Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite (22)

lrp.lt, Dž. Barysaitės nuotr.

lrp.lt, Dž. Barysaitės nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu aptarė mokyklų situaciją Rytų Lietuvoje bei lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tautinių bendrijų mokyklose palengvinimo pasekmes.

Dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino sąlygų ir lietuvių kalbos išsaugojimo į Prezidentę kreipėsi Rytų Lietuvos lietuviškų mokyklų mokytojai, lietuvių švietimo draugija „Rytas“, kitos organizacijos ir 18 tūkstančių Lietuvos piliečių.

Prezidentė atkreipė ministro dėmesį, kad skirtingos lietuvių kalbos egzamino sąlygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių bendrijų vaikams, kurie pasirinko mokytis lietuviškose mokyklose.

„Lietuva visada buvo daugiatautė, tokia ir išliks. Visi yra Lietuvos piliečiai, todėl jokių privilegijų niekam neturi būti. Visiems Lietuvos piliečiams turi būti sudarytos vienodos išsilavinimo sąlygos, kaip ir numato Konstitucija“, – sako Prezidentė.

Šalies vadovė paragino ministrą ypatingą dėmesį skirti Rytų Lietuvos žmonių švietimui ir lietuvių kalbos mokymui šiame krašte.

„Rytų Lietuvos piliečiai negali būti prasčiau išsilavinę nei visos Lietuvos žmonės. Visi Lietuvos piliečiai turi būti vienodai raštingi, o lietuvių kalba neturi tapti jokių derybų ar politinių susitarimų įkaite“, – pabrėžė Prezidentė.

Priminsime, kad balandžio 28 dieną 14 val. prie Seimo yra organizuojamas nacionalinis mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę!“.

Visuomenininka ir toliau kviečia pasirašyti internetinę peticiją „Apginkime valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą“.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

22 komentarai

  1. Giedrius:

    Gynybinė pajėga – kiekvieno pareiga kilmingumą išlaikyt,
    – savosios kalbos, su visu jos pirmapradiškumu, išskirtinumu
    ir GYVYBINGUMO PADARU.
    Darai ir turi, išsaugai gindamas, – AUGI.
    Augame visi, ir šioje raidoje (ir kalbos, su naujadarais beje)
    – tauta g y v y b i n g a.
    Tik dėl kokio tai nesu.. nesu.. na, nepa-aiškinamumo:
    “kitokios Lietuvos” arba Lietuvos “kitur” (rytuose?),-
    ar yra kas, kada, kaip ir kuo KEITĘS
    1569 m. abiejų tautų išlikimui su-LIETo lydinio (unijos)
    Liubline sąlygas. Regis ne, kaip su-LIETa, taip ir po
    1918 m. išlikę/atgiję abi šalys. Mūsų ir jų.
    Gerbkime tai – ir išskirtinumą, ir atskirtinumą
    (jei jau reikia Liubline su-LIETa, per-LIETi naujai,
    – MŪSŲ KARTAI). Kalba – tai tautos išraiškos laisvė VALSTYBĖJE GINAMA, SAUGOMA, AUGINAMA.

  2. Nepolitikas:

    „Rytų Lietuvos piliečiai negali būti prasčiau išsilavinę nei visos Lietuvos žmonės. Visi Lietuvos piliečiai turi būti vienodai raštingi, o lietuvių kalba neturi tapti jokių derybų ar politinių susitarimų įkaite“, – pabrėžė Prezidentė.“ Komediantė: pirma visur paniekino lietuvių kalbą, demonstratyviai naudoja anglų kalbą. Antra – jau padalino Lietuvą, t.y. atsirado „Rytų Lietuvos piliečiai“ ir t.t. Ką norėti iš Vokietijos etmono Lietuvoje.

    • Vilnietis:

      Ar blogai miegojai, ar su žmona kažkokios problemos?!

    • Žemyna:

      Labai teisingai sako prezidentė – kitataučiai piliečiai neturi būti diskriminuojami, nustumiami nuo galimybės gauti bet kurios krypties išsilavinimą valstybės kalba. Tačiau tam reikia ne blogiau už lietuvius mokėti valstybinę kalbą (kaip ir PL lietuviai mokomi tos šalies valstybinės kalbos! – Kažkodėl Lenkijos lietuviai tai supranta, kad, jei nenori būti durneliu laikomas, privalai lenkiškai mokėti ne prasčiau už lenką.) Todėl bet kokie vietinių politikos aferistų išsidirbinėjimai, jų klyksmai, kad kažkas jam tuoj lovoje su žmona sava kalba kalbėti draus, priešinimasis lygiaverčiam lietuvių kalbos mokymui ir lenkų mokyklai yra PIKTYBIŠKAS TAMSUOLIO MELAS, jaunų protų kvailinimas.

    • Žemyna:

      Beje, broliai lietuviai – per ką dėl pavardžių lenkai dabar iš paskutiniųjų mus smaugia? – Dėl elektros linijų jungties. Nori? Turiu, bet neduosiu, kol man batų nepradėsi laižyti!
      O jei rimtai pagalvojus?
      Strateginį tiekimą saugiau ne vieną turėti, o kelis. Ar tikrai gerai pasirinkome kryptį? Juolab tokią besispyriojančią? Tokia įnoringa panelė, kaip jau patyrėme su Rusija, visada piktam jungti naudos – spaudimui ir tolesnei kontrolei.
      Tai kodėl mums nenusispjovus ir nepasukus link daug palankesnės Suomijos? Juolab, ir ES linkusi remti regiono susijungimą. Tai ar Lenkija – paskutinis likęs pasirinkimas? Tą regioną mes trise + Suomija galime sudaryti! Turėsime du tiekėjus – švedus ir suomius. Latviai išmintingiau elgiasi, nenorėdami savo draugijoje turėti aikštingos partnerės. O Lenkija telieka kaip stagaras rudens vėjuose. Ar premjeras su socdemais jau asmeniškai sudomINTI su ja jungtis?

  3. Pikc:

    Iš straipsnio apie tą patį iš lzinios – ten kiek plačiau. Citata: “Teismas pradėti nagrinėti šį [opozicijos] skundą planuoja birželio 10 dieną, jau prasidėjus brandos egzaminų sesijai, o išnagrinėtas jis turėtų būti iki liepos mėnesio vidurio.”
    Ta proga pora klausimų:
    a) kodėl Grybauskaitė pradėjo savo poziciją reikšti tik dabar, kai jau nieko nepakeis? Juk ne šiandien apie tą sandėrį su lenkais sužinojo. Galų gale, ir peticija su parašais ne šiandien įteikta buvo. Dar viena citata: “”Tas įsakymas [dėl skirtingų egzaminų lenkams ir visiems kitiems] yra pasirašytas, kiek jis man patinka, kiek nepatinka, aš nesiimsiu komentuoti. Tačiau ką prezidentei prižadėjau – po egzamino rezultatų, kai bus pagal šitą tvarką priimtas egzaminas, nelaukiant jokių teismo išvadų, pristatyti rezultatus. Aš manau, kad mes šio įsakymo galiojimą ribosime”, – teigė D.Pavalkis.
    Tačiau jis nenurodė, kada įsakymas galėtų būti “apribotas”.”
    Taigi, skambios frazės, bet tik tiek. Ar nebus čia tik Grybauskaitės poza – atseit, aš kovoju?
    b) Akivaizdu, kad bent jau šiemet lietuviai – ir ypač nelietuviai, bet lietuviškas mokyklas pasirinkę abiturientai bus nuskriausti, o jų tėvai – rimtai paskatinti leisti vaikus į lenkiškas mokyklas. Kas už tai atsakys? Bijau, kad klausimas – retorinis (kaip ir pirmasis)…

  4. Marija:

    Pirmiausia: Nepolitikui: Negaliu atsistebėti šito žmogaus vidiniu pykčiu ir pagieža absoliučiai viskam. Kad bent tiksliai formuluotų savo nuomonę, o tai nuolat kažka jaukia ir iškreipia. Ir yra gi tokių niurzglių…Tik užuojautą jiems derėtų pareikšt, ir tik…
    O dėl kalbos, tai tikrai ji negali būt metama ant apšnerkšto ir purvino derybų stalo. Mūsų kalba yra šventa, nes tik jos dėka mes esame ir būsime tokie, kokie norėsime būti, tikiuosi, tikri ir sąžiningi.

  5. siaip, tai reiktu tuos Lenkus pamokyt kariskai. Dar turim 1 mokomaji “Albatrosa” . Nesvarbu, kad antra, netycia, numuse pachmelingas prancuzas. Mes dar turim pora vertaliotu. Ankstu Sekmadienio ryta, kai jie visi bus koscioluose, padarykim oro ataka. Va, tada jie supras ka reiskia taip ju trokstama ” W ” pasuose. Cia jums, ponai, ne koks susiktas ” BMW “

  6. Kažin:

    Grybauskaitė turėjo tai pasakyti mažiausiai prieš tris metus, tačiau…

  7. Atas:

    Gerbkime Tautos,kurioje gyvename,kalbą.Organizuokite stojančiųju į universitetus lietuvių kalbos egzaminą.Juk
    universitetai turi AUTONOMIJĄ.

  8. tikras lietuvis:

    Nieko gero Prezidentė nepasakė.
    Visų pirma ji supjovė grybą: Lietuva nėra daugiatautė (ji, matyt, dar įsivaizduoja, esame LDK ? 🙂 ) – Lietuva yra daugiakultūrė (kas yra LDK ir okupacijų palikimas), kas yra visai kas kita, nes kiekvienam neprivalome pataikauti – nei JAV, nei Rusija ar kitos didelės šalys neišlaiko nevalstybinėm kalbom dėstančių mokyklų, kurios ruoštų žmones ne Lietuvai, o kitoms valstybėms. Laikas tą bardaką užbaigti ir mums: čia yra Lietuva ir turi viskas vykti TIK lietuvių kalba.
    Kam tai nepatinka, tas gali ieškoti eldoradų kitose šalyse. 😉

  9. Žemyna:

    Pagarbos vertas, trumpas ir dalykiškas pareiškimas!

  10. Vilnietis:

    Sveiki! Kas nesutinka su Jos Ekscelencijos žodžiais, tegul pasiklauso, kaip taisyklingai kalba lenkiškai Suvalkų etniniai lietuviai. Beje, lietuvių tautybės mokiniai, kiek man žinoma, neturi jokių lengvatų laikant lenkų kalbos egzaminą ir tai, manau, yra labai teisinga, nes Lenkijos valdžia ugdo Lenkijos piliečius. O mūsų valdžia Rytų Lietuvoje kokius piliečius ugdo? Lenkijos? Baltarusijos? Rusijos? Taigi.

      • Lenkijos pllietis:

        Pirma, pas mus čia visi esame lenkai, nes ar prezidentas, ar kas kitas kreipdamasis sako “drodzy Polacy” (brangūs lenkai). Nėra jokių “ludzie Polski” (Lenkijos žmonės) ir pan. Antra, čia gali būti kas nors, bet pirmiausia esi Lenkijos pilietis, vadinasi, turi tam tikras pareigas valstybei, o visa kita (tikėjimas, tautybė ir kt.) yra tavo asmeninis reikalas.

        • Vilnietis:

          Lenkijos pilieti, gal tu šitą aksiomą išaiškink savo “tautiečiams lenkams ant Lietuvos”? Dauguma jų kažkodėl mąsto kitaip. Dauguma jų sakosi pirmiausia esą lenkai (nors lenkiškai ir nekalba!), kelia Lenkijos vėliavas, LR valstybinių švenčių metu piktybiškai nekelia LR vėliavų, švenčia lenkiškas šventes, o lietuviškų – ne, visur kur kabina lenteles lenkų kalba lyg gyventų Lenkijoje, o ne Lietuvoje… Ar būtų įmanomi tokie dalykai Lenkijoje?! Pasitelkęs visą savo lakią fantaziją, šito niekaip neįsivaizduoju…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *