Vilniuje ir Šilalės rajone bus paminėtas Pilėnų žygdarbis (audio) (17)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Vasario  24 d., sekmadienį, Vilniuje ir Šilalės rajone bus prisimintas Pilėnų žygdarbis.

15 val. Šilalės rajone ant Bilionių piliakalnio Pilėnų didvyrių minėjimą surengs Bilionių seniūnija, Žemaičių kultūros draugija ir Varnių regioninio parko direkcija. Šventės dalyviai  mėtys kovos kirvius, šoks, dainuos. Pasirodys žemaičių kariai su savais žemaitukų veislės žirgais.

17 val. Vilniuje ant Gedimino Kapo kalno Pilėnų minėjimą pratęs Vilnius. Čia margirio kovotojų atminimas bus pagerbtas karinėmis dainomis ir aukomis dievams.

Minėjimo rengėjai sako, kad norintys dalyvauti šventėje turėtų ateiti apsirengę senoviniais tautiniais rūbais ir pasipuošę baltiškais papuošalais, atsinešti vėliavas ir Dievams skirtų aukų.

1336 m. vasario 25 d. Vokiečių ordino riteriai su svečiais iš Vokietijos, Belgijos, Austrijos ir Prancūzijos apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje, Trapėnų žemėje. Pilyje, kurios gynybai vadovavo kunigaikštis Margiris, slėpėsi žmonės iš 4 valsčių su moterimis, vaikais ir visu turtu. Kryžiuočiai ir jų talkininkai kelias dienas iš visų jėgų puldinėjo pilį, bet lietuviai atkakliai gynėsi.

Pagaliau, kai pilies sienos keliose vietose pralaužtos, pasidarė aišku, kad pilis pasmerkta. Pilies gynėjai ryžosi išsižudyti, užuot pasidavę į priešo nelaisvę. Jie uždegė didelį laužą, sumetė ten visą turtą, paskui ėmė žudyti vieni kitus. Kryžiuočiams įsiveržus į pilį, buvo likęs tik Margiris su savo tarnais, kuris dar gerą valandą narsiai gynėsi iš vieno įtvirtinimo. Kunigaikštis Margiris nukovė dar daug priešų, o kai nebegalėjo gintis, šoko į rūsį, kuriame slėpė savo žmoną, nužudė ją ir pats nusižudė. Pilį kryžiuočiai sudegino ir sulygino su žeme.

Apie šventimą daugiau sužinosite čia:
– ant Bilionių piliakalnio Šilalės rajone – telefonu 8 686 02120,
– ant Gedimino Kapo kalno Vilniuje – telefonu  8 605 50501.

Mūsų protėviams esame dėkingi už apgintą laisvę ir žemę.

Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“ gieda „Karingo augo“:

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

17 komentarų

  1. Vilmantas Rutkauskas:

    Į Bilionių Piliakalnį iš Kauno važiuojam . Gali būt, kad bus viena laisva kelioninė vieta. Paimtumėm. Skambinkit 8-687 41359 Rimui Pakeriui.

  2. Birutė:

    Margirio vardą turėtumėte rašyti iš didžiosios raidės. :((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((( !

  3. Ar tikrasis Pilėnų mūšis vyko ne Punioje?

  4. Vilna:

    Kam toliau Alko.lt informacijoje skiesti nesąmones: “apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje, Trapėnų žemėje.”
    Kada joks šaltinis apie šios pilies buvimą Žemaitijoje net neužsimena. Atvirkščiai, net keliuose šaltiniuose yra pabrėžiama, kad buvo žygiuota ” į Lietuvą P i l l e n e n pilies T r o p p e n žemėje užimti” (Vyganto Marburgiečio kronika), Sambijos kanauninko metraštyje sakoma, kad tąsyk buvo pulta pilis vadinta “P i l l e n e n pilis Lietuvoje”, “Prūsų ekspedicijų analuose” rašoma, kad kryžiuočiai “užėmė l i e t u v i ų pilį, vadinamą “P o l o n i m” ir t.t.
    Taigi kiek galima visokiomis saviveiklomis tyčiotis iš šventų Lietuvos istorijos faktų.
    Akivaizdu, kad tai turėjo būti centrinė pilis, nes į ją subėgo slėptis, kaip nurodoma šaltiniuose, žmones iš keturių žemių. Šitokos svarbus istorijos faktas, bet iki šiol nėra tinkamai tiriamas, o užsiimama snobų lygio saviveikla.
    Kieno čia Lietuvai kenkėjiškas interesas puoselėjamas…
    Turėtume nors kiek gėdos ir sąžinės.

    • Artūras Gotautas:

      Tikrai taip,Vilna.
      Stebint laikotarpi nuo 1992m. tai Pilėnų minėjimo vietos kaitaliojamos beveik kas metus 🙂
      Taip ir su Saulės mūšio vieta,Durbės mūšio vieta,ar tarkim Vorutos pilimi (ir t.t.).Tiek daug metų prabėgę,bet toje vietoje stovima TSRS tyrimų lygmenį su kvaišalų buteliu rankoje…
      Ieškoma,tiriama ir trypiama toje pačioje vietoje,kol ištrypiama duobė,tada toje vietoje pastatomas stendas su aprašymais tos duobės ir trypiamų batų poros ženklu 🙂
      Kaip uoliai ir kruopščiai tyrinėjami kaimynų lenkų dvarų plotai Lietuvoje,kiek randama visko su sąlyga išvežti į Lenkijos muziejus,taip kad dirbama toje srityje kitos šalies labui,tik ne Lietuvos,o jei ir būna rimtesnis tyrimas istoriškai naudingas Lietuvai,tai atlieka atvykę svetimšaliai į Lietuvą,ar senieji Lietuvos išeiviai…

  5. Li Bo:

    Nuo kada savižudžiai tapo didvyriais? Ir koks gi čia būdas ginti savo žemes? Jo, šveskit, garbinkit ir giedokit, bus dar daugiau pusgalvio Margirio pasekėjų.

    • Ženklas:

      Užtat ir esi Li Bo, tamstai mūsų tautos dvasios nesuprast.

      • Li Bo:

        O tai pats jau supranti tas dvasias? 🙂 Pažiūrėk į savižudžių statistiką, dvasininke, ir prisiimk atsakomybę, nes visi Margirio garbintojai netiesiogiai prisideda prie nuolatinio tokių beprasmiškų mirčių skaičiaus augimo.

        • Ženklas:

          Ponas Li Bo, gak Jūs galėtumėte pateikti statistiką kiek savižudžių tarpe yra katalikų? Ir kaip vyraujančios katalikų dvasinės vertybės padarė Lietuvą pirmaujančia savižudybių skaičiumi? Pilėnai tai gynė Lietuvą nuo žudikų katalikų, todėl ir niršti.

          • Li Bo:

            Katalikai man yra tokie pat pusgalviai, kaip ir “senojo baltų tikėjimo” pasekėjai. Kiek žinau, katalikybė smerkia savižudžius, anksčiau net nelaidodavo kapinėse. Bet visos religijos žada pomirtinį gyvenimą, ir šia prasme sudaro palankias psichologines sąlygas savižudžiams. Pasaulis būtų kitoks, jei visi suvoktų, kad šis gyvenimas yra mūsų vienintelis šansas patirti laimę.

    • Vilna:

      Paskutinės kulkos pasilikimas sau, kai priešo apsuptyje nebelieka kuo gintis, taip pat yra didvyriškas pasipriešinimas. Tą darė Margiris, tą darė ir partizanai, pasirinkdami mirtį, o ne pasidavimą gyvu, t.y. tėvynės ir draugų išdavimą.

      • Li Bo:

        Kas čia per stalinistinis briedas? Jei nežinai, tai būtent taip smegenis plovė sovietų komsorgai. Patekti į nelaisvę tarybiniam kariui buvo baisi gėda ir tėvynės išdavimas, todėl jis beveik privalėjo nusišaut, susisprogdint. Jei to nedarydavo, tokius gryžusius belaisvius žemino, pūdė kalėjimuose, šaudė. Dabar prisiminiau, kaip moko savo karius Izraelio armija. Jie sako, jei pakliūsi į nelaisvę, stenkis išgyventi bet kokia kaina, pasakok viską ką žinai, nes planus ir strategijas mes pakeisime, o štai žmogaus neatgaivinsime. Puikus pavyzdys kai vertinamas žmogus, o ne kažkokie vienadieniai laimėjimai ar ideologijos. Na, bet aš jau seniai pastebėjau, kad Lietuvos nacionalistams yra giliai px atskiras žmogus, svarbu, kad Lietuvaaa, o tada jau ir Margiris didvyriu tampa.

        • naujas:

          Kodėl tamsta taip priešpastatai vertybes, kurias pats įvardiji nacionalistinėmis visoms kitoms? Visi žmonės vadovaujasi kokiomis nors vertybėmis, nepaisant to, kiek žmonių jas beišpažintų. Pats kaip matau irgi įnirtingai gini tam tikras pažiūras, kurios tau yra vertybės. Man jos nėra vertybės, o tau – vertybės. Gal manai, kad tavo vertybės vertesnės kuo nors už manąsias dėl to, kad tik tu vienas jas išpažįsti? Gal manai, kad vertybių vertingumą apsprendžia jas išpažįstančiųjų skaičius? Tai būtų labai primityvu. Beje tavo žiniai tas vertybes, kurios man brangios ir kurias tu vadini nacionalistinėmis, propaguoja tik minimali masinių informacijos priemonių dalis, o absoliuti dauguma tokių informacijos skleidimo priemonių gigantų kaip “Lietuvos rytas”, Delfis, Lietuvos televizija ir radijas ir t.t. Ir t.t. Propaguoja tas vertybes (galbūt jas galima įvardinti kosmopolitinėmis, bet tai šiuo atveju nesvarbu – kiekvienas turim savo vertybių gradaciją. Kai kam didžiulė vertybė gali būti ir jo šuniukas, jo knyga, jo sodas ar dar kas nors). Taigi, deja, bent šiuo požiūriu pats esi minios žmogus, leidžiantis sau plauti smegenis. Mes bent priešinamės tam ideologiniam mainstream, o pats plauki pasroviui. Tokia yra realybė.
          Toliau dėl pasiaukojimo ginant savo vertybes. Tavo žiniai, vertybių vertingumas kaip tik patikrinamas pasiryžimu jas ginti. Jeigu pats tyčiojies iš Margirio ar partizanų pasirinkimo, tai reikia suprasti, kad pats nesi pasiryžę savo vertybių ginti iki galo. Deja, tokiu atveju tenka pasakyti: tiek jos ir tevertos.

        • Kažin:

          Tai kur čia žmogaus gelbėjimas, jeigu partizanui pasidavus gyvam tenka išduoti -pražudyti dešimtis kitų kovos draugų. Tai, ar tik pats – žmogus, o kiti kovos draugai – ne žmonės.
          Kažkaip logiškai pačio galvojime nesueina galas su galu…, kažkokia šizika…

          • Li Bo:

            Apie partizanus kita kalba. O niekšelis Margiris žudė ne tik save ir kitus, galbūt dar galėjusius kovoti ir žūti garbingai karius, bet ir moteris, vaikus, senolius. Labai mažai motinų sutiktų, kad jų vaikus žudytų vardan kažko. Greičiausiai būtų griebiamasi šiaudo, kad tik išsaugoti bent vieno vaiko gyvybę. Aišku, mes labai mažai žinome kaip viskas vyko tikrovėje, bet šiandien garbinama mitologizuota įvykių versija yra šlykšti.

            • Kažin:

              Pilėnų atveju apskritai jokio žudymo nebuvo. Vyko kryžiuočių apsuptos centrinės Lietuvos pilies, kurioje be abejonės buvo laikomi šalies turtiniai ištekliai, gynimas. Tam buvo bandoma pasitelkti ir Dievų galią, atliekant jiems skirtas aukojimo apeigas, kuriomis siekta juos permaldauti, taip pat buvo karts nuo karto atidaromi pilies vartais ir pro juos išleidžiami būriais kariai tikslu pralaužti pilies apsuptį, perimti iniciatyvą atviroje kovoje su priešu. Šiais bandymais pakeisti padėties nepavykus ir aiškėjant, kad apginti pilies nepavyks, kad gyvų ar sveikų karių lieka vis mažiau, bei jau grėsus Margiriui, kuris vis dar bandė kautis vienas, būti kryžiuočių paimtam kartu su žmona gyviems, Margiris paaukojo savo žmoną ir pats pasiaukojo šios apeigos pagonims priimtu būdu – susidegindami kūrentame aukojimo lauže.
              Prieš tai moterų, vaikų, senolių, matyt ir sunkiai sužeistų karių aukojimo apeigas (ritualą) atliko pilyje buvusi žynė, kuri kronikose pavadinta sene.
              Tai kur čia tas Margirio niešiškumas.Tai tragedija, lietuvių kartu su Margiriu parodytas didvyriškumas, ginant savo šalies laisvę, jos teisę gyvuoti ir be abejonės pilies požemiuose slėptus turtus, kurių, kaip paminėta kronikose, labiausiai ir troško kryžiuočiai.

  6. naujas:

    Pardon, sakinio prasidedancio žodžiais “Beje tavo žiniai tas vertybes” dalis turi atrodyti taip “propaguoja tas vertybes, kurias galbūt galima įvardinti kosmopolitinėmis (bet tai šiuo atveju nesvarbu – kiekvienas turim savo vertybių gradaciją. […]”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: