Jaunieji mokslininkai dalysis įdomiausių savo tyrimų rezultatais (1)

VU nuotr.

VU nuotr.

Kovo 20–24 dienomis Vilniaus Universiteto Fizikos fakultete vyks 56-oji tarptautinė fizikos ir gamtos mokslų konferencija „Open Readings“. Jos metu 185 Lietuvos ir kitų šalių jaunieji mokslininkai atvirai dalinsis savo žiniomis, išradimais, atradimais bei mintimis apie nežinomybės analizavimą.

Konferenciją organizuoja Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto Studentų Mokslinė Draugija, remiama Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių. Konferencijos renginiai yra atviri visiems smalsiems ir norintiems pažinti modernaus mokslo ribas, rašoma universiteto pranešime spaudai.

Pranešimai konferencijoje skirstomi į devynias temas: astrofizika ir astronomija, biofizika, medicinos ir aplinkos fizika, chemija ir cheminė fizika, funkcinės medžiagos ir dariniai, šiuolaikinės technologijos, lazerių fizika ir optinės technologijos, puslaidininkių ir kondensuotųjų medžiagų fizika, medžiagų mokslas, spektroskopija, teorinė fizika ir tarpdisciplininiai tyrimai.

„Open readings 2013“ – didžiausia studentų mokslinė konferencija Baltijos šalyse, skirta fizinių ir gamtos mokslų bakalauro, magistro ir doktorantūros studentams. „Open readings“ tęsia ilgametes Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Studentų mokslinės draugijos konferencijos „Laisvieji skaitymai“ tradicijas. Šiemet vyks jau 56-oji studentų konferencija.

Kaip atsiranda inovacijos? Kaip vystomas mokslas? Kaip įmename vis daugiau gamtos paslapčių, o rastus atsakymus įtraukiame į bendrą žmonijos žinių visumą? Šio žinių ir atradimų fronto priekyje yra jaunieji mokslininkai, savo drąsiomis mintimis ir bandymais dažnai žengiantys ten, kur niekas dar nėra buvęs. Pasinaudodami savo galvose sukauptu žinių ir įgūdžių bagažu jie mažais gabalėliais smulkina nežinomybę, ją sukramto ir lipdo prie bendro suvokimo apie pasaulį.

Tai – sudėtingas, bet jaudinantis procesas, kuriame mokslininkas valdo milžinišką informacijos kiekį, susidedantį iš begalės detalių, smulkmenų, sutapimų, „povandeninių akmenų“ ir paradoksų. Diskutuoti net su greta sėdinčiais kolegomis mokslininkais dažnai yra sunku ne todėl, kad sunku suprasti kito mintis, tačiau todėl, kad neįmanoma efektyviai įsisavinti svetimos problemos specifikos. Todėl jauniesiems mokslininkams ypač svarbu dalyvauti renginiuose, kuriuose jie keičiasi savo žiniomis ir lavina mokslinės komunikacijos įgūdžius.

Aukso nanodalelės ir kvantiniai taškai, naudojami vėžio tyrimuose. Organiniai šviestukai – gatvių apšvietimo bei neįprastų formų ekranų technologija. Žvaigždžių spiečiai ir galaktikos, kurių tyrimai aiškina ir mūsų kilmę. Lazerinės technologijos, leidžiančios išardyti šviesą iki smulkiausių sudedamųjų dalių. Savo rankomis ir galvomis visa tai nagrinėjantys studentai tyrimus ir jų rezultatus pristatys konferencijos metu.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Mokslo darbai, Naujienos | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *