Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos) (17)

Kreipimasis įteikiamas Prezidentūros sekretoriatui | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kreipimasis įteikiamas Prezidentūros sekretoriatui | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šiandien, kovo 19 dieną, 9.30 val. grupė visuomenės veikėjų  įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei 16 510 (šešiolika tūkstančių penkių šimtų dešimties) Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.  Dar 1 218 parašų iš Panevėžio buvo įteikta Prezidentūrai kiek anksčiau.  Iš viso iki kovo 15 d. Reikalavimą pasirašė 17 728 LR piliečiai. Tačiau parašų rinkimo akcija dar neatslūgsta. Kitus parašus numatoma šalies vadovei įteikti vėliau.

10.30 val.  šis kreipimasis buvo įteiktas taip pat ir Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, o 11 val. ir Seimo Pirmininkui Vydui Gedvilui.

Į Prezidentūrą perduoti šio dokumento atvyko: istorikai akademikas Antanas Tyla, dr. Romas Batūra, rašytojas, dramaturgas, vertėjas Eugenijus Ignatavičius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas hab. dr. Kazimieras Garšva, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkės pavaduotoja, Sąjūdžio tarybos narė Nijolė Balčiūnienė.

Prie Prezidentūros visuomenės atstovus pasitiko Laisvės kovotojų sąjūdžio nariai su plakatais, raginančiais šalies Prezidentę ginti Lietuvių valstybinę kalbą,  Lietuvos valstybės teritorinį vientisumą bei Konstituciją.

Beveik 17 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Beveik 17 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Prezidentei įteiktame kreipimesi reikalaujama, kad  Lietuvos valdžia nepažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo, kad nebūtų iškraipomi autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžiai bei įteisinami gatvių pavadinimai nevalstybine kalba, kita polonizuotų ar suslavintų formų viešoji rašyba. Pasisakoma prieš antikonstitucinius siekius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nevalstybine kalba. Reikalaujama neatsisakyti valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo bendrojo ugdymo mokyklose, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje :tvirtinto lietuvių kalbos valstybinio statuso nepaversti Lietuvos ir Lenkijos derybų objektu. Protestuojama prieš vadinamosios Lenko kortos dalinimą Lietuvos Respublikos piliečiams, kuri susaisto juos lojalumo ryšiais su Lenkija.

Lietuvos vadovybė raginama pareikalauti iš Lenkijos, kad būtų nutrauktas Lenkijos politikų vykdomas Lietuvos šmeižimas ir Lenkijos valdžios veiksmai, skatinantys Lietuvos lenkų tautinę bendriją pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Lietuvos vadovybė raginama siekti, kad Lenkija pripažintų prieškarinę rytų Lietuvos okupaciją ir atsiprašytų Lietuvos už vykdytą prievartinę polonizaciją. Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad tik pripažinus prieškarinius konfliktus ir jų pasekmes  galima tikėtis pasitikėjimo dvišaliuose santykiuose tarp valstybių.

Kreipimasis „Reikalavimas ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą“ ir Lietuvos piliečių parašų rinkimo iniciatyva buvo paskelbti vasario 6 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvykusioje spaudos konferencijoje „Kai kurie Vyriausybės programos aspektai ir tautos lūkesčiai“.

Konferencijos dalyviai „Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos atstovas Kasparas Genzbigelis, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Rytas Kupčinskas, Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Algirdas Vaclovas Patackas, Seimo narys Vytautas Juozapaitis tuomet atkreipė visuomenės dėmesį į tai, kad kai kurie šios Vyriausybės  programos siekiai, suformuluoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimu, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Kreipimosi iniciatoriai skelbia, kad parašų rinkimas bus tęsiamas iki Seimo posėdžių pavasario sesijos pabaigos.

Pasirašyti kreipimąsi galima internetu: http://peticijos.lt/visos/71086

Skelbiame visą piliečių pasirašyto kreipimosi į Lietuvos Respublikos vadovybę tekstą:

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimui, Ministrui Pirmininkui,

REIKALAVIMAS ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą

Įgyvendinant 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-51 patvirtintą Vyriausybės programą, reikalaujame nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo:

1) neiškraipyti autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžių ir juos toliau rašyti tik valstybine kalba; neįteisinti polonizuotų ar suslavintų vietovardžių viešosios rašybos;

2) nepažeisti Lietuvos teritorijos vientisumo ir neįteisinti regioninių kalbų oficialaus statuso, paminant kitų piliečių teises; užkirsti kelią teritorinės autonomijos kūrimui ir gatvių pavadinimus rašyti tik valstybine kalba; užtikrinti teismų sprendimų vykdymą dėl neteisėtų nelietuviškų užrašų nukabinimo;

3) nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės ir Lietuvos Respublikos piliečių vardus, pavardes dokumentuose – tradicinį Lietuvos kultūros paveldą, ir toliau rašyti valstybine kalba, o pageidaujantiems rašyti ir užsienietiškas formas – nurodyti jas antrame paso puslapyje;

4) nesilpninti lietuvių kalbos mokymo bendrojo ugdymo mokyklose, neatsisakyti lietuvių kalbos valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo ir jo neatidėlioti, nes nevienodas lietuvių kalbos vertinimas diskriminuoja ir segreguoja (LR Konstitucijos 29 str.) Lietuvos Respublikos piliečius;

5) nepaversti lietuvių, t.y. valstybinės kalbos statuso derybų objektu dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose; siekti, kad Lenkija pripažintų prieškarinę rytų Lietuvos okupaciją neteisėta ir atsiprašytų dėl prievartinės polonizacijos; siekiant pasitikėjimo dvišaliuose santykiuose, būtina teisingai įvertinti  prieškarinį konfliktą, agresiją, ultimatumą.

6) nutraukti vadinamosios Lenko kortos dalinimą Lietuvos Respublikos piliečiams, susiejant juos su lojalumu Lenkijai; siekiant gerų tarpvalstybinių santykių su Lenkija, iškelti sąlygą, kad būtų nutrauktas jos politikų vykdomas Lietuvos šmeižimas ir dezinformacija, o taip pat galiojančios Lenkijos ir Lietuvos sutarties laužymas, kai Lenkijos valdžia skatina lenkų tautinę bendriją Lietuvoje pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Pasirašyti kreipimąsi: http://peticijos.lt/visos/71086

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

17 komentarų

  1. Lietuvoje nėra nei vienos tautinės MAŽUMOS – tik tautinės BENDRIJOS.

    Artimiausias tautinės MAŽUMOS pavyzdys – LYVIAI Latvijoje. Visi kiti Latvijoje yra tautinės BENDRIJOS.

    Kadangi Lietuvoje nėra “tautinių mažumų” – galima denonsuoti Konvenciją:

    TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA

    31 straipsnis

    1. Kiekviena Šalis bet kada gali denonsuoti šią Konvenciją, apie tai pranešdama Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

    2. Denonsavimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

  2. Lietuvos pretenzijų Lenkijai
    KATALOGAS

    1. Lenkija 1228-04-23 pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
    2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
    3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931 metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
    4. Lenkija 1569 metais atima iš LDK Palenkę ir Ukrainą – Liublino unija prievartą įjungia Lietuvą į dviejų valstybių sąjungą;
    5. Lenkija 1791-05-03 savo konstitucijoje įrašo, kad LDK nebėra nepriklausoma valstybė, o tampa viena iš Lenkijos provincijų – faktiškai tai yra pirmasis oficialus Lietuvos valstybės likvidavimo dokumentas. Vėliau, 1791-10-20 Lietuvą šias nuostatas ištaiso ir ATSTATO savo valstybės nepriklausomybę;
    6. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.
    7. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
    8. Antrojo pasaulinio karo metu “Armija krajova” Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje žudė lietuvių tautybės civilius asmenis vien dėl to, kad jie buvo lietuviai.
    9. …
    10. …

    Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
    1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
    2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
    3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
    4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
    5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).

  3. “Suvalkų trikampio” ir Vilniaus apylinkių (Pietų Aukštaitijos žemės LIETUVA, 1920-1939 Lenkijos okupaciniu laikotarpiu pavadinto “Vilniaus kraštu”) sulenkintų lietuviškų pavardžių

    KATALOGAS:

    Giniotas – Pilsudski
    Narutis – Narutowicz
    Uogintas – Oginski
    Mickus – Mickiewicz
    Balandis – Bolądz
    Karvelis – Korwel
    Aukštulis – Oksztul
    Jurgelis – Jurgel
    Andriulaitis – Andrulojc
    Petrulis – Petrul
    Motiekaitis – Macejkianec
    Vanagėlis – Wanagel
    Bačiulis – Baczul
    Šarkelis – Szarkel
    Brazys – Brazis, Brozowski
    Šimkus – Szimkus
    Vaitulis – Wojtul
    Vaidila – Wojtyła
    Vainila – Wojniłło
    Verbyla – Wierbiel
    Pirštelis – Pirsztelis, Pirsztel, Пирстелеев, Пірстелэяаў
    Tolmantas – Talmont
    Oželis – Kozlowski
    Kazlas – Kozlowski
    Kiškis – Kiszkis, Zajanczkowski
    Mažulis – Mazul
    Meška – Mieszko
    Radžvilas – Radziwiłł
    Goštautas – Gasztol
    Katkus – Chodkiewicz
    Sapiega – Sapieha
    Tamošius – Tomaszewski
    Tėvelis – Tevel
    Krepštulis – Krepsztul
    Laucelis – Lawcel
    Jasiukaitis – Jasiukait
    Daškus – Daszkiewicz
    Kupčelaitis – Kupczelait
    Mažeika – Mazeiko
    Kuklys – Kuklis
    Juselis – Jusel
    Adomaitis – Adamajtis, Adamait
    Giliūnas – Giliun
    Andriulaitis – Andraloit
    Masiulionis – Masiulianiec
    Žygelis – Zigiel
    Vagnorius – Wagner
    Dvynelis – Dvinel
    Gaidys – Gaidis, Gojdz, Gojd, Goyd, Gajdamowicz
    Gaidelis -Gaidel, Gaiduliewicz
    Vabalys – Wabalis
    Masėnas – Masian
    Mažutis – Mazuto
    Laurys – Lawris
    Tatolis – Tatol
    Narkeliūnas – Narkeliun
    Obuoliūkštis – Obolikszto
    Blažys – Blażys
    Gedžiūnas – Gedziun
    Gaigalas – Geigal,
    Gulbinas – Gulbinowicz,
    Jokūbėnas – Jakubenas
    Juodelis – Jodelis
    Baliulis – Balulis
    Gintautas – Gintowt
    Meilūnas – Mejłun
    Petrašiūnas – Pietraszun
    Jasiulionis – Jasielonis
    Skirtūnas – Skirtun
    Gečys – Giečys
    Maišelis – Maiszel
    Jankūnas – Jankun
    Jočys – Joczys
    Rėkštys – Rekst
    Kukėnas – Kukian
    Ožkelis – Aškilovič
    Ožkelaitis – Aškiloic
    Laurynaitis – Lavrinovič
    Tamulaitis – Tomialoic
    Andriulaitis – Andruloic
    Rudys – Rudzis, Rudz
    Jasiulionis – Jasiulianec
    Paukštė – Paukšta
    Grigonis – Grigianec
    Ožkinis – Aškinec
    Lazdinis – Lazdin, Lazdinec
    Narbutas – Narbutt
    Baublys – Baublis
    Giedraitis – Giedrojc
    Norvaiša – Narwojsz, Norwajsz, Norwojsz
    Vaišnys – Wojsznis
    Dūdaitis – Dudojt
    Tėvelis – Tewel
    Tomašiūnas – Tomaszun
    Radžiūnas – Radziun
    Jokūbėnas – Jakubenas
    Valeišis – Wołejszo
    Gotautas – Gotowt
    Vilkaitis – Wiłkojt
    Beinoras – Bejnar
    Paukštelis – Pauksztełło
    Burba – Burbo
    Rimšelis – Rimszeł
    Daugirdas – Dowgierd,
    Daugėla – Dowgiało
    Butrimas – Butrym
    Plokšta – Plokszto
    Girdžius – Girdziusz
    Staniškis – Staniszkis
    Triušelis – Trusiewicz
    Žagelis – Żagiell
    Matuiza – Matujzo
    Balinis – Baliński
    Vareikis – Worejko
    Subačius – Subocz,
    Subatys – Subatkiewicz
    Batūra – Baturo
    Norkus – Narkiewicz
    Lapinas – Łapyński
    Šiekštelė – Szieksztełło
    Butkus – Butkiewicz
    Linkus – Linkiewicz
    Šumilas – Szumilas
    Pajaujis – Pojawis

  4. PETERIS:

    Perskaitykite atidžiai.Europos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 3-ias sk. 21 nuostata teigia; jokia šios Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti ar atlikti veiksmus ,kurie prieštarautu pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir YPAČ valstybių suveriniteto lygybės ,teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams. Štai kodėl visi skundai prieš Lietuvą buvo atmesti.

  5. Rimantas:

    Tai puikus pavyzdys lietuvių vienijimui prieš valdžios nusikalstamą politiką. Taip būtų įmanoma sukurti sistemą visuose regionuose be jokių valstybei priešiškų veikėjų.

  6. Valdas:

    Lietuviška tėvų žemė.
    Siūlau paskaityti ir pasižiūrėti štai tai

    http://www.baltuatlantida.lt/index.php/praeitis-is-arciau/1557-tevuzeme

    Dalintis su visais, kad jaustume viens kitą ir stiprėtume.

  7. Kas kreipimosi teksto autorius?:

    Reikia tik apgailestauti, kad kreipimosi autoriai atstūmė didelį būrį sąmoningų ir skaityti mokančių piliečių, suprantančių, kokią didelę kiaulę kažkas bando pakišti šituo pasiūlymu: o pageidaujantiems rašyti ir užsienietiškas formas – nurodyti jas antrame paso puslapyje
    Šitas antras paso puslapis labai greitai išlįs visiems neatidiems skaitinėtojams ir pasirašinėtojams per pakaušį.

  8. Laimonas:

    Sveikintina iniciatyva, bet dėl antro punkto nedrįsčiau būti toks kategoriškas.
    2000 m. vasario 17 d. LR Seimas ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir prisiėmė visus įsipareigojimus pagal ją. Minėtos Konvencijos 11 str. 3 dalis:
    “Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.”

    Keistas man visas šitas širšulas dėl gatvių pavadinimų. Kam bus geriau, nuo to, kad nuplėšim tas lenkiškas lenteles? Gal geriau reikėtų pasistengti, kad visur būtų ir lietuviškos? Nes kai Lenkijoj dažais užpurškiami lietuviški užrašai, tai uoj kaip piktinamės.. 🙂 o pas save norim daryt tą patį..

    • Getautas:

      Lenkijoje lietuviai nereikalauja gatvių pavadinimų rašyti lietuviškai. O Suvalkų krašte beveik visi vietovių pavadinimai yra lietuviški, tik aplenkinti. Lietuvoje nėra tradicinių lenkiškų pavadinimų, Lietuvos pseudolenkai nori aplenkinti tradicinius lietuviškus pavadinimus.
      Jei Lietuvos lenkai būtų tautinė mažuma, o ne tautinė bendrija, tai dauguma LRA veikėjų sėdėtų ne Seime, o kalėjime. Dabar mūsų kinkadrebiai valdžiažmogiai bijo Lenkijos ir leidžia LRA veikėjams atvirai vykdyti antivalstybinę veiklą.

    • Kažin:

      Suprask, ką reiškia teisine kalba teritorija. Lietuva valstybinio administravimo atžvilgiu nėra padalinta į teritorijas, Lietuva kaip administracinė teritorija pagal Konstituciją yra vientisa. Lietuva kaip valstybiškai vientisa teritorija yra virš 80%, t.y. gausiai gyvenama lietuvių. Iš to akivaizdu, kad Lietuva nėra gausiai kitų tautybių gyvenama teritorija. Rajonai ir apskritys nėra teritoriniai valstybinio administravimo padaliniai.
      Todėl teritorinių aplinkybių, nurodytų Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 str. 3 dalyje, Lietuvoje nėra, taigi nėra ir pagrindo jos teritorijoje taikyti nurodytą konvencijos nuostatą.
      Lietuva prisiimtą Konvenciją vykdo, tai patvirtina ir tas faktas, kad visi skundai prieš Lietuvą šios konvencijos pagrindu buvo tarptautinių instancijų buvo atmesti.
      Taigi nesipainiokime patys ir nepainiokime kitų.

  9. Atgalinis pranešimas: Spaudos konferencija „Pasipriešinkime antikonstituciniams kėslams“ (tiesioginė transliacija) | Alkas.lt

  10. Ramūnas:

    Įdomu būtu sužinoti kokia buvo jų reakcija įsurinktus parašus. Ir ar jie planuoja keisti savo politiką.

  11. XxX:

    Gerai, pavardes tegul dar būna rašomos ta jų kalba, arba dviem kalbom, bet tik LENKŲ TAUTYBĖS žmonių (na, kad būtų pasirinktinas dalykas), nes aš pvz gyvendama(turėdama pilietybę) kitoj šaly irgi norėčiau, kad mano pavardė būtų rašoma su visom ė ir ū ir pan. . O dėl visų kitų prašymų – TAI TEGUL EINA JIE NA…………………………………….

  12. Prusas:

    tingiu pasirasyti bet tikrai tam pritariu…dar ir Prusu zemes reikia atsiimti

  13. Atgalinis pranešimas: Lietuvos visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinė kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos) | Alkas.lt

  14. Atgalinis pranešimas: Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video, tiesioginė transliacija) | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *