Lenkijos lietuvių draugija nori dalyvauti sprendžiant lietuvių klausimus (1)

Kovo 17 d. Seinų „Lietuvių namuose“ įvyko Lenkijos lietuvių draugijos tarybos posėdis. Jo metu išklausyta LLD dalykinės veiklos ataskaita, patvirtintas LLD 2012 metų balansas bei kontrolės komisijos pranešimas. Diskutuota apie dabartinę Lenkijos lietuvių padėtį.

Draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas pastebėjo, kad visuomenė darosi vis pasyvesnė, vis rečiau atsiranda jaunų žmonių, kurie norėtų aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Sakykim, reikėtų žmonių Varšuvoje, kurie norėtų ir galėtų dalyvauti visuomeninėje veikloje, pvz., priklausyti Vyriausybės ir tautinių mažumų komisijai, kuri paprastai posėdžiauja Varšuvoje. Šiuo metu lietuviams minėtoje komisijoje atstovauja Algirdas Vaicekauskas ir Algirdas Zimnickas. Anot pirmininko, iš Punsko ar Seinų ne visados paprasta nuvažiuoti į Varšuvą. Jei turėtume abu atstovus iš Varšuvos, būtų paprasčiau. Juk ten gyvenantys jauni žmonės daugiausia puikiai išsilavinę. Beje, varšuviečiai pastaruoju metu sprendžia dilemą, ar neatsisakyti draugijos skyriaus patalpų. Mat padidėjus nuomos mokesčiui, nuoma ir komunaliniai mokesčiai skaudžiai apsunkina LLD biudžetą. Paprašyta Varšuvos lietuvių, kad jie patys apsispręstų, kiek jiems reikalingos šios patalpos. Kol kas laukiama jų sprendimo.

Draugijos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp mūsų yra ir teisinį išsilavinimą turinčių žmonių, tačiau iki šiol neatsirado tokių, kurie imtųsi iniciatyvos teismui apskųsti Berznyko kapinėse esančius lietuvius žeidžiančius paminklus. Tokį žingsnį žengti lengviausiai būtų teisininkui, kuris pats gebėtų paruošti skundo tekstą.

„Ukrainiečiai akciją „Wisła“ apskundė Strasbūro teismui. Perėjo visas Lenkijos instancijas ir apskundė Strasbūrui. Tačiau pas juos į darbą jungiasi jauni žmonės, teisės specialistai. Kažkodėl mes, lietuviai, nelabai sugebam susiimti. Ar nemokam paraginti, ar gal visuomenėje įsigalėjęs pasyvumas… – svarstė LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas. – O gal pasidarėme abejingi ir Berznyke esantys paminklai mūsų jau nebežeidžia?..“

Viena iš svarbesnių temų, svarstytų LLD tarybos posėdyje – Lenkijos lietuvių švietimas, visų pirma Pristavonių, Vidugirių ir Navinykų mokyklų uždarymas. Tarp tarybos narių pasigirdo įvairių nuomonių dėl mokyklų tinklo. Anot Irenos Gasperavičiūtės, problema ir yra ta, kad šiuo metu kiekvienas turime savo nuomonę, kad nesame pasiekę konsensuso dėl mokyklų tinklo. Reikėtų nustatyti mūsų prioritetus. Ar norime išsaugoti visas dabar veikiančias mokyklas, ar pasilikti lietuvišką mokymą tik Punske ir Seinuose, o gal palikti tris mokyklas?.. „Esmė ta, kad turime pasitarę nuspręsti, kuriuo keliu eisime, ir jo visi laikytis. O dabar kartais kyla ir nereikalingų konfliktų.“

Draugijos tarybos nariai pažymėjo, kad pagal demokratines tradicijas Europoje priimta sprendimus, susijusius su tautinių mažumų klausimais, konsultuoti su pačiais suinteresuotaisiais, ši nuostata numatyta ir Lenkijos tautinių mažumų įstatyme. Pastebėta, kad sprendžiant lietuvių klausimus Punsko valsčiuje šios nuostatos (konsultuoti sprendimus su lietuviams atstovaujančiomis organizacijomis) buvo nepaisoma, todėl turėdama omeny pastaruosius Punsko valsčiaus sprendimus – uždaryti valsčiuje tris lietuviškas mokyklas, LLD taryba nutarė kreiptis į Punsko valsčiaus viršaitį ir Punsko valsčiaus tarybą, kad visi sprendimai, susiję su lietuvių gyvenimu, būtų konsultuojami su Lenkijos lietuvių draugijos valdmenimis.