Penktadienis, 22 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietuvos gamtos turtai skaičiuojami šimtais milijardų

Rūta Levickaitė, www.grynas.lt
2013 03 20 11:36
0
0
SHARES
A.Didžgalvio nuotr. (DELFI)

A.Didžgalvio nuotr. (DELFI)

A.Didžgalvio nuotr. (DELFI)
A.Didžgalvio nuotr. (DELFI)

Pasaulinės Žemės dienos proga GRYNAS.lt siūlo į Lietuvą pasižiūrėti per keturių stichijų – žemės, vandens, gyvybės (bioįvairovės) ir oro – prizmę. Kuo galime didžiuotis visose šiose srityse, kokie šių dienų iššūkiai neramina ir kokia mūsų laukia ateitis?

Geologas: neturime aukso, bet turime gėlo vandens!

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius sako, kad didžiuotis turėtume visais žemės gelmių ištekliais – tiek tais, kuriuos naudojame (tokių turime 18 rūšių), tiek tais, kurių dar nepavyko ištirti ar gal net aptikti (pavyzdžiui, molio skalūnų angliavandeniliais).

„Nesuprantu politikų, kurie sako, kad mūsų kraštas neturtingas, neturime brangių naudingųjų iškasenų – aukso ar brangiųjų mineralų. Ne auksas ir ne brangieji mineralai kasybos ir žmonijos ekonomikos vystymosi istorijoje vaidino pagrindinį vaidmenį. Tai buvo daug „žemiškesnės“ iškasenos, t.y., statybinės medžiagos, rūdos, o vėliau ir energetinės žaliavos. Beje, vos prieš du šimtus metų aliuminis buvo laikomas vertingiausiu metalu pasaulyje. Mūsų šalis viena iš nedaugelio Europos šalių viešajam vandens tiekimui naudojanti tik požeminį vandenį.

Pasaulyje yra šalių, kur šeima kasdien sugaišta po 4–6 valandas apsirūpinimui geriamuoju vandeniu ir ne visada randa tinkamo vandens. Todėl dejuoti mums nederėtų, mes turime pakankamas vandens ir pagrindinių mineralinių žaliavų atsargas“, – sako J. Mockevičius.

Jis primena, kad požeminio geriamojo vandens ištekliai sudaro žymią dalį Lietuvos nacionalinio turto. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien detaliai ištirtų geriamojo vandens išteklių ekonominė vertė sudaro virš 20 mlrd. Lt, dar per 10 mlrd. Lt įvertinti mineralinio vandens ištekliai.

„Bendra detaliai ištirtų žemės gelmių išteklių vertė viršija 63 mlrd. litų. Be abejo, visus išteklius reikia naudoti racionaliai, o ne siekiant vienadienės naudos. Galima pažymėti, kad žmonija per pirmą XX amžiaus penkiasdešimtmetį sunaudojo tiek mineralinių išteklių, kiek buvo sunaudota iki tol per visą žmonijos istoriją ir tas poreikis vis didėja.

Aišku, čia pirmauja išsivysčiusios šalys, pavyzdžiui, vakarų europietis per 70 gyvenimo metų sunaudoja apie 460 tonų smėlio ir žvyro, apie 39 tonas plieno, 100 tonų klinties ir daugiau kaip 360 tonų įvairaus kuro (Lietuvoje bent jau pirmųjų trijų sunaudojama 3–5 kartus mažiau). Beje, Europos Sąjunga (ES) yra didžiausia mineralinių žaliavų vartotoja ir didžiąja dalimi priklausoma nuo jų importo“, – atkreipė dėmesį geologas.

Net ir žinių troškimas virsta taršos židiniu

Pasiteiravus, kokie šių dienų klausimai geologijos srityje labiausiai neramina, J. Mockevičius išskyrė grėsmes požeminio vandens saugumui. Jo teigimu, potencialiose apsaugos zonose, kurias derėtų įsteigti, tebėra šimtai objektų, keliančių grėsmę požeminio vandens ištekliams.

Paprašytas pažvelgti į ateitį ir pateikti prognozę, kas laukia mūsų gamtos išteklių ir toliau juos naudojant tokiais tempais, kaip tai daroma iki šiol, Lietuvos geologijos instituto vadovas buvo linkęs į tai žiūrėti filosofiškai.

„Technologijos vystosi labai sparčiai, sukuriamos dirbtinės medžiagos. Mes labai žavimės žinių, kompiuterių amžiumi, tai teisybės dėlei reikia pastebėti, kad viename standartiniame personaliniame kompiuteryje yra 31 rūšies metalo. O kompiuteriai sensta greitai, virsta atlieka. Jei ta atlieka netinkamai tvarkoma – virsta taršos židiniu. Amžinas ratas. Reiškia ir žinių amžius skatina ne vien pažangą, bet ir vis didesnius kasybos tempus bei vartojimą“, – atkreipė dėmesį J. Mockevičius. Jis prognozavo, kad ateityje turėtų didėti medžiagų perdirbimas, jų antrinis panaudojimas, o su gamtos turtais reikėtų elgtis atsakingai ir šeimininkiškai.

„Jų turi užtekti visoms ateities kartoms“, – vylėsi J. Mockevičius.

Hidrologas: džiugina ežerai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis antrina J. Mockevičiui sakydamas, kad Lietuvos vandens telkiniai iš tiesų verti pasigėrėjimo.

„Galime didžiuotis, kad turime labai daug upių ir ežerų, nes gyvename vandens pertekliaus zonoje – kritulių iškrenta daugiau, negu jų išgaruoja arba pasisavina augalai. Galime didžiuotis, kad mūsų upių ir ežerų vanduo yra pakankamai švarus, nors daugelyje ežerų aktyvūs eutrofikacijos procesai – ekosistemos kitimas, sukeliamas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus“, – kalbėjo hidrologas.

Jis akcentuoja, kad mažiausiai šio proceso paveikti ežerai yra Dusia, Germantas ir Galadusis, o daugiausia užterštų telkinių yra intensyvios žemdirbystės ir Vidurio Lietuvos žemumos rajonuose.

„Vandens telkiniai yra mūsų turtas, vienas iš svarbiausių gamtos išteklių. Lietuva neturi iškasamų naudingųjų išteklių, žemė, vanduo ir miškas yra svarbūs ne tik svarbiausiems poreikiams – apsirūpinimui maistu. Vanduo praturtina kraštovaizdį, suteikia galimybes vystyti vandens turizmą ir kitas sąlygas pilnaverčiam poilsiui, todėl nuo senų laikų žmonės siekia statyti būstus kuo arčiau vandens. Absoliuti dauguma Lietuvos miestų (98 iš 110) yra prie upių ir upelių, jų pakrančių urbanizacija ir toliau didėja, nors dabartinė ūkinė upių reikšmė maža“, – sakė A. Kajutis.

Nerimą kelia vartotojiškas požiūris į aplinką

Tarp didžiausių rūpesčių, kurie šiuo metu neramina vandens srityje, A. Kajutis minėjo geros paviršinio vandens telkinių būklės užtikrinimą. Šiuo metu daug investuojama į vandens valymo įrenginių statybą, tobulinami teisės aktai aplinkosaugos srityje, tačiau nereikia pamiršti, kad nuo kiekvieno žmogaus priklauso, ar turėsime švarius vandens telkinius, ar prisidėsime prie jų teršimo.

„Kiekvienas turime suprasti, kad vandenį Lietuvoje teršia ne kažkokie pramonės gigantai, o kiekvienas iš mūsų. Po mažai, bet visi. Verta prisiminti ką nardytojai-entuziastai vandens telkinių valymo akcijų metu iškelia iš vandens – įvairiausius „atgyvenusius“ daiktus, kuriais mes atsikratome“, – pabrėžė hidrologas.

Jo teigimu, neigiamas vartotojiškas požiūris į aplinką, ypatingai į vandens telkinius, yra aiškiai matomas. „Kuršių mariose besaikė verslinė žvejyba lemia, kad jau valgome kiniškus rūkytus ungurius, o Kauno mariose žuvų ištekliai drastiškai sumažėjo, todėl nuo šių metų ją Aplinkos ministerija čia visiškai uždraudė. Ne ką geresnė padėtis ir ežeruose, kur, alinami bedarbystės, kaimiečiai žvejoja nesirinkdami priemonių. Dažnas rūpinasi tik nuosava tvora atitverta pakrantės dalimi, nors mėgautis švariu vandeniu nori visur.

Ši problema aktuali ne tik Lietuvai, todėl Pasaulinė meteorologijos organizacija paskelbė Vandens dienos devizą „Vanduo, visur vanduo – tik jei dalinsimės juo“, – dėstė A. Kajutis. Žvelgdamas į ateitį jis išreiškė viltį būsimoms kartoms vandenį palikti švarų, jausti jam pagarbą, nes, kaip rašė J. V. Gėtė „vandens lašas, kaip ir žmogaus siela, į žemę atkeliauja iš dangaus ir po kažkiek laiko vėl dangun iškeliauja“.

Oro kokybės ekspertė: užterštumą galėtume mažinti mažiau rūkydami

Anot Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Zitos Šilienės, Lietuva oro kokybės vertinimu mažiau taršesnė nei kaimynės Latvija ar Lenkija. Lenkiame ir daugumą ES šalių, tačiau čia priežastis yra objektyvesnė – esame mažesnė šalis, kuri neturi didelių pramonės objektų.

„Mūsų šalyje nėra milijoninių miestų, kuriuose koncentruotųsi pramonės, energetikos įmonės, gyventojų tankumas ir transporto srautai yra mažesni, negu Europos didmiesčiuose, o geografinė padėtis sąlygoja nepastovius orus, dažniausiai palankius teršalų išsisklaidymui. Kita vertus, turtingesnės šalys turi daugiau resursų, kuriuos gali panaudoti oro kokybės gerinimui – finansiškai skatinti naujų, mažiau taršių automobilių naudojimą, būstų šildymo įrenginių atnaujinimą, kai kurios iš jų turi gilias dviračių naudojimo susisiekimui tradicijas“, – pažymėjo Z. Šilienė.

Specialistės teigimu, didžiausias oro užterštumas stebimas Lenkijos, Čekijos, kai kuriuose Vokietijos miestuose, ten, kur išvystyta kalnakasybos pramonė, o kūrenimui dažniausiai naudojamas kietasis kuras – akmens anglis, mediena. Mažesnis negu Lietuvoje oro užterštumas stebimas Estijos, Suomijos, Airijos miestuose, kai kuriais metais – Švedijoje, Norvegijoje.

Z.Šilienė sako, kad nepaisant geresnių rodiklių nei kitose ES šalyse, turime kur stiebtis ir mes.

„Daugelis iš mūsų galėtumėme taupiau naudoti vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, kur įmanoma atsisakyti vartotojiškų įpročių, nes kuo daugiau suvartojama, tuo daugiau gaminama, gaminimui naudojama elektros energija, jai pagaminti deginamas kuras, kuriam degant išsiskiria teršalai, – pataria oro kokybės ekspertė. – Jei yra galimybė, savo būsto šildymui naudoti centralizuotai tiekiamą šilumą arba rinktis mažiausiai taršų kurą – dujas, galbūt net saulės energiją; vietoje individualaus automobilio dažniau naudotis viešojo transporto paslaugomis, dviračiu, nedidelius atstumus įveikti pėstute. Netgi rūkymas gatvėje gali, kad ir trumpam šiek tiek padidinti oro užterštumą“.

Žinduolių specialistas: šildymo kaštai visada bus aukščiau už rūšių išsaugojimą

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas doc. dr. (hb) Linas Balčiauskas neabejoja, kad Lietuva ne tik Žemės dieną minint, bet ir apskritai kalbant galėtų didžiuotis ir savo šalies bioįvairove. Jis sako, kad mūsų šalies fauna nėra skurdi, ji savaip įdomi ir vertinga.

„Per Lietuvą praeina ne vienos rūšies paplitimo riba, todėl per pastaruosius keliolika metų tokioje mažoje teritorijoje rastos net kelios žinduolių rūšys – pelėnas dvynys, mažoji miškinė pelė, mažasis vandeninis kirstukas“, – vardijo žinduolių specialistas. Taip pat jis sako, kad daugelyje Vakarų šalių išnykusios žinduolių rūšys Lietuvoje klesti. Tarp jų paminėtinos – ūdra, stumbras, bebras, lazdyninė miegalepė, vilkas. Tai dar vienas išskirtinumas, kuriuo Lietuva gali pasigirti.

Vis dėlto, kaip pabrėžia L. Balčiauskas, ne visos naujos rūšys džiugina – viena tokių, nuo 2011 metų Lietuvoje pasirodžiusi meškėnų rūšis. „Jei ši rūšis paplis, biologinei įvairovei bus neišvengiamai padaryta didžiulė žala“, – nuogąstauja mokslininkas.

Pasiteiravus, kokios gi šių dienų problemos bioįvairiovės srityje labiausiai neramina, L. Balčiauskas įvardijo nevyriausybinių organizacijų įtaką rūšių apsaugos srityje: „Man asmeniškai nerimą kelia tai, kad didelę įtaką politiniams sprendimams rūšių apsaugos srityje gali padaryti nevyriausybinės organizacijos. Bent jau plėšrūnų skaičiaus reguliavimo sferoje jų motyvacija ir siekiai neretai stebina. Aš pagalvoju – kas būtų, jei su tokiu pat įkarščiu imsime saugoti visus gyvūnus? Kas liks iš biologinės įvairovės, išplitus žiurkėms, kiaunėms, mangutams?

Kalbėdamas apie ateitį pašnekovas neslėpė, kad žinduolių fauna neišvengiamai keisis ir su juo teks susitaikyti.

„Manau, kad žinduolių fauna neišvengiamai keisis – tam turi įtakos tiek globalūs klimato pokyčiai, nulemiantys paplitimo arealų poslinkius, tiek ir žemėnaudos pokyčiai. Spėti, kas bus po dešimties, tuo labiau po kelių dešimčių metų – nerimta. Žmonijos vystymosi tendencijos spartėja. Ambicingi tikslai bioįvairovės nykimo sustabdymui nepasiekiami. Tarpvalstybinės iniciatyvos neretai lieka „popierinėmis“.

Nenoriu nieko blogo pasakyti apie Lietuvą – kalbant apie žinduolių apsaugą, daug kur lenkiame Europos vidurkį, tačiau vargu, ar laimėsime kovą su invazinėmis rūšimis. Tas pats pasakytina ir  apie biologinę įvairovę plačiąja prasme – ekonominiai poreikiai persveria ir toliau persvers, jei teks rinktis tarp šildymo kaštų ir vienos ar kitos rūšies likimo“, – apibendrindamas ateities perspektyvą sakė L.Balčiauskas.

Susiję straipsniai:

  1. Gėlas vanduo – milžiniškas turtas Lietuvos gelmėse
  2. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  3. Gelbėkime nykštukus – mažiausius Lietuvos ir Europos paukščius
  4. Aukščiausia Lietuvos vieta jau pritaikyta lankymui (nuotraukos)
  5. Lietuvos mokyklose surinkta daugiau kaip 300 tonų atliekų
  6. A.Šimas. Kas svarbiau – skalūninių dujų gavyba ar galimos grėsmės vienam Lietuvos regionui?
  7. Dubline pristatytos Lietuvos turizmo galimybės
  8. Žurnalas „Miškai“: išskirtiniausių Lietuvos medžių dešimtukas (10)
  9. R.Laužikas. Lietuvos ateities scenarijai: Europos kiaulidė
  10. Derliui didinti būtina atstatyti nualintą dirvožemį
  11. Vilniuje rengiamas mitingas prieš skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Žemaitijoje (video)
  12. Lankytojų centrai siūlo savarankiškai keliauti po gamtą
  13. Žemės dienai artėjant
  14. Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius
  15. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  16. M. Kalnietis. Fukušima – atominė elektrinė ar atominė bomba? (video)
  17. Ventos regioninio parke rengiamas vandens pažinimo takas
  18. Žmonės pasiryžę mokėti už sveikesnę Baltijos jūrą
  19. Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate jaučiama vasaros pabaiga
  20. Kamanos kviečia į talką
  21. Jūsų sprendimai keičia pasaulį!
  22. Ar gali į Lietuvą sugrįžti miškiniai katinai – vilpišiai?
  23. Permaininga žiema gyvūnams kol kas palanki
  24. Panaudojus žemės gelmių išteklius, pažeisti jos plotai tvarkomi vangiai
  25. Nedrausmingiems vairuotojams baigiasi ramus gyvenimas
  26. Ventos regioniniame parke tyrinėjami vabalai
  27. Į nugarą kvėpuoja pavasaris
  28. Žemės dienos proga pažintinis žygis į Aukštumalos aukštapelkę
  29. Kaune Pasaulinę Žemės dieną minės gausus būrys mažųjų gamtininkų
  30. Aplinkos ministerija: Lietuvoje vandentvarkos įmonės nebus privatizuojamos

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Oro kokybės tyrimo stotys | am.lt nuotr.

Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje

2021 01 18
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Sniegas gamtos gyvenime

Sniegas gamtos gyvenime

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams
Gamta ir žmogus

Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams

2021 01 22
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką

2021 01 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų

2021 01 21
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
Gamta ir žmogus

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą

2021 01 21
„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
Lietuvoje

„Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams
  • STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
  • Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
  • Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • „Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2203; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1936; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1649; komentarų: 32
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1444; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1433; komentarų: 5
  • I. Raščiuvienė. Neužmiršti… peržiūrėta: 1401; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
10
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Migracijos departamentas, siekdamas sumažinti asmenų be pilietybės skaičių Lietuvoje, praėjusiais metais vykdė asmenų be pilietybės surašymo akciją. Ja taip pat...

Skaityti toliau

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

by daiva
2021 01 19
1
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Šių metų sausio mėnesį Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris. 40-asis, jubiliejinis žurnalo numeris, yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo...

Skaityti toliau

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 18
0
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“...

Skaityti toliau

Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje

by daiva
2021 01 18
0
Oro kokybės tyrimo stotys | am.lt nuotr.

Nuo sausio 15 d. Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad dėl šaltų orų suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Žemyna apie STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • O kas tai? - apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Bioblingenas

Vokiečius domina Kauno regionas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai