J.Valatka. Kas bijo valstybinio komercinio banko? (22)

Jonas Valatka | asmeninė nuotr.

Jonas Valatka | asmeninė nuotr.

Snoro ir Ūkio bankų žlugimai apnuogino daugeliui matomą tiesą – valstybės finansai arba, tiksliau, mokesčių mokėtojų pinigai apskaitomi ir naudojami nusikalstamai aplaidžiai. Oficialiai neskelbiama, kiek valstybinių institucijų lėšų pradingo šiuose privačiuose bankuose. Galima nujausti, jog sumos įspūdingos. Kyla klausimas, o kas gi atsakingas už tai ir kodėl  valstybinių institucijų vadovai, negalėdami nematyti, kad rizikuoja valstybės pinigais ramiai laukė bankų bankroto? Kodėl tyli valstybės kontrolė, tiesiogiai atsakinga už biudžeto lėšų panaudojimą, – nesuprantama.

Bankrutuojant Snoro bankui pasigirdo siūlymai jo pagrindu įkurti valstybės kontroliuojamą komercinį banką. Dar 2008 m. Socialdemokratų sąjungos rinkimų programoje toks bankas buvo numatytas. Snoro banko infrastruktūra tokiam tikslui tiko idealiai. Deja, įvairiausių lygių valdžia kartu su Lietuvos banku pasirinko patį kvailiausią variantą, atnešusį ir galimai dar atnešiantį didžiausius nuostolius – pirmiausia banką nacionalizavo, o po to paskelbė jo bankrotą. Analogišku Parex banko atveju Latvijos valdžia pasielgė žymiai protingiau, nenaikino banko, o jį restruktūrizavo. Patyręs mažiausius nuostolius, bankas, tiesa, jau kitu pavadinimu veikia toliau.

Tęsiant temą apie valstybinio komercinio banko įkūrimą galima paminėti, kad valstybės valdomi bankai sėkmingai veikia daugumoje išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių. Pavyzdžiui, Vokietijoje veikia trys stambesni bankai – du Frankfurte ir vienas Diuseldorfe. Jungtinėje Karalystėje – du stambūs valstybės valdomi bankai (Royal Bank of Scotland, National Savings). Per šiuos bankus finansuojamos įvairios valstybinės programos, infrastruktūros projektai ir panašiai.

Lietuvoje, vos užsiminus apie tokio banko įkūrimą, kyla didžiulis pasipriešinimas. Buvusi finansų ministrė, Lietuvos banko vadovai, Lietuvos laisvosios rinkos (LRI) ekspertai ir dar daugiau įvairių autorių piestu stoja prieš. Naudojami seniai nuvalkioti argumentai, kad bankas bankrutuos neatlaikęs konkurencijos, kad banką valdys atskiros partijos savais interesais, kad bankas bus išvogtas, kaip petrikų ar sekundžių laikais ir t.t. Užmirštama, jog centrinis bankas irgi yra valstybinis, valdo ir investuoja daugiamilijardines tarptautines atsargas ir nesibaiminama, kad tos atsargos gali būti išvogtos ar kitaip pradangintos. Suprantama, kai ką gali išmušti šaltas prakaitas vien pagalvojus apie tai, jog toks komercinis investicinis bankas galėtų akumuliuoti apie septynis milijardus europinių lėšų, administruoti apie vienuolika milijardų Sodros pinigų, kokius keturis milijardus privalomojo sveikatos draudimo, o dar kitų valstybinių institucijų ar energetikų sąskaitiniai pinigai ir t.t.

Yra apie ką pamąstyti. Galėtų atsirasti rimta konkurencija ganėtinai jaukiai besijaučiančiai svetimų bankų sistemai. Tokio banko veiklai užtikrinti užtektų atliekamų operacijų pajamų, nors galima numanyti, kad esant nestabiliai finansinei situacijai atsirastų indėlininkų ir su nulinėmis palūkanomis. Pavojus, jog bankas gali būti išvogtas nei kiek ne didesnis, kaip ir privačiuose bankuose, ką ir parodė paskutinieji įvykiai. Atvirkščiai, bankų prižiūrėtojai centriniame banke galėtų turėti žymiai geresnes kontrolės galimybes. Tiesa, galbūt reikėtų pakeisti kai kuriuos norminius aktus, bet tai valdžios rankose.

Labai nedrasią, bet pozityvią poziciją valstybinio banko įkūrimo klausimu reiškia naujos valdžios Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Galgi nauja valdžia netrypčios vietoje ir pagaliau ryšis rimtoms permainoms ir šioje sferoje. Laikas parodys.

Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
alko-2-proc

22 komentarai

  1. suomis:

    Visas straipsnis tiesiog tobulas, bet tik iki paskutinio sakinio. Kaip negalima įsisamoninti, kad komunistai tai yra parazitas siurbentis gyvastį Lietuvos.

  2. tikras lietuvis:

    Valstybinis bankas,
    kur saugiai galėtų laikyti pinigus valstybinės įmonės (kaip sako LB vadovas Vasiliauskas tai įmanoma ir dabar – jos gali lėšas laikyti LB, vadinasi tik tvarkos trūksta) ir indėlius piliečiai (valstybei, imant indėlius už mažas palūkanas, nereikėtų penkiskart brangiau lėšas skolintis pasaulinėse rinkose), kad nereikėtų valstybei nuolat kompensuoti už žulikų pavogtus indėlius,
    turi būti.
    Tik.
    Tik nereikia jam jokios komercijos.
    Išsilaikytų iš kokio vieno procento ar dar mažiau, kuriuos laimėtų nesiskolindami valstybei iš pasaulinių rinkų. Patalpas gali naudoti kartu su paštu snoriukuose.
    Vienžo, tik noro reikia.
    O komercija nereikia jam užsiiminėti, nes kur komercija, ten ir žulikizmas.

  3. tikras lietuvis:

    P.S.
    būtų gerai nuoroda.
    Gal turi?

  4. Saulius Kulvičius-tautininkas:

    Lietuvoje per šių metų seimo rinkimų agitaciją buvo skelbta socialdemokratų partijos vado A.Butkevičiaus pajamų deklaracija. Jis 2011 metais gavo 800 000 litų dividendų ir iš jų 13 000 sumokėjo mokesčių valstybei. Tai yra 1,625% nuo pajamų. O kiek sumokat jūs ? Kieno interesus gins “Tradicinės”, o gal “sisteminės” partijos ?

  5. karolis:

    Jop. Viskas, kas paprastam zmogui elementaru, liberastams nesuvokiama.

  6. Nepolitikas:

    Jo, pritariu autoriui. Valstybinis komercinis bankas yra būtinas, tik su sąlyga : Valstybė turi būti nepriklausoma, turėti nepriklausomą finansinę sistemą. Deją, bet Lietuva yra priklausoma valstybė(ES), taigi todėl ir buvo „likviduotas“(tyčinis bankrotas) Valstybinis komercinis bankas, LAIBAS ir t.t. O po ES „finansinės atsakomybės“ sutarties pasirašymo, banko steigimas yra neįmanomas. Pagal LR Konstituciją, LB negali vykdyti jokios veiklos su „privačiais pinigais“, t.y. „Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas.“ Niekas komentaruose nenurodė pagrindinio dalyko: Valstybinis komercinis(taupomasis ir t.t.) reikalingas kaip įrankis pinigų reformai atlikti. Per 22 m. litas yra nuvertėjas(daugiau kaip 3,5 kart), o pinigų kiekis(masė) padidėjo (dėl emisijos), taigi jau 10 m. atgal reikėjo atlikti sanavimą ir „perkainuoti“ litą. Jau senai reikėjo pakeisti ir mokesčių sistemą. Bet ne „vienas šuo“ net nesulojo. Todėl viskas ir brangsta.

  7. Šaltinis – http://www.tautiniscentras.lt/ltc-programa

    LIETUVIŲ TAUTINIO CENTRO PROGRAMA

    Priimta ir patvirtinta asociacijos Lietuvių Tautinis Centras Visuotiniаme narių Suvažiavimе. Protokolas Nr. 2. / 2010-12-11, Vilnius

    13. Valstybinio ekonomikos sektoriaus atkūrimas, visuomenės atstovavimo ūkiniame gyvenime stiprinimas

    Atkurti, kur esama – išlaikyti, Valstybės įtaką ir kontrolę strateginėms įmonėms, ištekliams, infrastruktūros objektams. Įsteigti valstybinius investicinį ir komercinį bankus. Skatinti nuosavybės formų įvairovę, įskaitant valstybinę, privačią, kooperatinę, mišrią. Įtraukti įmonių darbuotojus į šių įmonių valdymą, sudarant sąlygas būti jų dalininkais. Visose ūkio srityse ugdyti nacionalinę, socialinę, ekologinę atsakomybę, remti ja pagrįstą ūkinę veiklą.

  8. Prusas:

    tie kas laiko visus musu pinigus savo kiseneje, tai yra vakaru zydu bankininku seimos ir dinastijos, butent jiems privatininkams yra atiduotas nuosavyben Lietuvos Bankas per amerikonu privatu banka Federal Reserve System

  9. Prusas:

    banku ”griutys” kaip ir ”krizes” yra krupsciai surezisuojamos ir ivykdomos tu kurie valdo mus ir musu pinigus bei kurie priklauso 1% planetos gyventoju turinciu 99% pasaulio turto…kitaip jie dar vadinami piniguociais, turciais, aristokratais, verslininkais arba kapitaliugomis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *