Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis?

Aldona Radušytė, www.satenai.lt
2013 02 02 21:51
24
0
SHARES
A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis?
Jautis ir kardas. Autorės piešinys
Jautis ir kardas. Autorės piešinys

Šur­mu­lia­vo Vil­niaus cen­tras. Su No­ber­ta su­si­ti­ko­me prie links­mai ap­megz­tų me­de­lių Vin­co Ku­dir­kos aikš­tė­je. Ge­di­mi­no pro­spek­to pa­la­pi­nė­se ga­ra­vo ry­žiai su dar­žo­vė­mis ir mė­sa, čirš­kė­jo šaš­ly­kai, dai­li­nin­kai, stik­liai ir kal­viai ne­sve­tin­gai žvel­gė į pra­ei­nan­čius, bet nie­ko ne­per­kan­čius žmo­nes. Sėk­min­gai pre­kia­vo alu­da­riai, ste­buk­lin­gų kre­mų par­da­vė­jai, pro­spek­tas skam­bė­jo ir bumb­sė­jo. Fo­ku­si­nin­kas ge­si­no žiop­lių ci­ga­re­tes kaž­kur jas pra­dan­gin­da­mas; ber­nai­tis žir­klė­mis trum­pi­no vir­ves, ku­rių vie­na vis tiek bū­da­vo il­ges­nė:

– Kaip tu ker­pi? Žiū­rėk, vir­vės tu­ri bū­ti vie­no­dos. Tu nu­kir­pai, o vis tiek vie­na vir­vė il­ges­nė…

– Ei­nam, ne­mėgs­tu fo­ku­sų, – timp­te­lė­jo už ran­ko­vės No­ber­ta.

Sė­dė­da­mos ant pa­lan­gės pa­gal­vė­lių ty­lios To­to­rių gat­vės sul­čių ba­re gė­rė­me švie­žias „Ru­dens šil­ko“ sul­tis; ka­vi­nė­je ska­na­vom tru­pu­tį bren­džio su vyš­nių py­ra­gu, Pi­lies gat­vė­je čep­sė­da­mos tirp­dėm le­dus… Grįž­tant į Ka­ted­ros aikš­tę už­kliu­vau už at­si­kno­ju­sios grin­di­nio trin­ke­lės ir… jau gu­lė­jau vi­du­ry gat­vės. Iš abie­jų pu­sių su­sto­jo ma­ši­nos… Kaž­kas su­ri­ko: „Jė­zus Ma­ri­ja!“ Kaž­kas an­gliš­kai ma­ne guo­dė ir kė­lė. No­ber­ta ai­ma­na­vo. Plaš­ta­ka, krum­pliai ir pirš­tai pri­mi­nė raus­vai mė­ly­ną ban­de­lę. Skau­dė­jo vi­są kū­ną.

…Gu­liu lo­vo­je. Na­muo­se. Skai­tau 1904 m. Alek­san­dro Bruckne­rio pa­ra­šy­tą vei­ka­lą „Sta­rożyt­na Lit­wa“ ir gai­liu varg­šų se­nų­jų prū­sų, jot­vin­gių, lat­vių. Na, o lie­tu­viai… „Šian­dien lie­tu­vis ir lat­vis iš­sau­go­jo cha­rak­te­rį ir kal­bą, bet pa­me­tė su­pra­ti­mą se­no­jo ti­kė­ji­mo, iš­sky­rus ke­lis ma­žai reikš­min­gus var­dus ir pa­pro­čius, kaip at­mi­ni­mą se­nos pra­ei­ties.“ Taip už­bai­gė kny­gą po­nas Alek­san­dras. Tai­gi, tai­gi. Nors neišvengta dau­gy­bės klai­dų, jo­je gar­bin­gai pri­pa­žin­ta, kad moks­li­nin­kai ne­pa­jė­gūs iš­nag­ri­nė­ti ir iš­aiš­kin­ti mus pa­sie­ku­sių bal­tų re­li­gi­jos duo­me­nų. So­vi­jaus var­do aiš­ki­ni­mai be­vai­siai, „die­vų An­da­jaus ir No­na­da­jaus eti­mo­lo­gi­ja iki šiol ne­aiš­ki (li­tew­ski an­daj i in. ana­li­zie ję­zy­ko­wej wca­le się nie po­dda­ją)“ ir t. t. Pras­ti ir keis­ti tie bal­tai. Gra­žu, kad len­kams (A.Brukneriui (A. Brückne­r), Antoniui Mierzinskiui (A.Mier­zyńs­ki), Hen­ri­kui Lovmianskiui (Henryk Łowmiański), J. Po­viers­kiui (J. Po­wiers­ki) ir kt.) iš­vis bu­vo įdo­mūs kai­my­nai. Tu­rė­da­mi įvai­riau­sių tiks­lų, jie do­mė­jo­si mi­to­lo­gi­ne bal­tų te­ma­ti­ka, ana­li­za­vo kai ku­riuos fak­tus, duo­me­nis ir sam­pra­tas. Ap­mau­du, kad da­bar lie­tu­vių kal­bi­nin­kams, mi­to­lo­gams ir ki­tiems ty­ri­nė­to­jams ne­be­įdo­mios So­vi­jaus, An­da­jaus eti­mo­lo­gi­jos, o į Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Kęs­tu­čio pa­sa­ky­tus esą ne­su­pran­ta­mus prie­sai­kos žo­džius įsten­gia­ma su­re­a­guo­ti ga­na pri­mi­ty­viai: „Kaž­ką pa­bur­bė­jo ir tiek…“

Mi­nė­to­jo vei­ka­lo 82 pus­la­py­je ap­ra­šo­ma 1351 m. rug­pjū­čio 15 d. Kęs­tu­čio prie­sai­ka ir jau­čio au­ko­ji­mas, kai su­si­vie­ni­ję Veng­ri­jos ir Len­ki­jos ka­ra­liai su ka­riau­no­mis žy­gia­vo prieš Lie­tu­vą. A. Bruckne­ris, ci­tuo­da­mas A. Mier­zins­kį, ku­ris rė­mę­sis vo­kie­čių ir veng­rų šal­ti­niais, ra­šė: „Kęs­tu­tis pa­ža­da ap­si­krikš­ty­ti ir su­da­ry­ti są­jun­gą su Len­ki­ja ir Veng­ri­ja, o už tai gau­si­ąs ka­rū­ną, bū­tų grą­žin­tos kry­žiuo­čių už­im­tos že­mės bei bū­tų sau­go­mi nuo kry­žiuo­čių ir [Kęs­tu­tis] pri­sie­kė taip: lau­kuo­se (kaž­kur Vo­ly­nė­je), prieš veng­rų ka­ra­liaus Liud­vi­ko pa­la­pi­nę, kur bu­vo iš­ri­kiuo­ta ka­riuo­me­nė, at­ve­dė ža­lą jau­tį, par­grio­vė jį ir pri­ri­šo prie dvie­jų stul­pų; „lie­tu­viš­ku“ pei­liu Kęs­tu­tis dū­rė į pa­grin­di­nę ar­te­ri­ją; gau­siai iš­tryš­ko krau­jas, tai bu­vo ge­ras žen­klas; tuo krau­ju jis ir ki­ti lie­tu­viai iš­si­te­pė vei­dą ir ran­kas, šauk­da­mi lie­tu­viš­kai: „Į ra­guo­tį pa­žvelk, mū­sų Vieš­pa­tie, ir į mus.“ Taip pri­si­šau­kus die­vų dė­me­sį, Kęs­tu­tis lie­pė nu­kirs­ti gal­vą ir tris kar­tus jis ir ki­ti lie­tu­viai pra­ėjo tarp gal­vos ir kū­no – te­gul jie taip brai­dys krau­juo­se, jei­gu prie­sai­kos ne­si­lai­kys – ta­čiau, ne­paisant iš­kil­min­gos prie­sai­kos, tam­sią nak­tį Kęs­tu­tis ir lie­tu­viai iš Liud­vi­ko sto­vyk­los pa­bė­go.“

Ši Kęs­tu­čio prie­sai­ka įra­šy­ta Dub­ni­cos kro­ni­ko­je. Al­vy­das Nik­žen­tai­tis ma­no „Dub­ni­cos kro­ni­kos au­to­rių bu­vus veng­rą“ (Bal­tų re­li­gi­jos ir mi­to­lo­gi­jos šal­ti­niai I, V., 1996, p. 401–402). Kro­ni­ko­je bu­vo už­ra­šy­ta, kad lie­tu­viš­kai šauk­da­mi (cla­men­tes Lit­hwa­ni­ce): „Ro­ga­chi­na roz­ne­na­chy gos­pa­na­ny.“ Tai reiš­kia: „Die­ve, dėl mū­sų ir mū­sų sie­lų pa­žvelk į ra­guo­tį. Šian­dien įvyk­do­ma mū­sų ža­dė­to­ji su­tar­tis“ ir t. t. (ver­tė Da­lia Di­ly­tė). Ki­to­je mi­nė­to lei­di­nio pa­strai­po­je A. Nik­žen­tai­tis pa­ra­šė, kad „Kęs­tu­čio prie­sai­kos žo­džiai li­gi šiol ne­iš­šif­ruo­ti“.

Mi­nė­tų „Bal­tų re­li­gi­jos ir mi­to­lo­gi­jos šal­ti­nių“ pir­mo­jo­je da­ly­je (p. 406) 1351 m. Baž­ny­čios is­to­ri­jo­je ar­ba Kro­ni­ko­je apie tą pa­čią prie­sai­ką pa­ra­šy­ta: „…ženg­da­mas tarp jau­čio gal­vos ir kū­no, pri­sie­kė, kad taip te­at­si­tin­ka jam, jei ne­si­lai­ky­si­ąs pa­ža­dė­to. […] Man ši­tai pa­pa­sa­ko­jo ten da­ly­va­vęs ka­rys, var­du de Ster­neg­ge“ (ver­tė Da­lia Di­ly­tė).

Len­kai ir veng­rai vė­liau kal­ti­no Lie­tu­vos di­dį­jį ku­ni­gaikš­tį Kęs­tu­tį, kad jis su­lau­žė prie­sai­ką ir pa­bė­go.

Ir man lo­vo­je kiū­tant stai­ga pa­si­da­rė la­bai links­ma. Aki­vaiz­di tie­sa, kad jo­kios prie­sai­kos Kęs­tu­tis ne­su­lau­žė – ką jis ta­da pa­sa­kė ar­ba ką pri­sie­kė, tą ir pa­da­rė. Tai veng­rų ka­ra­lius tur­būt no­rė­jo ap­mul­kin­ti Kęs­tu­tį, o jis prie Liud­vi­ko pa­la­pi­nės pa­sa­kė tik ke­lis žo­džius: „Ro­ga­chi­na roz­ne­na­chy gos­pa­na­ny.“ Jis pra­šne­ko ne lie­tu­viš­kai, o Lie­tu­vo­je var­to­ta kan­ce­lia­ri­ne se­ną­ja sla­vų kal­ba, sa­ky­kim, sa­vaip „že­mai­čiuo­da­mas“… Už­ra­šy­tą pa­sa­ky­mą tru­pu­tį pa­ko­re­ga­vus bū­tų ga­li­ma šif­ruo­ti taip:

Ro­ga­chi­na roz­ne na­chy gos­pa­na­ny = Ra­guo­ta­sis iš­ski­ria (ar iš­skirs) mū­sų val­do­vus (ar­ba vieš­pa­čius).

Taip pri­sie­kęs Kęs­tu­tis tur­būt ra­miai šyp­so­jo­si į ūsą ben­dra­žy­gių bū­ry­je, nes jie vi­si ži­no­jo, kad taip bu­vo pa­da­ry­tas svar­bus spren­di­mas – že­mę už­klo­jus Žo­li­nės prie­te­mai bu­vo bū­ti­na pa­lik­ti veng­rų ka­ra­lių Liud­vi­ką su ka­riau­na ir jo­ti iš Vo­ly­nės su sa­viš­kiais na­mo.

Veng­rų ir len­kų ka­riū­nai, ste­bė­ję kru­vi­ną pa­go­nių au­ko­ji­mą ir iš­gir­dę di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio žo­džius, tur­būt il­gai apie tai kal­bė­jo ir, kaip už­ra­šy­ta šal­ti­niuo­se, įvai­riau­siai var­ta­lio­jo tuos Kęs­tu­čio žo­džius bei vy­lė­si ga­vę tai, ko no­rė­jo. Ry­te at­si­bu­dę len­kai ir veng­rai ne­be­žy­gia­vo plėš­ti Lie­tu­vos, o Kęs­tu­tis su jo prie­sai­ką pui­kiau­siai su­pra­tu­sia ka­riuo­me­ne lai­min­gai grį­žo na­mo. Štai ir pa­sa­ka baig­ta.

Kas Kęs­tu­čio prie­sai­ką iš­šif­ruos ge­riau? Ti­kiuo­si ir lau­kiu.

Susiję straipsniai:

  1. R.Dediala. 1279 metai, arba kaip mes skriaudėm Ordiną
  2. SPANXTI: plėnis nuo pelenų teskiria vos viena akimirka, arba bendrabaltiško vardiklio beieškant (video)
  3. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  4. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai. II
  5. A. Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai?
  6. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  7. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  8. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  9. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  10. J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko
  11. P.Brūveris. Pirmiausia esam baltai
  12. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  13. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  14. R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė
  15. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  16. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  17. Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  18. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  19. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  20. Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
  21. Po Baltų Krivulės – Prūsų balsas
  22. V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva
  23. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  24. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  25. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  26. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  27. P.Maksimavičius. Tikri ar tariami sizifai?
  28. K.Stančienė. Gyvenimas „batkos“ laiku
  29. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  30. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)

Comments 24

  1. Inga Baranauskienė says:
    8 m. ago

    Teorija, kad Kęstutis kalbėjo rusiškai ganėtinai sena, bet: 1) neaišku, kodėl jis būtų turėjęs kalbėti rusiškai; 2) yra dešimtys lietuviškų perskaitymų, kurie skamba nepalyginamai geriau. Paskutinį (ir manding labai prasmingą) yra pateikusi mokytoja Stanislava Riškutė-Stripinienė iš Platelių (tekstas Vorutoje ir čia http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=5159&mid=92779#M92779). Beje, forume mes prie tos priesaikos grįžtame nuolat, tad autorei nereikėtų graudenti, neva “niekas nesidomi”.

    Atsakyti
    • žiūreivis says:
      8 m. ago

      Gerbiama Inga,
      Čia, kaip tam senam anekdote apie dvi išeitis, man šviečiasi du galimi atvejai:
      1) turint minty, kad lietuviai gana rambūs, tai šiuolaikinių tautiečių elgseną būtų galima projektuoti ir mūsų protėviams. T.y., žinant, kad būry lietuvių atsiradus nors vienam svetimtaučiui, pereinama prie jam suprantamos kalbos (o dažni atvejai, kad ir nesuprantamos, bet rusų!), galima manyti, kad Kęstutis, norėdamas pamaloninti vengrus ir vokiečius, kaip išmanydamas pabandė prisiekti “po prostu”.
      2)Visiškai priešinga situacija, jei Kęstutis teisingai prisiekti nenorėjo. Be abejo, jis suprato, kad tarp visokių svetimšalių gali pasitaikyti ir slavų kalbas (net ir lietuvišką tų laikų “prastos kalbos” variantą) suprantančių. Todėl jis turėjo “prisiekti” tik lietuviškai!
      Belieka smulkmena: išsiaiškinti ar priesaika buvo teisinga, ar kreiva. Tuomet kalba iškart paaiškės 🙂

      Atsakyti
    • Prusas says:
      8 m. ago

      kad bulgaru kalba tada buvo tarptautine todel ir Kestutis ja tikrai mokejo, todel ir galejo slavams ja pasakyti ta prisiekima

      Atsakyti
    • Kęstutis says:
      8 m. ago

      Skaičiau ir aptarimus, bet sutikite, kad šis vertimas tikrai geras… Kam versti sudėtingai, jei galima paprastai…

      Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Nors ir kakakaip šiandieniniams kryžiais ant kaktų smaguriaujantiems krikščioniams nemalonu girdėti, tačiau labai sveika:
    “Ragaiti, norus nenaudingus panaikink” – ir tik.
    Jokios ten kakažkokios priesaikos Kęstutis nesulaužė, nes jos nedavė: šie žodžiai yra malda-prašymas panaikinti net ne pažadą krikštytis.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      8 m. ago

      Tai iš tiesų puikus mūsų garbingos istorijos įvykis. Kęstutis kryžininkų akivaizdoje subtiliai iš jų pasišaipė, o jie po šiai dienai to nesupranta. Malonu.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        Nebūk naivus, šiandieninis provatikaninis ordino PAVELDAS viską puikiausiai supranta ir, nepaisant Kęstučio ir kitų linkėjimų eit po Perkūnais, ir toliau, įjungus durnių, nuožmiai klastauja.
        Apie tai savo įžvalgose panašiai paaiškina Vaclovas Mikailionis ir šaunus Pagonių draugas tarologas Leopoldas Malinauskas. Būtent, po Žemaitijos krikšto 600 metų jubetliejaus minėjimo šią vasarą, krikščionys susivienys ir taps ypatingai nuožmūs dar kartą siekyje – provatikaninio žydų karaliaus įvaizdyje nukrikščioninti Lietuvą.
        Ženkle, Tavo siekiai sutvarkyti bent Marvelės piliakalnį ir kapinyne karės kapavietę – neįtikėtinai pagarbūs.

        Atsakyti
        • Zalieska says:
          8 m. ago

          Ne nukrikščioninti Lietuvą o nupagoninti 0,02 o gal 0,000002 proc. arba 1+ V.R

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Zalieska – itin retavardiškas ir ypatingai krikščioniškas įsivardijimas, visa laimė. O tai būtų kažkokių istoriškai nedamuštų fanaberinių zalieskų tauta.

          • suomis says:
            8 m. ago

            Zalieskos tai čia tie, kurie gyvena už miško, arba galimai jau išėję iš miško… 😉

  3. suomis says:
    8 m. ago

    Puiku. Fantastika. Manau, kad teisingai iššifruotas sakinys. Ko verti institutai, kai juose sėdi kvailiai?

    Atsakyti
  4. suomis says:
    8 m. ago

    Gerai būtų, jei kas išverstų šį straipsnį.
    http://www.uwazamrze.pl/artykul/976946.html

    Atsakyti
  5. > Ingai Baranauskienei says:
    8 m. ago

    Atrodo, kad autorė Kęstučio priesaikos tekstą suskirstė į žodžius taip, kad jie būtų panašūs į Lietuvoje vartotos kanceliarinės senosios slavų kalbos žodžius, ir atitinkamai ją perskaitė. Tuo tarsi patvirtindama I.Baranauskienės minimos teorijos, kad Kęstutis kalbėjo rusiškai, pagrįstumą.
    I.Baranauskienė tuo abejoja ir nurodo, kad paskutinį prasmingą perskaitymą yra pateikusi mokytoja Stanislava Riškutė-Stripinienė iš Platelių (tekstas Vorutoje). Iš to pasakymo galima suprasti, kad mokytoja Kęstučio priesaiką perskaitė suskirsčiusi ją į neslaviškus žodžius. Tuomet būtų pagrindas teoriją, kad Kęstutis kalbėjo rusiškai, paneigti. Tas yra įdomu visuomenei. Todėl reikalinga turėti galimybę palyginti mokytojos atliktą priesaikos teksto suskirstymą su šios publikacijos autorės suskirstymu, tačiau I. Baranauskienė pilnesnių Vorutos duomenų nenurodė (net – metų), tad nėra pagal ką Vorutoje ieškoti, o pagal jos komentre nurodytą internetinį adresą mokytojos teksto kaip ir nėra.
    Gal nebūtų vargo I.Branauskienei papildyti Vorutos, kurioje yra minėta mokytojos publikacija, duomenis.

    Atsakyti
  6. Andrius says:
    8 m. ago

    arba galima traktuoti “ragai zino kita nakty jos pas namu”

    Atsakyti
    • Prusas says:
      8 m. ago

      ir net labai tam pritariu

      Atsakyti
    • Prusas says:
      8 m. ago

      ragai zina katru nakty josima namu – pasakyta dzukuojant

      Atsakyti
      • Prusas says:
        8 m. ago

        arba – ragai zina situ nakty josima namu

        Atsakyti
        • Prusas says:
          8 m. ago

          ragai zino roznu nakti jos pas namus

          Atsakyti
  7. Giedrius says:
    8 m. ago

    Metas ir mokslui, ši tema “Aušrinės” bendražygių – lietuvių studentų Maskvoje susibūrusių,
    jau seniai seniai pernagrinėta. Stasio Naginsko fondo rankraščiai.
    Žr. http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=71C26013AA3711DDB953746164617373&inlanguage=lt

    Atsakyti
    • Prusas says:
      8 m. ago

      reik sukelt juos i interneta, nes kitaip ir liks uzmarstyje

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        5 m. ago

        rusena sau, laukia (kaip ir Rusnės šventųjų ugnų liepsnelės ….rusenančios)
        kada, kas ir kaip į grįžtamas prūsų erdves (nuo Potsdamo-1945) galės ir kviest,
        ir ..įsileist; ir nuo tos pat, ir iki, ir iš už Maskvos; 1351 m. istorija dar labai labai jauna
        atsigaus ir Ramintos girių, – Rusnės kaimyniškosios šventvietės erdvės

        …Lietuvių kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos tyrinėjimai (1915?-1953). Mokslinio pobūdžio studijos apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino tėvą Pukuverą (1939?-1941), 1351 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio priesaikos tekstą…
        :)(patingusiems atsiverst)

        Atsakyti
  8. Prusas says:
    8 m. ago

    del rusas ir rusenti, net angliu kalboje aptinkamas zodis roast (skrudinti), tad ir rusalkos ir rusne ir ruse yra turbut su sventaja ugnimi susijusios…arba su letai tekanciu vandeniu

    Atsakyti
    • Prusas says:
      8 m. ago

      roast tariasi raust, kaip raudonuoti ar rausti zeme

      Atsakyti
  9. Karolis Naukelis says:
    5 m. ago

    Galėčiau pateikti savo Kęstučio priesaikos prasmę tik nežinau kam. lyvis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Pareigas pradeda eiti naujoji generalinė prokurorė

Pareigas pradeda eiti naujoji generalinė prokurorė

2021 01 14
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

2021 01 04
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

2021 01 03
Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

2020 12 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
Gamta ir žmogus

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
Gamta ir žmogus

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
Lietuvoje

Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

2021 01 19
Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu
Gamta ir žmogus

Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

2021 01 19

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
Istorija

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 19
Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17

Visuomenė

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
Gamta ir žmogus

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
Gamta ir žmogus

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
Lietuvoje

Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

2021 01 19
Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
Istorija

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 19

Gamta ir žmogus

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
Gamta ir žmogus

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
Gamta ir žmogus

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu
Gamta ir žmogus

Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

2021 01 19
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18

Mokslas

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
Gamta ir žmogus

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
Lietuvoje

Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

2021 01 19
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • tai va apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Diedas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
  • Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
  • Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
  • Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1957; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1741; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1508; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1451; komentarų: 30
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1405; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1385; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

by daiva
2021 01 17
0
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

KAPS archyvo nuotr. Sausio 17 d., sekmadienį, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minės 30-ąsias...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Pareigas pradeda eiti naujoji generalinė prokurorė

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
0
Pareigas pradeda eiti naujoji generalinė prokurorė

Iškilmingai prisiekusi Lietuvos valstybei sausio 14 dieną pareigas pradeda eiti generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Ji tapo aštuntąja prokuratūros vadove po...

Skaityti toliau

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

by Albinas Vaškevičius
2021 01 10
1
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Punsko ir Seinų kraštas yra vienas gražiausių šalies kampelių. Nevienodas žemės paviršius teikia jam daug savitumo. Čia daug ežerų, kalnelių,...

Skaityti toliau

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

by daiva
2021 01 06
6
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 m. išvakarėse Rokiškio rajono  Kriaunų kaimo bendruomenė Kriaunų seniūnijoje, Baršėnų kaimo pietinėje dalyje pastatė kelio ženklą – Ažubrastis. Ši...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • tai va apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Diedas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Diedas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Diedas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Liydvika apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Rudesventa apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

V. Rubavičius. Kovos su „homofobais“ ypatumai ir tikslai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai