Sekmadienio sakmė. Apie lapę ir vilką (0)

Kartą pas vieną žmogų išgaišo paršas. Galvoja: „Ką su juo daryti?“

Nunešė medin ir pakorė.

Lakia lapė. Žiūri. „Jeigu paršą nudauši, pati paskelsi“. Galvoja, kaip čia paršą nudaužt.

Lakia vilkas. Pamatė paršą ir rėkia:
– Oi, kodėl, kūmula, neėdi?

Sako:
– Šiandien pėtnyčia.

Sako:
– Taigi jau pėtnyčia.

Ė kaip šoko – paršą nudaužė ir pats paskorė. Lapė pradė ėst, ė vilkas dar buvo gyvas, sako:
– Kūmula, kam gi ėdi, šiandien pėtnyčia.

Ė lapė sako:
– Tam pėtnyčia, kas kojom žemės nedasiekia.

Užrašyta Gervėčių apylinkėse. Papasakojo Romas Lukša, 10 m., Marilios Lukšienės (73m.) anūkas, užrašė A.Juška ir Igor Tonurist. Iš „Gervėčių pasakos“, parengė A.Seselskytė, 1997 m.

***

Kol gyvenimas nepakiša kiaulės tol mislijam: petnyčia – ne mums.

Kategorijos: Nuomonių ratas, Sekmadienio sakmė, Skaitiniai, Visi įrašai, Žodžiai sielai | Žymos: , , , , , , .
alko-2-proc
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *