Beveik trečdalis tirtų šulinių užteršti nitratais (0)

Šulinys | efoto.lt, Ą.Maniučio nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių ir negilių gręžinių (gruntinį vandenį) Lietuvoje vartoja beveik ketvirtadalis gyventojų. Patikrinimai rodo, kad gruntiniame vandenyje dažnai randamos normas viršijančios nitratų ir nitritų koncentracijos, ypač pavojingos nėščiųjų ir kūdikių sveikatai.

Siekiant apsaugoti naujagimių ir kūdikių sveikatą nuo apsinuodijimo nitratais ir nitritais,  pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą visuomenės sveikatos centrai apskrityse atlieka šulinių, kurių vanduo naudojamas nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maistui, tyrimus. 2012 m. Lietuvoje buvo ištirta 2900 tokių šulinių. 900 mėginių beveik 31 proc. viršijo nitratų ribinę vertę, patvirtintą Lietuvos higienos normoje dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų.  Daugiausia neatitikimų – po 44 proc. – rasta Vilniaus  ir  Šiaulių  apskrityse, kiek mažiau  – 36 proc.  nitratais užterštų šulinių buvo Panevėžio apskrityje. Nitritais užteršta žymiai mažiau šulinių. Mėginių, kurie viršijo leidžiamą nitritų vertę buvo 56. Daugiausia neatitikimų nustatyta Vilniaus – 8 proc.,  po 4 proc. Kauno ir Šiaulių  apskrityse.

Į šulinius, negilius gręžinius, vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, todėl jo kokybė priklauso nuo šulinio vietos, įrengimo ir priežiūros, netoliese vykdomos ūkinės veiklos. Dažniausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, netoliese esančios fermos ar lauko tualetai

Nitratai ir nitritai ypač pavojingi naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Jų organizme dar nesusiformavusi azotinių junginių nukenksminimo sistema, todėl naujagimiai ir kūdikiai gali sunkiai apsinuodyti ir netgi mirti.

Saugant naujagimių ir kūdikių sveikatą, visuomenės sveikatos centrai apskrityse informuoja visus asmenis, kurių šuliniuose rasta per didelė nitratų ir nitritų koncentracija, apie galimą pavojų sveikatai bei saugaus vandens ruošimo būdus. Gyventojai, pagal teisės aktus, turi patys rūpintis vandens gaunamo individualiai, sauga ir kokybe, saugoti šuliniu nuo taršos, neįrengti jų netoli tualetų,  tvartų  ar tręšiamų žemių.

Jei šuliniuose randama užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, plintančių per vandenį, šuliniai turi būti dezinfekuojami. Šulinių dezinfekciją gali atlikti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų arba įmonių, turinčių licenciją aplinkos kenksmingumui pašalinti (dezinfekcijai, dezinsekcijai, deratizacijai), darbuotojai, turintys dezinfekuotojo kvalifikaciją.