuoja, kad potvynio vanduo semia krašto kelio Šilutė-Rusnė ruožą nuo 6,319 km iki 6,713 km. Apsemto kelio ruožo ilgis 394 m. Vandens gylis 15 cm. Eismas transporto priemonėmis laikinai leidžiamas. Prognozuojamas vandens kilimas. Planuojant keliones prašome atsižvelgti į pateiktą informaciją. Pasirūpinkite savo bei artimųjų saugumu“, – rašoma pranešime.
Šiuo metu eismas keliu Šilutė-Rusnė leidžiamas, tačiau pakilus vandens gyliui iki 20 cm, jis bus draudžiamas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas taip pat perspėja dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi.
Per praėjusią parą ugniagesiai jau 47 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose. Ir daugiausia – 18 kartų – tokių iškvietimų buvo Klaipėdos apskrityje. Tad Pamarys ne tik skęsta, bet ir dega. Atrodo, kad artimiausiu metu tokių gaisrų galime sulaukti ir visoje Lietuvoje.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
Deja, neatsakingas kai kurių gyventojų požiūris padaro daug žalos ne tik gamtai bei jų turtui. Tai brangiai kainuoja ir šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms, nes deginami degalai. Be to, šie gaisrai ypač sparčiai plinta, o greitai juos užgesinti yra labai sunku, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.
Tuo pačiu primename ir įspėjame, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji gali siekti ne vieną tūkstantį litų.