Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
XX a. devintame dešimtmetyje prasidėjęs globalizavimas nukreipė žmonijos vystymąsi ten, kur ji vieną kartą savo civilizacijos apyaušryje jau buvo: į pasaulį be sienų (valstybių juk nebuvo) ir be tautų (klanai, giminės ir pan.).
Lietuvoje aktyvesnių diskusijų globalizmo, kosmopolitizmo ar multikultūriškumo temomis aiškiai nepakanka. O jeigu jos ir buvo, tai tik siauroms tikslinėms grupėms, o viešoje erdvėje – tyla. Ir tai mums, gyvenantiems tik šia diena ir dar užsikrėtusiems emigracijos virusu, nėra gerai.
Kosmopolitizmas – tai idėja, kad žmonija priklauso vienai moralinei bendrijai, kad globalizuotas pasaulis yra toks, kuriame nėra „kitų“ – „svetimų“. Jis iškelia ekonomiką kaip pagrindinę tarptautinių santykių varomąją jėgą. Tai erdvė, kurią sudaro daug kultūrinių kitoniškumų. Šia prasme globalistų siekis yra ne skirtingų kultūrų išsaugojimas, o jų skirtumų sunaikinimas, naujos – pasaulio kultūros ir pasaulio žmogaus – sukūrimas. Kosmopolitizmas turės pagimdyti pasaulio žmogų, pasaulio pilietį. Multikultūralizmo aplinkoje dominuojančios nacionalinės kultūros nelieka, ji atsistoja į vieną gretą su pačių įvairiausių mažumų (ir ne tik tautinių, bet ir, pavyzdžiui, seksualinių, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų) kultūromis. Tikrai smalsu, į ką pavirs tokios mūsų civilizacijos vertybės kaip tradicinė šeima, švietimas, dvasinis asmenybės tobulėjimas, tauta ir valstybė ar, pavyzdžiui, Olimpinės žaidynės? (Manau, jeigu jau lemta Lietuvai išnykti iš pasaulio žemėlapio tai geriausia, jeigu tai įvyktų vienu metu ir kartu su didžiosiomis ES tautomis ir valstybėmis.) Juk elementarus bet kurios tautos savisaugos instinktas ir pati jų atsiradimo ir egzistavimo logika reikalauja išlikimo ir tąsos.
Reikia suvokti, kad ši ateities vizija minta ir šiems procesams gyvybingumą užtikrina kaip tik žmonių migracija: kuo greičiau vyks tautų maišymosi procesas, tuo greičiau ši ateitis ir ateis. O Lietuva, kaip žinoma, yra viena iš aktyviausių migracijos proceso dalyvių pasaulyje, ant globalizavimo aukuro dedanti (kyla klausimas – sąmoningai ar ne?) šešis ar net septynis kartus didesnes aukas negu kitos šalys.
Sutinku, teorinė pasaulio ateities vizija gali svaiginti. Tačiau kyla natūralus klausimas: ar visų pasaulio valstybių tautos, jų demokratiškai rinkti vadovai sutiks, kad atvykę iš kitų šalių ir skirtingų kultūrų ateiviai pas juos imtų šeimininkauti?
Pasaulinė kaita jau prasidėjo. Vieni stoja būsimos naujos globaliojo pasaulio tvarkos pusėn, kiti vykstantį procesą vertina atsargiau ir skeptiškiau, nes yra šventai įsitikinę, kad prieš sunaikinant valstybę, ją iš pradžių reikia dar sukurti. Taigi jau prasidėjo savotiškas informacinis „pasaulinis pilietinis karas“, kurio bruožus bene geriausiai atspindi mūsų „nepriklausomos“ žiniasklaidos pozicija. Nepastebimai, it burtų lazdele mostelėjus, tautos ir valstybės ateitimi susirūpinę piliečiai joje staiga tapo nacionalistais, neonaciais ar kitokiais neigiamą istorinį atspalvį turinčiais žmonėmis. O štai globalizmo šalininkus, pagalbininkus ir net padlaižius žiniasklaida globoja, paslaugiai suteikdama jiems ir eterio laiko, ir spaudos lankų.
Viešojoje erdvėje užsienio finansuojami globalizmo pasekėjai Lietuvoje „narsiai“ kaunasi, kad vienalytės santuokos taptų tikrąja lietuvių tautos vertybe, o po to ir tradicija… Jau nebestebina, kad valstybinių švenčių išvakarėse globalistų atstovai drįsta atvykti į kitą šalį ir isteriškai pamokyti vietinius „aborigenus“, kaip jiems dera švęsti šią dieną. Arba visiškai šviežias pavyzdys – tautinam jaunimui savivaldybė, o vėliau ir teismas uždraudžia švęsti valstybės Nepriklausomybės dieną sostinės širdyje, taip pastatydami jaunimą į vieną gretą su netradicinės seksualinės orientacijos mažumų atstovais. Kuo mažiau valstybės, tuo mažiau piliečių? Kaip ten bebūtų, ši kova tik prasideda, nežiūrint, kad kol kas visi skirtingų įsitikinimų ir požiūrių atstovai turi ir tautybę, ir pilietybę, nors vieni šiuos institutus laiko dabartinės civilizacijos vertybėmis, o kiti su šiomis „atgyvenomis“ negailestingai kovoja… Tai kurie gi iš jų nuoseklūs? Gal tiksliau būtų tokį procesą vadinti ne multikultūriškumu, o tradicinių ir netradicinių kultūrų sankirta?
Jei mes tęsime tokią politiką, tai po 40 metų mes išmirsime ir demografine, ir intelektualine prasme. Masinė imigracija iš Afrikos, Artimųjų Rytų ar Pietryčių Azijos su tolima mums kultūra nieko neišspręs, o kaip tik sukurs naujas problemas. … Svarbiausios šalies problemos bus – mažėjanti demografija bei dvasinį tautos potencialą gniuždanti imigracija, didėjantis tautų katilas, subujojęs neraštingumas, apačių liumpenizacija. … Tai kelia grėsmę ne tik šalies sėkmingam vystymuisi, bet ir … tautos išlikimui…
Šios mintys ne mano ir ne kokio nors radikalo iš Vakarų Europos. Jų autorius – žinomas ir gerbiamas žmogus Vokietijoje Tilas Sarracinas – politikas, socialdemokratas, Vokietijos federalinio banko direktorių tarybos narys, parašęs knygą „Vokietijos susinaikinimas“. Jis išgyveno stiprų valdžios puolimą, tačiau pelnė visuomenės pripažinimą. Be šitos knygos Vokietijos kanclerė Angela Merkel nebūtų ištarusi savo garsiosios frazės: „multikultūralizmo politika žlugo“.
Juk neatsitiktinai Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir, galiausiai, Vokietijos vadovai beveik tuo pačiu metu išreiškė mintį dėl vykdytos multikultūriškumo politikos pasekmių jų šalyse. Tokia politikų pozicija patvirtina, kad imigrantus priimanti kultūra nestos į vieną gretą su atvykusiomis. Aiškiai pareiškiama: gali būti kitoks, bet valstybę, į kurią atvykai ir tautą, kurioje gyvensi, privalai gerbti. Tai reiškia, kad vietinė kultūra ir toliau liks dominuojanti. Senoji Europa pradėjo praktinę multikultūriškumo korekciją?
ES šalys, o ypač senosios, tikrai turi rimtų problemų: visuomenės senėja, trūksta darbo jėgos, kyla demografinių problemų. Tai bandoma spręsti pasitelkiant imigraciją, t.y. pasinaudojant kitose šalyse parengta ir nemokama darbo jėga bei žmogiškaisiais ištekliais. Ekspertai tvirtina, kad norėdama normaliai funkcionuoti, ES artimiausiu metu turės priimti apie 30 mln. gyventojų. Tačiau senųjų ES šalių vadovų reakcija į užsieniečių integraciją rodo, kad šios valstybės ir tautos nėra pasirengusios atsisakyti savo tapatybės.
Šiame kontekste Lietuva yra įklimpusi į migracijos procesų pelkę ne viena koja kaip ES (kur dominuoja imigracija), o abiem (ir emigracija, ir imigracija). Trečią dešimtmetį įpusėjanti emigracijos banga baigia iššluoti visus Lietuvos darbo rinkos rezervus ir ateityje sukels nematytą sausrą. Neišnaudojusi ir tuščiai praradusi tiek žmogiškuosius resursus, tiek investicijas į juos, Lietuva kaip ir senosios ES šalys, privalės naudotis atsivežtine darbo jėga, tik dar didesnėmis proporcijomis.
Klausimas, ar globalizacijos procese gali išlikti mažos tautos bei valstybė, yra visiškai vietoje ir laiku. Į taip pat formuluojamą esto žurnalisto klausimą Tilas Sarracinas atsako: „Vykstančiam globalizavimui šalies dydis yra nesvarbus. Ir tokių šalių įnašas į pasaulio ekonomiką – taip pat nesvarbus. Svarbu, kad tokios šalys turėtų išsilavinusius gyventojus, o jų vyriausybės mokėtų savo žmones motyvuoti užsibrėžtam tikslui siekti“. Jis mano, jog tokioms šalims nepaprastai svarbi yra kooperacija ir mokėjimas suvienyti tautą. Pasak T.Sarracino, rinkos šiandien gerokai didesnės už valstybes, todėl jos (vyriausybės)privalo padaryti viską, kad nacija tose rinkose būtų sėkminga. Prie šių minčių pridėkime dar didžiųjų Europos valstybių vadovų pasisakymus apie užsieniečių integraciją ir viskas pasirodys ne taip tragiškai. Tačiau turim suvokti – ir valstybės, ir tautos ateitis priklauso tik nuo savų politikų ir jų vykdomos politikos: ką išsirenkam, tą ir turim.
O Lietuvoje kol kas girdime tokius mūsų valstybės vadovų ir jų patarėjų pasisakymus: „išsikovojome teisę laisvai emigruoti iš Tėvynės“ (A.Kubilius), „…turime suprasti kitas kultūras, būti tolerantiški … , o ne koncentruotis , kaip išlaikyti lietuvybę ir savitas savybes, kurių iš tikrųjų nėra“ (M.Dargužaitė – buvusio premjero patarėja) ir t.t.
Manau, Lietuvai reikia tokio „kirpimo“ vadovų kaip T.Sarracinas. Kada tokius turėsime? Matyt tada, kai mūsų žmonėms kils noras paklausti politikų: ar iki šiol nežabota ir valdžios skatinta emigracija, neatsakingas, su komjaunuolišku įkarščiu vykdytas įsijungimas į pasaulinius globalizavimo procesus, atitinka tautos interesus? Kai kas aikčioja: o kas atsitiktų, jeigu staiga imtų ir sugrįžtų visi arba dauguma emigravusių? Neabejoju, tuomet rinkimai į Seimą vyktų kasmet arba kas dveji, kaskart proporcingai didėjant ir partijų, ir politikų asmeninei atsakomybei. Ir tokie procesai vyktų tol, kol atsirastų politinė jėga, kuri tautai sugebėtų nubrėžti ne tik tinkamas šalies perspektyvas, bet ir užtikrinti tautos ir valstybės tęstinumą. Sutikim: Lietuvos valstybę ir tautą siekti paversti muziejiniais arba – virtualiais eksponatais, gali tik savižudžiai.
Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas, migracijos klausimų ekspertas.
Reklama
Susiję straipsniai:
- D. Paukštė. Priežastys ne emigrantuose, o Lietuvoje – valdžios vykdomoje politikoje
- D.Paukštė. Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?
- D. Paukštė. Šimtadienis: kovos su emigracija fronte – rūkas
- D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
- A. Zolubas. Pavojingas kėslas
- M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji?
- G.Stanišauskas. Išeiviai reikalauja paminti Konstituciją
- A.Aleksandravičius. Kodėl Lietuva yra gera valstybė
- V.Keršanskas: Valstybinės reikšmės įvykių minėjimas nėra tik žmonių juose dalyvavusių reikalas
- A.Medalinskas. Ar kursime „Lietuvos strategiją 2030“ kaip kūrėme Sąjūdį?
- K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
- I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
- Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
- Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
- A.Simanonytė. Kiekvienam „globalizatoriui“ – privalomą komandiruotę į Niujorką
- A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
- V. Landsbergis. Nelygios mažumos
- V. Sinica. Praleista proga patylėti ir vergo mentalitetas
- E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė
- G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
- A.Endriukaitis. Mokama savižudiška kaina: savigarba ir išdidumu
- Pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva
- N. Venckienė. Kuo dar galima būtų apkaltinti nepriklausančius sistemai?
- Kokių pokyčių sulauksime – realių ar tariamų?
- Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
- V. Rubavičius. Lietuvos politinė sistema kaip egzistencinės grėsmės veiksnys
- K. Stoškus. Valstybės moralinė krizė
- L.V. Medelis. Prieikite arčiau, banderlogai!
- G.Songaila. Naujasis interfrontas prieš lietuvių kultūrą
- D. Razauskas: Toleruoti neprivalome tik Lietuvos
Labiausiai patikęs komentaras straipsniui iš Delfio:
“Kosmopolitizmas – tai idėja, kad žmonija priklauso vienai moralinei bendrijai, kad globalizuotas pasaulis yra toks, kuriame nėra „kitų“ – „svetimų“.”
Visos didžiosios religijos yra savo esme – kosmopolitinės, visos jos deklaruoja siekį tapti viena pasaulio religija kur, būtent, tada ir būtų galutinai kad “žmonija priklauso vienai moralinei bendrijai”. Nes, nepriklausomai nuo tautybės, jei priklausai tai pačiai religijai – tai esi “savas”. Autorius galėjo nukreipti visą savo įniršį prieš. pvz., katalikybę, nes, pagal bažnytinę teisę, visi katalikai, nepriklausomai nuo tautybės, yra traktuojami vienodai ir visi gali dalyvauti katalikiškose mišiose bet kurioje pasaulio vietoje esančioje katalikiškoje bažnyčioje. Žinoma, katalikai runkeliai dažnai mano, kad jų parapijinė bažnyčia priklauso tik jiems, bet čia jau kita pasaka.
Nieko geresnio nei kosmopolitizmas žmogaus protas neišrado. Nes tautiškumas – tai jau automatiškai pasąmonėje užprogramuotas konfliktas su “svetimais”, t.y. tais, kurie nepriklauso tavo tautai. Tik laiko klausimas, kada tai išvirs į kruvinus konfliktus.
Autoriaus mąstymas – labai lėkštas, nėra net ko diskutuoti.
Patinka mankurtiškos sapalionės su gera paranojos doze? 🙂
A jo, ta pati dainelė nacionalistinė, dėl lietuvių emigracijos kalti gėjai, kosmopolitai, nu ir dar žydai, tikriausiai. Gerai, kad tokie veikėjai yra, ir tikiuosi, kad visada bus, giliame politikos užribyje, nes oi priskaldytu malkų. Visiškas nesigaudymas situacijoje. Ar matei gyvai bent vieną emigrantą, pasakoriau? Ar žinai kas yra kapitalizmas?
Bijai, kad tokios mintys neprasiskverbtų į platesnę auditoriją, nes neturi nė mažiausių argumentų prieš straipsnyje išsakytas mintis. Negali gi kol kas dar viešai pasakyti, kad Lietuva ir lietuvių tauta pačiam visiškai nusispjauti, ar ne kolega komentatoriau? Man gerai, o ta suknista Lietuva tegul eina velniop, ar ne kolega? Varyk kolega atvirai, nes ir taip visiems viskas aišku.
Argumentuotai kalbėti su sąmokslo teorijų šalininkais nėra prasmės. Kosmopolitų sąmokslas man primena kitą sąmokslininką, kuris su paskaitomis važinėja po pasaulį ir taškydamasis seilėmis aiškina, kad pasaulį valdo reptilijos- ateivių palikuoniai. Ir viskas pas jį tuo paaiškinama. Turi jis ir faktų, ir tyrimų, ir dokumentų, ir gan sklandžiai viską dėsto, ir ginčytis su juo sunku, nes jis žino visus atsakymus, bet kai pagalvoji- gi briedų briedas. Pirmininko pirmas pavaduotojas ir ekspertas tokių aukštumų dar nepasiekė, bet jau netoli…
Tai kad jokių argumentų tamsta ir neturi. Vadovaujiesi primityviausia logika: man gerai, o visi kiti tegul eina…
Žmonijos ateitis skirtybių darnoje, o ne vieno – “robotinio, matricos) kurpaliaus pritaikyme.
Auksinė mintis – “XX a. devintame dešimtmetyje prasidėjęs globalizavimas nukreipė žmonijos vystymąsi ten, kur ji vieną kartą savo civilizacijos apyaušryje jau buvo: į pasaulį be sienų (valstybių juk nebuvo) ir be tautų (klanai, giminės ir pan.).”
Pastudijuokit istoriją iš skirtingų nepriklausomų šaltinių, sužinosit, kad bolševizmo ir nacizmo finansuotojai tie patys. Pirmo ir antro pasaulinių karų laimėtojai vėlgi tie patys – pasaulinė finansinė sistema su privačiu JAV FRS priešakyje. Marksizmas ir šiuolaikinis liberalizmas taip pat jų projektai, kurių paskirtis griauti nacionalines valstybes ir jų resursus perduoti minėtai sistemai. Vienintelė jėga šiuolaikiniame pasaulyje galinti pasipriešinti – tai nacionalinės valstybės ir sveikas nacionalizmas. Tai kiekvienos valstybės skydas nuo globalių pasaulio grobuonių. O pats baisiausias jiems yra tautinis socializmas. O kad visiems eiliniams žmogeliams baisiau būtų, vartojami makabriški ir demonizuoti nacizmo ir fašismo terminai.
Ar žodžiai “tautinis socializmas” nėra lietuviškas “nacionalsocializmo” vertinys? Gal kartais teko girdėti, kaip vadinosi Hitlerio vadovauta partija? Ar neteko pasidomėti jos programiniais tikslais ir jų įgyvendinimo pasekmėmis? Toliau jau galima ir nebesiaiškinti, kodėl ponas XX a. pragaro baisybes nacizmą ir fašizmą vadini makabriškais ir demonizuotais terminais. Jie tikrai demoniški – velnio, demono veiklos įvardijimai, ir žodis “nacizmas” iš tiesų supaprastintai reiškia nacionalsocializmą. Jo dabar siekiama Lietuvoje, jam telkiamos minios demonstrantų ir protestuotojų? Kur vedate tautą, apsišaukėliai jos gynėjai? Kokią ateitį siūlote? Ačiū Dievui, jūsų tėra saujelė, ir rinkimai parodė, kad toje saujelėje tik pelenai… Ilgai teks vargti, kol apmulkinsite žmones, painiodami juos žodžių žaismu “patriotas-nacionalistas-tautinis socialistas-tautininkas”. Nors ir Smetoną finansavo Maskva, ir jūsų pinigėliai ne iš dangaus nukritę, dar teks palaukti to saldaus kąsnio iš valdžios lovio – nebent ruošiatės ginkluotam perversmui.
Tamsta esi viso labo pigi propagandistė (-istas). Tamsta turbūt nežinai už ką tuos kelis šimtus litukų A. Smetona gavo: už straipsnius, nukreiptus prieš Lenkijos ekspansionistinę politiką, už Lietuvos teisių į Vilniaus kraštą gynimą, taigi, ne už kokį asmeninį pasipelnymą. O kas finansuoja jūsų (tegul ir ne jūsų asmeniškai) išdavikišką veiklą? Kiek jūs ar jūsų tipo veikėjai gavot už emigracijos skatinimą – atitinkamo moralinio – psichologinio klimato sukūrimą, t.y.už 600 000 lietuvių faktišką išvarymą iš šalies? Kiek gavot už sąmoningą tautiškumo slopinimą? Bent jau jūsų istorinių koncepcijų kurpimą akivaizdžiai finansuoja Lenkija.
Ir nevarkit provokuodama (-as) perversmą. Nelaikykit kitų kvailiais. Lietuvos likimas kaip jau ne kartą naujaisiais laikais buvo, spręsis už Lietuvos ribų. Dar meteliai kiti ir viskas keisis … Geopolitinė situacija pasikeis neatpažįstamai … Tada viskas išsispręs …
mano nuomone , čia spėlioti tarp – ama ar -as tikrai nėra prasmės . Moteriškumo tikrai nesijaučia jo komentaruose . Beje , kaip ir bet kokio geranoriškumo Lietuvai , bei lietuviškumui . Vien pikdžiugiška neapykanta .
Yra toks amžinai žaliojantis augalas – parazitas :amalas . Na parazitas ir yra parazitas . Nelauk iš jo ką gero.
nei Vasario-16.nei kovo-11 švenčiantys ,žygiuoijantys žmonės nešnekėjo,neužsiminė nedainavo reiškia ir negalvojo,nes žodžiai minčių produktas, apie nacizmą.Neužsiminė apie tai nei jų vienuokie ar kitokie batai ar galvos plaukuotos,plikos ar su kepurėmis ar su skaromis.Prisiklausėm apie tai po to iš kelių pusių ir apie nacius ir apie hitlerį..Todėl galima daryti išvadą: kas apie tai daug šneka ir galimai grūda žmonėms į galvas nacistines idėjas ,nes galimai stengiasi vis bešnekėdami,kad tai žmonių sąmonėje nusėstų ir išliktų.Galimai tai ir yra nacizmo propaguotojai ar globėjai?
Fašizmo sąvoka yra kilusi nuo antikos laikus siekiančio fašinos – žabų ryšulio, simbolio, šiuo metu naudojamo oficialioje JAV simbolikoje. Simbolis reiškia – jei būsite vieningi, jus “perlaužti”, t.y. įveikti bus labai sunku, o po vieną – labai lengva. Štai ir visa siaubingosios fašizmo sąvokos esmė.
Ne, glušpetri, fašizmo ir “tautinio socializmo” (t.y. nacionalsocializmo) bijoma ne dėl žabų ryšulio, o dėl suskaldytų kaukolių, išdraskytų vidurių, nuplėštų galūnių, sugriautų miestų ir suniokotų ekonomikų.
Jo, “tautinis socializmas”- pats sugalvojai? Ar ” iš skirtingų nepriklausomų šaltinių”??
Tolerastais vėl Alke prasmirdo…..
Nepergyvenk, čia tik pradžia. Po kurio laiko kas antras “antitolerastas” turės po pašnekovą. Džiaukis, kad ne po ikiteisminio tyrėją…
Argumentų nulis, tik grąsinimai. Suprantama, kam tiems, kurie turi valdžią, protas – užtenka jėgos. Primityvu, komentatoriau “Amelija”.
Finansavimą užsienis žada padidinti? 🙂 Jūs kalbėkit, kalbėkit, ateis ir laikas kai turėsit po porą bendraminčių tolerastinių pašnekovų ilgesniam laikui – lietuviškoje cypėje. O jūsų šefai kabės ant šakos. 😀
Na va, ir šakų jau prireikė… Nacionalsocializmas, ar ne? O kaip dėl dujų kamerų – juk visi tautos pranašai už Gazpromą, prieš skalūnus. Brangiai gali kainuoti tris ketvirtadalius galvojančių kitaip nei jūs (mažų vaikų gal pagailėsit?) “išdujinti”. Ir šakos kartais lūžta. Hitlerio anūkai, kitaip nepavadinsi.
tamsta,kaip čia suprasti:
1972m
Gėjų teisių kodeksas
7.punktas”Panaikinti visus įstatymus ,reglamentuojančius lytiniuose santykiuose amžiaus cenzą”
Amelija paaiškins,nepasididžiuos gal?
1972m suvažiavimas Čikagoje
lygtai ne Rusijoje?????
Mes iš panašaus katilo pabėgom. Koks velnias mus nešė į šitas galeras….Jos daugiau šimtą kartų pavojingesnės. Jei anom galerom tuėjom atsparūmą, tai šitom neturim. Po Pirmojo Pasaulinio karo nuo nulio tėvai ir seneliai atstatė Lietuvą. Dabar Lietuva Sąjungoje garsėjusi išvystytap pramone, žemės ūkiu dirbtinai ir kenkėjiškai negrįžtamai buvo sužlugdyta. O buvo plitų, cemento, stiklo, fabrikai, žemės apdirbimo mašinos, buvo agronomų, veterinoių, Buvo Mykolo Krupavičiaus, Stepono Kairio pavyzdys. Galima buvo iš miesto parsivilioti buvusių valstiečių vaikus, vaikaičius , Padėti statytis namus, gąžinti žemę ir pamažu atkurti kaimus. Pirmojo, antrojo ..Seimų, vyriausybių vadus reikia teisti.
Štai vienas jų matydamas, kad dar galima daugiau pakenkti žada imtis vadovauti
Moteriškė pablūdo…Gal klimaksas prasisdėjo, o gal įsimylėjo….. Nueitų pas kunigėlį pasimelstų, gal nuo komunizmo viruso išsigydytų
Komunizmo virusas ėda būtent tuos, kas bijo ES, Vakarų investicijų, svaigsta dėl Lietuvos neregėto išskirtinumo, siekia valstybę izoliuoti ir vairuoti Rytų link. Čia blogiau už patriotinį klimaksą ir savęs pačių įsimylėjimą – o tai labai būdinga ir skalūnų dujų persigandusiems tautiečiams – čia jau politiškai neatsakinga. Ir to raudono viruso reikėtų ieškoti būtent “tautinio socializmo” ideologų galvose.
O šiaip melstis galima ir ne pas kunigėlį, pavyzdžiui, namuose, už vairo, sėdint vasaros pavakarę po šimtamečiu ąžuolu… Ar nemėginot?
Jėzuitei “Amelijai” po šventu šimtamečiu ąžuolu negalima,- Perkūnas nutrenks.
ko čia dėti kiti jei tamsta linkusi bet kokį š.susisemti bele im-portinis ,bele iš v-užsienio?Mus matyt tėvai auklėjo kitaip :išmokė atsirinkti,kas turi išliekamąją vertę ir kas ne ir ant blizgučių nepasimauti..Ačiū tėvams, seneliams ,proseneliams
Viva Klara Zetkin ( Amelie, mes tikrai ateisime ir su investicijomis (grąža iš tikėtinų iš dujų bus mums, o užteršti vandenys jums) ir pasakomis apie princus ir ne tik…