Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais (16)

Etninės kultūros globos taryba (EKGT), siekdama etnografinių regionų savitumo išsaugojimo ir šio klausimo suaktualinimo Lietuvoje, nutarė teikti Lietuvos Respublikos Seimui siūlymą 2014-uosius metus paskelbti Etnografinių regionų metais.

Europos Sąjungos regioninėje politikoje viena iš svarbiausių krypčių – regioninio istorinio kultūrinio savitumo išsaugojimas. Tai ypač akcentuoja labiau išvystytos šalys (Vokietija, Austrija, Jungtinė karalystė, Švedija, Suomija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Danija, Portugalija, Ispanija, Italija), tačiau nuo jų neatsilieka ir kitos ES šalys, išsaugojusios istorinius regionus (Vengrija, Airija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija, Latvija). Atkreiptinas dėmesys, kad Latvija savo etnografinius regionus yra įtvirtinusi net Konstitucijoje.

Lietuvos valstybė įsipareigojimą išsaugoti savo etnografinių regionų savitumą įtvirtino Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, kuriame apibrėžta etnografinio regiono sąvoka („istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas“). Tuo tarpu pagrindiniuose regioninę politiką ir regioninę kultūros plėtrą reglamentuojančiuose Lietuvos teisės aktuose apie etnografinius regionus beveik neužsimenama – akcentuojamos vien apskritys, kurios buvo sudarytos neatsižvelgiant į etnografinius regionus, o iš regioninės kultūros politikos pastaruoju metu eliminuota tiek etninė kultūra, tiek kultūros paveldas.

Toks  Lietuvos etnografinių regionų reglamentavimas dažnu atveju užkerta kelią jų pristatymui tarptautinėje arenoje. Pavyzdžiui, Europos Komisijos leidžiamuose žemėlapiuose „Kelionės po Europą“  mūsų kaimynių Latvijos ir Lenkijos teritorijose aiškiai pažymėti jų istoriniai kultūriniai regionai: Latvijoje – Vidžemė, Kuržemė, Žiemgala, Latgala, Lenkijoje – Polesė, Varmija-Mozūrija, Pamarys ir  kt. Tuo tarpu Lietuvos teritorijoje nerasime Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos, vietoje jų pristatytos apskritys.

2014-ųjų metų paskelbimas Etnografinių regionų metais būtų puiki proga išspręsti Lietuvos regionų teisinio reglamentavimo klausimą. Taip pat aktualu etnoregionų savitumą aptarti visuomenėje: aktualizuoti  regioninį savitumą atspindinčius aspektus – tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, etnoarchitektūrą, papročius, tautosaką, muzikinį folklorą, tautodailę ir kitą liaudies kūrybą, etnografinių regionų istorinę raidą. Ne mažiau aktualu diskutuoti apie dabartinę etnografinių regionų  kultūros būklę, problemas ir jų plėtros galimybes. 2014-ųjų paskelbimas Etnografinių regionų metais būtų puiki tąsa po 2013-ųjų metų, kurie paskelbti Tarmių metais: per Etnografinių regionų metus būtų tęsiamas tarmių tradicijos puoselėjimas.

Etninės kultūros globos tarybos užsakymu 2003 m. yra parengtas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis.

Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis

Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis

Etninės kultūros globos taryba yra Seimui pavaldi institucija, kuriai pagal Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą yra pavesta atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo funkcijas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *