Spaudos konferencija: Ar išliks lietuviškos mokyklos Lenkijoje? (video) (28)

A.Medalinskas, B.Genzelis, R.Ozolas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

A.Medalinskas, B.Genzelis, R.Ozolas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 27 d. 10 val. Seime, Spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Romualdo Ozolo, Bronislovo Genzelio, Birutės Valionytės spaudos konferencija „Ar išliks lietuviškos mokyklos Lenkijoje?“.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas Alvydas Medalinskas.

Spaudos konferencijoje bus aptarti vasario 25 dieną signatarų kelionės į Seinų ir Punsko kraštą rezultatai. Pagrindinis kelionės tikslas buvo išsiaiškinti Punsko valsčiaus Navinykų, Vidugirio ir Pristavonių mokyklų numatomo uždarymo aplinkybes, bei ieškoti būdų šioms mokykloms išlaikyti.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją žiūrėkite ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima pateikti internetu klausimus. Rašykite savo klausimus  ČIA.

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą:

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Švietimas, Užsienio lietuviai, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Kolumbas 2019 keliautojai_Alkas-baneris-468x60

28 komentarai

  1. Niekas neaišku...?:

    Vyrai vyrai – ko jūs ten landžiojat, juk valdininkas Linkevičioks buvo nuvaževęs tik tik su lenkijos premjeru viską aptarė ir NET gryždamas Punskiečiams saldainiukų atvežė – nesirūpinkit jais, nes buvę komsorgai “TINKAMAI” rūpinasi.

  2. pensininkas:

    Šaunuoliai: Ozolas, Valionytė, Medalinskas, Genzelis. Pasiklausęs spaudos konferencijos, pradėjau abejoti, ar Ivan Butkievič yra lietuvis. Nesant reikalo susidėti su lenkų rinkimo akcija ir į kiekvieną, tame tarpe ir į Švietimo, ministeriją deleguoti po vieną viceministrą iš lenkų akcijos, yra ženklus prisidėjimas prie lietuvių nutautinimo ir Lenkų autonomijos kūrimo pietryčių Lietuvoje.

  3. Kažin:

    Pariteto arba lygybės, vienodos padėties principas lietuviškų mokyklų Lenkijoje ir lenkiškų mokyklų Lietuvoje klausimams spręsti visiškai netinkamas, tai yra akivaizdi klaida, nes jis kaip toks nėra galimas dėl esminių objektyvių aplinkybių: 1) lietuviškų mokyklų Lenkijoje yra tik kelios, kai lenkiškųjų Lietuvoje yra apie 80; 2) Lenkijoje lietuvių etniškumas yra etninis, kai Lietuvoje lenkų lenkiškumas nėra etninis, o tik kalbinis, paverčiant etninius lietuvius (tūteišius) lenkakalbiais žmonėmis per mokyklas lenkų kalba.
    Esant tokiems esminiams skirtumams tarp sprendžiamų dalykų šalyse, lietuvių mokyklų Lenkijoje galime reikaluti tik tarptautinių Tautinių mažumų teisių konvencijų pagrindu. Jokių mainų dėl mokyklų veiklos lygybės (pariteto) pagrindu tarp Lietuvos ir Lenkijos negali būti, nes šiuo principu išduodami Lietuvos valstybės, Tautos interesai.
    Iš kalbų atrodo, kad viešėję Lenkijoje asmenys, išskyrus Birutę Valionytę, to skirtumo dar nėra įsisąmoninę, dėl to ir toliau mokyklų mažumų kalbomis problemos sprendimą kladingai mato pariteto pagrindu.
    Taigi, neatidėliojant yra keistini švietimo (mokyklų), sveikatos apsaugos įstatymai, atiduodant visą šių sričių valdymą į valstybės institucijų galią, kartu būtina reikalauti, kad būtų priimtas įstatymas dėl t ū t e i š i ų mokymo organizavimo ne lenkų, o jų gimtąja p o p r o s t u o kalba, prieš tai patvirtinant šiuos savivardžius oficialiais jų ir jų kalbos LDK p a v e l d i n i a i s pavadinimais.
    Tik tokie valdžių sprendimai ir jų įgyvendinimas gali būti tolygaus atsispyrimo veikamais Lenkijos politikai, jos vykdomais per LLRA veiklą Lietuvoje. Tikėjimas, kad klausimus galima išspręstidabartinės valdžios maldaujančiais Lenkijos valdžių atsiprašymais ar LLRA priėmimu į valstybės valdžią yra naivybių naivybė, taip klausimai galėjo būti sprendžiami esant totalitariniam sovietų valdymui, o ne valdant valstybę, kad ir formaliais demokratiniais principais.

    • pensininkas:

      Pritariu Kažin. Tik ne kažin, o tikrai. Valdžia turi kovoti už Lietuvos valstybės išsaugojimą, o ne skatinti jos griovimą.

      • Lamatas:

        o aš noriu truputi paprieštarauti . Išeitu , kad ten būtų mokoma “poprostu” , tada Žemaitijoje tūrėtų mokyti žemaitiškai ,Dzūkijoje -dzūkiškai ir t.t. Gal vis dėlto visoje Lietuvoje reikėtų mokyti lietuviškai . Bet drystu siūlyti nauja discipliną- gimtoji kalba ir papročiai. Kur ir reikėtų mokyti ir žemaitiškai ,ir dzūkiškai ,ir lenkiškai , na gal ir poprostu bei panašiai. Tai gal padėtu sumažinti lietuvių kalbinio npilnavertiškumo kompleksą. Dabar kaip gaunasi . Vaikas šeimoje pradeda kalbėti tarmiškai , bet atsidūręs mokykloje supranta , kad jo kalba yra “bloga” . Tai , laikui bėgant, susidūręs su dar “kulturingesne” kalba , jau gan lengvai atsisako ir lietuvių kalbos .Siūlyčiau aptarti šia temą , tuo labiau kad šie metai -tarmių metai .

        • Kažin:

          Negretinkime mokymo p o p r o s t u o kalba su mokymu žemaitiškai, dzūkiškai. Nebūkime maži vaikai, pamatę, kad vienam duodama, tuoj pradeda šaukti: – ir aš noriu, ir aš noriu…
          Pirmiausia išspręskime mokyklose mokymą p o p r o s t u o kalba. Tai visiškai kito pobūdžio problema negu tarminio mokymo klausimas. Nedarykime jovalo.
          Beje, reikia pabrėžti, kad žodis p o p r o s t u o nieko bendro su žodžiu p r a s t a s neturi, kaip yra linkusi suprasti valdžia ar visuomenė. Iš tikrųjų tai sudurtinis žodis, sudarytas iš žodžio popas + rastas. Žymūs Rusijos mokslininkai V. Ivanovas ir V.Toporovas šį žodį, ištariamą, kaip vieną žodį – kalbos pavadinimą, užrašė dar 1958 metų ekspedicijų su Lietuvos mokslininkais Baltarusijos Lietuvos pasienyje metu ir vėliau minėti Rusijos mokslinikai nustatė, kad tokiu vardu kurį laiką buvo vadinama LDK kanceliarinė kalba ir kad ši kalba buvo naudojama popų cerkvėse skleidžiant pravoslaviją.
          Kaip suprantama popai pamaldas laikė, skaitydami ar giedodami iš rašto knygų, kas pagonims buvo neįprasta, netgi, kaip dabar mokslininkų nustatyta, tas žeidė juos. Taip pat pamokslus sakė iš raštų ir t.t. Iš to žmonės, kurie tikėtina kalbėjo kita (greičiausiai sėlių tarme) kalba, šią kalbą praminė popų r o s t ų / r a š t ų arba sudurtiniu žodžiu p o p r o s t u o kalba. Žodžio lietuviškumą rodo ir jo gramatika – sandas r o s t u o yra daugiskaitos kilmininko linksnio r o s t ų / r a š t ų.
          Taigi, turime reikalą su labai svarbiu Lietuvos valstybės LDK istoriniu, kultūriniu, kalbiniu paveldu. Beje, mokymą p o p r o s t u o kalba galime įgyvendinti ES paramos fondų lėšomis.

          • Naujas:

            Primityvi demagogija, siekiant išsaugoti Rytų Lietuvos suslavinimą. Mums lietuviams jokio skirtumo ar Rytų Lietuvoje bus kalbama lenkiškai, rusiškai ar tuteišiškai (ala po prostu, anot pono “Kažin”) ar baltarusiškai, ar rusiškai – bet kuriuo atveju tai būtų slavų kalba. Ponas “Kažin” niekaip nepaneigs, kad masinis slavėjimas šiose teritorijose prasidėjo tik XIX a. pirmoje pusėje (o itin intensyviai vyko tik po baudžiavos panaikinimo). Iki tol šių teritorijų gyventojų dauguma – valstiečiai – kalbėjo būtent lietuvių kalba, o ne po prostu kaip kad “Kažin” norėtų. Teoriškai viskas įmanoma – kad ir poprostu mokymas pradinėse mokyklose (kaip siūlo komentatorius “Galindas”), bet tik tam, kad šių teritorijų gyventojai atgautų lietuvišką savimonę ir lietuvių kalbą kaip kasdienio vartojimo kalbą, o ne tam, kad ta primityvi, dalies vietinių gyventojų vartojama slaviška tarmė būtų išsaugota.

            • Kažin:

              Būtent tai, kas siūloma ir yra siūloma, kaip kelias į lietuviškos sąvimonės ir lietuvių kalbos vartojimo įsigalėjimo Rytų Lietuvoje.
              Tik taip realiai galima nutraukti Lenkijos lenkų rengimą iš tūteišų per mokyklas lenkų kalba. Panaikinti dar nuo 1951 m. Stalino su Gomulka “įrengtą” Lietuvos lenkinimo konvejerį…
              Čia pateikta tik pati idėja be konkretaus detalizavimo. Galiu tik dar pridurti, kad p o p r o s t u o rašto kalbos raidynas būtinai būtų lietuviškas.
              Taigi greičiau primityvus, gaidiškas yra paties supratimas pulti draskyti akis neįsigilinus į dalyko esmę.

          • Zalieska:

            Abiturėntai sėkmingai išlaike poprostu kabos egzaminus, galės stoti į Arkties ir Antarktydos universitetus,pigmėjų karo akademiją,sniego žmogaus -Jiečio institutą. Sekmingai galės susikalbėti su Maugliu ir Nubirų planetos gyventojais.Biški pašposinau. Tamstos komentaruose labai geros mintys, išskyrus poprostų kalbos iteisinimą.Gulsiu kryžium.Jei kitaip neišeitu, pritarčiau Galindo komentarui.

            • Kažin:

              Pats taipogi griebiesi jau už detalių, kurios sąmoningai internete nutylėtos, pateiktas tik pats principas ir šiek tiek moksliškai pamotyvuotas.
              Galindas taip pat kalba apie detales, kurios kaip ir daugelis kitų yra svarstytinos. Žodžiu akivaizdu, kad tam turi būti gerai pasirengta.

          • Lamatas:

            jovalas ,kaip Jūs išsireiškėte , ir prasideda būtent ten kur išimtys .Paskui daromos išimtys iš išimčių .Ir Taip toliau .Beje , tie tuteišiai irgi nėra kažkokio vienalytė mąsė.Bent tie su kūriais tęko bendrauti aštuoniasdešimtaisiai , praeito šimtmečio .Tai jų kalba , nors ir labai sulaužyta slavizmų ,vis dėlto būvo lietuvių kalbos pagrindu. Nesuprantu , kodėl vieną nutautinimo kalbą reikėtų keisti kita . Kažkoks absurdo tetras.

            • Kažin:

              Mokymas “poprostu” kalba nėra, kaip pačiam atrodo, tik “vienos nutautinimo kalbos keitimas kita”. Juo būtų nutrauktas faktinis nutautusių lietuvių, kalbančių ne lenkiškai, o “poprostu”, nesivadinančių lenkais, o “tūteišais”, v e r t i m a s Lenkijos lenkų tauta, beje, dargi atliekamas už Lietuvos pinigus. Va čia, tai tikras absurdas – Lietuva pati kasasi sau duobę…
              Taigi nėra čia ko nesuprasti.

              • Lamatas:

                ar ne paprasčiau “tuteišių” kalbą visdėlto priskirti prie iš lietuvių kalbos išsirutuliavusi dialektą . Savotiška suslavėjusi tarmė. Todėl ir jos statusas turėtų būti kaip tarmės. O tarmių, deja , mokyklose nemokoma . Žinoma pilnas tuteišių atstumimas nuo lietuvių Tautos , ir jos kalbos ignoravimas , tikrai yra labai kenksmingas . Tiek Lietuvai , tiek patiems tuteišiams . Todėl jie ir bando šlietis prie lenkų, nes nesinori būti “nežinia kas”.

                • Kažin:

                  Šiuo metu esmė yra ne tai – tarmei ar kalbai priskirti tūteišių šneką, o tai, kad iš tūteišų per Rytų Lietuvoje veikiančias mokyklas, kuriose mokoma valstybine Lenkijos kalba, rengiami lenkai su valstybine Lenkijos savimone.
                  Akivaizdu, kad tokios Lietuvos savinaikos, lenkinimosi toliau tęsti negalima. Manau, kad labiausiai poltiškai tinkama ir veiksminga priemonė šiam vyksmui valdyti būtų: 1) pačių žodžių – “tūteišis” ir jų šnektos “poprostės” pripažinimas oficialiais pavadinimais; 2) mokyklų “tūteišams” jų “porostės” šnekta organizavimas ir įsteigimas pirmiausiai tam perspektyviose Rytų Lietuvos vietovėse.
                  Tokiu atveju tūteišams nereikėtų prie nieko šlietis, jie liktų patys savimi su Lietuvos valstybine savimone.
                  Visa tai būtų ir Lietuvos (LDK) istorinio, kultūrinio paveldo išsaugojimas.

  4. Galindas:

    Popo raštu (poprostu) kalba mokyti tik pradinėse mokyklose, o toliau visas pseudolenkų mokyklas pervesti į mokymąsi lietuviškai. Pradžiai galima nors 60 proc. dalykų mokyti lietuviškai, kaip yra pačioje Lenkijoje, Latvijoje ir kitur. Didžiausia klaida buvo padaryta pačioje pradžioje, kai švietimo politiką, organizavimą atidavė į savivaldybių kompetenciją, o šiukšlių surinkimą paliko valstybės politikos sričiai. Koks bukas pasirinkimas. Ar galima buvo ujamą, asimiliuojamą tautą, išėjusią iš okupacijos, jos švietimą atiduoti į savivaldą. Čia buvo didžiausia Sąjūdžio laikų klaida. Švietimas yra valstybės išlikimo ir augimo reikalas.

  5. rupūs miltai,:

    suteikit Lenkijos lietuvių jaunimui lengvatines sąlygas mokytis ir studijuoti Lietuvoje, na kad ir diplomatijos žvalgybos meno, o paskui išsiųskit juos į Lenkijos ambasadą kaip šnipus… laiks išmokti iš citrinos išspausti limobnadą:)

  6. jonas:

    Brangūs Signatarai, Jūsų pastangos nuėjo veltui. Deja, šiandien Punsko savivaldybės tarėjai nubalsavo už visų trijų mokyklų uždarymą. Ir tai padarė lietuviai tarėjai- pagal Punsko savivaldybės viršaičio komandą. Nežinau, kieno nurodymus jie vykdo. Bet tikrai neatstovauja Lenkijos lietuvių bendruomenės, lietuviškų mokyklų bendruomenių ir lietuvių intereso.

    • pensininkas:

      Gerb. Jonai, nevisai susigaudai situacijoje. Punsko savivaldybė, kurios daugumą sudaro lietuviai, paskelbė ketinimą uždaryti mokyklas, jeigu per tris mėnesius nebus išspręstas finansavimas. Reikia 700000 litų. Tokią sumą gali suteikti Lenkija arba Lietuva ar abi valstybės solidariai. Punsko savivaldybės nariai tokių pinigų mokėti iš savų kišenių neturi.
      Signatarų pastangos nenueis veltui, ypač, jeigu mes lietuviai juos paremsime. Ozolas aiškiai pasakė, kad Lietuvos Vyriausybė atitinkamai turėtų nutraukti finansavimą lenkiškų mokyklų Lietuvoje. Bet Ivanas (ar Janas) Butkevič ir jo Vyriausybė, ypač pan Linkevič, lenda kai kam kai kur ir be muilo. Liurbiai esame ir tiek.

  7. Albinas Vaškevičius:

    Nustojo veikti internetinė svetainė LENKIJOS LIETUVIAI adresu http://www.punskas.pl
    Naršyklė pateikia tokį pranešimą:
    http://nl.webmedia.pl/suspended.page/
    Ji dar veikė 2013 02 27 09:25:27 GMT

  8. jonas:

    gerbiamas pensininke, deja, klystate . Jeigu tai ne sprendimas, tai kam tokios nuotarmės išvis reikia, jeigu neketinama uždaryti tų mokyklų? Ir ne taip buvo tartasi su signatarais. Gal geriausiai, kad patys signatarai ir parašytų, ar iš tiesų, su Punsko viršaičiu tarėsi, kad priims tokią nuotarmę, kurioje bus kalbama apie ketinimą uždaryti lietuviškas mokyklas. mano žiniomis, signatarai kalbėjo visiškai priešingai

  9. jonas:

    dar paaiškinsiu pensininkui: Lenkijoje visos savival;dybės (ne tarėjai iš savo kišenės, kaip rašote) prisideda prie mokyklų finansavimo. Tad Punskas negali būti išimtis. Nereikia sėti demagogijos, esą, kažkas iš savo kišenių turi išimti ir duoti mokykloms. Lenkjoje taip sukonstruoti mokeščiai, kad dalis jų eina į savivaldybės biudžetą, ir iš jo savivaldybė turi finasuoti savo uždavinius, tarp jų ir mokyklų išlaikymą. Aišku, kadangi lietuviškoms mokykloms išlaikyti reikia daugiau pinigų, nes ten yra daugiau valandų, tai ir tų pinigų trūksta, bet Punsko problema yra ta, kad daug lėšų skiriama lenkiškų klasių išlaikymui, nes jos nėra gausios.
    Tikriausiai Punsko savivaldybė neturi pinigų, kad imasi tokių drastiškų sprendimų. Bet tada reikia gal peržiūrėti prioritetus? Gal mažiau skirti kelių asfaltavimui ir kitokiems tikslams, tada daugiau liks švietimui?

  10. Atas:

    Jokių nuolaidų tautos atplaišoms.

    • Lamatas:

      mano įsitikinimu ,seniai laikas baigti žaidimus su mokyklom . Visos Lietuvos mokyklos turi būti lietuviškos . Kaimyninių šalių kalbos gali būti mokomos kaip užsienio kalba, arba kaip gimtoji kalba (tame tarpe ir tarmės). Toliau tai užklasinė veikla , būreliai , tautiniai kolektyvai ir t. t. Derybų ,ir pariteto keliu ,manau būtų galima susitarti , kokiam tai kiekiui mokyklų , priklausomų ir finansuojamų diplomatinų atstovybių kanalais. Su dėstomaja tos šalies kalba ir pagal tos šalies programą.
      Tada viskas stotu į savas vėžęs. Nes dabar gaunasi kaip , lenkiškos mokyklos Lietuvoje rengia Lenkijos patriotus , o lietuviškos mokyklos Lenkijoje -lojalius Lenkijai lietuvaičius. Iš sutaupytų lėšų Lietuva kuo puikiausiai išlaikytų reikiamą kiekį lietuviškų mokyklų Suvalkų krašte.Ir ruoštu ten žmonęs LIETUVAI. Suprantu kad būtų daug isterijos .Bet tai po kelių metų nurimtu , kaip nurimo Latvijoje ir Estijoje.(o ten padėtis daug sudėtingesnė). Na gal tik lietuvių tarpe daugiau bestuburių bailių .Tada tiesus kelias – pirmyn į nebūtį.

  11. Zalieska:

    Neišliks . Ir nėra ko žaist. Kraštas prarastas amžinai.Reikėtu tvarką pasidaryt savo krašto vadinamose lenkakalbėse mokyklose. Tačiau su mūsų subinlaižiška vyriausybe ir to padaryti nepavyks.Patapome kažkokia neįgaliųjų tauta.

  12. Kažin:

    Manau, kad šiais tarmių metais “Vilnijos” draugija turėtų reikalauti, kad Seimas priimtų įstatymą, kuriuo savivardis “tūteišis” ir jų gimtoji kalba “poprostu” būtų pripažinti oficialiais pavadinimais, kaip LDK paveldo dalykai.
    Draugija galėtų imtis rengti mokslines konferencijas šių pavadinimų atsiradimo istorijos, jų etimologijos klausimais.
    Akivaizdu, kad šie pavadinimai yra ne slaviški, o lietuvių kalbos tarminiai žodžiai. Taip spręsdami ir veikdami, galėtume pasiekti, kad vadintis “tūteišu” taptų pasididžiavimu, o ne atvirkščiai, kaip dabar yra.
    Visa tai galima atlikti ES paramos fondų lėšomis, taigi, “Vilnijos” draugija, imkitės šios kuriančiosios veiklos krypties organizavimo. Tolesnis sėdėjimas apkasuose yra be ateities…

  13. Vidmantas:

    Ieškau kontaktų dėl paramos A. Svarinskui

  14. Vidmantas:

    Ieškau kontaktų dėl paramos A. Svarinskui tel. 868612715

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *