EKGT įvertino siūlymus leisti vietovardžius ir asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba (22)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Kovo 25 d. Etninės kultūros globos taryba (EKGT) Seimui ir Ministrui Pirmininkui įteikė siūlymus dėl Lietuvos vietovardžių ir gatvių daugiakalbės rašybos bei Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis.

EKGT siūlo: atmesti projektus, kuriais siekiama įtvirtinti Lietuvos vietovardžių ir gatvių rašybą nevalstybine kalba; suteikti galimybę nelietuviams LR piliečiams dokumentuose savo asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis pagal tvarką, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIP-1668, tai yra kitame dokumento puslapyje neišstumiant iš pirmojo paso puslapio valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių. Taip pat siūloma siekti, kad būtų neiškraipomos tautinei mažumai save priskiriančių asmenų vardų ir pavardžių struktūros.

Rašte adresuotame Seimui ir Vyriausybei EKGT  pabrėžia, kad „Lietuvos etninių vietovardžių iškraipymas, prasidėjęs nuo carinės Rusijos okupacijos, lietuviškos spaudos draudimo ir Lenkijos okupacijos laikų, neturėtų būti laikomas tradicijų atspindžiu, kadangi lietuviškų etninių vietovardžių slavinimas vyko remiantis okupacinės valdžios direktyvomis“.

Primenama, kad Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi užtikrinti savo etninių vietovardžių (kurių kilmė neretai siekia baltų genčių laikus) bei kalbos etninio savitumo išsaugojimą priimdama Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, taip pat ratifikuodama UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lenkijos Respublika taip pat yra ratifikavusi šią konvenciją. Todėl pasak EKGT yra visiškai logiška, kad Lenkijoje Punsko krašte lietuviškai rašomi senieji etniniai vietovardžiai, nuo seno susiformavę tradiciniu būdu, atspindintys lietuvių etninių žemių palikimą.

EKGT nurodo, kad gatvių pavadinimų nelegalus rašymas nevalstybine kalba yra grindžiamas ne tradicijomis, o tiesioginiu pavadinimo vertimu iš lietuvių į lenkų kalbą. Pabrėžiama, kad gatvės pavadinimas yra sudedamoji adreso dalis, o adresas yra unikalus ir negali būti rašomas skirtingais variantais.

„Gatvių pavadinimai yra įtraukiami į įvairius registrus (adresų, nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, tarp jų ir valdžios institucijų), todėl dvigubi ar net trigubi (pvz., Vilniuje, kur 10 proc. peržengia ne tik lenkų, bet ir rusų tautinė mažuma) pavadinimai įneštų visišką painiavą, jų įtraukimas į registrus pareikalautų daug papildomų kaštų,“ – teigiama EKGT išvadose.

EKGT siūlo sprendžiant asmenvardžių rašymo dokumentuose nelietuviškais rašmenimis klausimą vadovautis Seimui pateikto Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu Nr. XIP-1668, kurį 2010 m. parengė Seimo nariai R.Kupčinskas ir G.Songaila. Pagal šį projektą Lietuvos piliečių asmenvardžiai galėtų būti rašomi antrajame paso puslapyje tautinės mažumos kalbos rašmenimis, neišstumiant iš pirmojo paso puslapio valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių.

Primenama, kad toks kitataučių asmenvardžių oficialaus užrašymo būdas visiškai atitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnio 1 dalį ir yra sukurtas remiantis Latvijos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo modeliu, kurį teigiamai įvertino įvairios tarptautinės organizacijos.

Kartu EKGT pareiškia susirūpinimą tuo, kad Lenkijoje gyvenančių lietuvių iš kartos į kartą perduodamos tradicinės lietuviškos pavardės ir vardai oficialiuose dokumentuose ne tik yra rašomi vien lenkiškais rašmenimis, bet ir neatpažįstamai iškraipomi, paverčiant juos lenkiškais. Pateikiami tikri pavyzdžiai iš Punsko valsčiaus, kurio viršaitis Vytautas Liškauskas oficialiuose Lenkijos dokumentuose ir informacinėse sistemose yra įrašytas kaip – Witold Liszkowski, valsčiaus administracijos darbuotojai Juozas Vasiliauskas – Júzef Wasilewski, Teresė Makauskienė – Teresa Makowska, Birutė Zimnickienė – Biruta Zimnicka, o Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijai vadovaujančios Aldona Vaicekauskienė ir Nastutė Sidarienė įvardintos kaip – Aldona Wojciechowska ir Anastazja Sidor.

„Tokiu būdu, iškraipant asmenvardžių struktūrą, žmogus ir jo tautybė lieka visiškai neatpažįstami, nors tai pažeidžia minėtoje konvencijoje įtvirtintą tautinei mažumai priklausančio asmens teisę į savo vardą ir pavardę. Atkreipiame dėmesį, kad tai yra ilgametės lietuvių lenkinimo politikos rezultatas, kuria vadovautasi ir Lietuvos teritorijoje paverčiant lenkais nemažai lietuvių. Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje tokio lenkų sulietuvinimo, iš esmės pakeičiant jų pavardes, niekada nebuvo ir nėra“ – teigiama EKGT rašte.

Etninės kultūros globos taryba yra Seimui pavaldi institucija, kuriai pagal Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą yra pavesta atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo funkcijas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *