Ruošiant Labanoro regioninio parko tvarkymo planą sukurtos galimybės naujoms statyboms gražiausiose vietose pažeidžiant dabar parke gyvenančių žmonių interesus. Vieno iš didžiausių Labanoro parko kaimo Šnieriškių gyventojai aktyviai protestuoja prieš chaotiškas statybas parke ir kaimo teritorijoje ir kreipėsi į Aplinkos ministrą pasidomėti pavaldinių veikla.
Norime paklausti, ar leistumėte savo namą projektuoti ne architektui, bet kad ir geram, tačiau landšafto dizaineriui? Būtent į tokią, atrodytų neįtikėtiną situaciją yra pakliuvę Labanoro regioninio parko gyventojai padedant Jūsų ministerijos priklausomybėje esančios saugomų teritorijų tarnybos. Rengiant Labanoro regioninio parko tvarkymo planą buvo priplanuota gyvenviečių „darni“ plėtra, sukėlusi ir ateityje tikėtina sukelsianti dar daugiau socialinių problemų. Tai nestebina, nes planuojant gyvenviečių plėtrą nebuvo naudojamasi, tą atlikti turinčių, architektų ir urbanistų paslaugomis, nebuvo paisoma dabar pavyzdžiui Šnieriškėse gyvenančių žmonių nuomonės, pastabų ir galų gale aktyvių protestų.
Šiuo metu planas yra pateiktas svarstyti Statybos ir teritorijų planavimo inspekcijai. Jaučiame pareigą Jus informuoti, kad:
1. Plano ribose įteisinama visa eilė statybų, prieš kurias eilę metų kovojo sąžiningai dirbantys parko darbuotojai. Tai atvira jų išdavystė ir jų triūso paniekinimas, kuris ateityje atsilieps tuo, kad valdininkai vengs sąžiningai atlikti savo pareigas, o tarnautojų pasitikėjimas valstybe bus nepataisomai sutryptas.
2. Naujos statybos suplanuotos Natura 2000, Aiseto kraštovaizdžio draustinio teritorijoje profesionaliai neįvertinus poveikio aplinkai. Užtvėrus suplanuotą statyboms teritoriją sumažės galimybės laukinės faunos judėjimui, bus sunaikinta Lietuvoje ir Europoje saugomų paukščių populiacija, suniokota saugotina atvira vaizdinga paežerės erdvė.
3. Nepagrindžiant poreikiu, būtinybe, suniokojama Šnieriškių ir kelių kitų gyvenviečių struktūra išlikusi nepakeista nuo kaimo pastatymo.
4. Aplink mus atsirandančios sodybos, bei dvigubai išaugantis kaimo tankumas gerokai sumažina didžiosios dalies gyventojų kokybę. Visa eilė rūpesčių mus užklups jau netolimoje ateityje:
Išaugs aplinkos ir vandens tarša, triukšmo tarša, dėl padidėjusio transporto kiekio padidės pavojus vaikams ir senyvo amžiaus gyventojams.
5. Planas su dabartiniais sprendiniais pažeidžia mūsų teisėtus lūkesčius. Įsigydami sodybas Šnieriškių kaime, žinojome, kad perkame poilsio erdves, aplink kurias statybos galimos tik anksčiau buvusių sodybų vietose. Atitinkamai daugiau investavome už situaciją, kuri dabar bus suniokota naujaisiais sprendiniais. Plano užsakovai ir rengėjai aplink mūsų sodybas, žemės ūkio paskirties sklypuose, suplanavo naujas sodybas, aptverdami sklypus tvoromis, kaip zoologijos sode, taip pažeisdami mūsų teisėtus lūkesčius bei sumažindami nekilnojamo turto vertę. Kompensavimo mechanizmo nenumatyta.
Plano užsakovai ir rengėjai spekuliavo socialinio teisingumo atstatymo sąvoka, aiškindami, kad siekia padėti į parką grįžti buvusių gyventojų palikuonims. Tačiau tie patys žmonės žiniasklaidoje prisipažino, kad nesiruošia čia kurtis, o tik siekia brangiau parduoti savo turimą žemę, kuri ženkliai pabrangs pakeitus jos paskirtį iš žemės ūkio į galimą statyti. Tuo prisidengiant plane numatyta visa eilė statybų itin gražiose vietose, visai nesusijusių su vietinių žmonių poreikiais ar jų turimu turtu.
Prašome planą pateikti perdarymui naudojantis architektų, urbanistų paslaugomis, padaryti jį atsižvelgiant į teisėtus gyventojų lūkesčius.
Mūsų nuomone planas turi būti priemonė ne sukelti, o išspręsti plano ribose gyvenančių žmonių problemas. Priešingu atveju planas tampa nereikalingas, tik eikvojantis mokesčių mokėtojų lėšas ir verčiantis eikvoti savo lėšas piliečius, kuriems ne vis viena kaip gyvens mūsų vaikai ir kokią viešąją nuomonę sukurs apie Lietuvą eiliniai tvoriniai projektai.
Siūlome įvertinti ir tai, dabartinis planas ženkliai plečia vaizdingų patrauklių statybai teritorijų plotus, kas dar labiau sumažina ne tokių patrauklių, apleistų vietovių paklausą parke ir skatina jų nykimą.
kodėl str. anoniminis? Žinau tas etnografines vietas ir net žinau, kas statė ant ežero kranto vieną didžiausių sodybų. Tai nusikaltimas, kaip nusikaltimas ir plynai kirsti regioninio parko mišką prie Ustronio kaimo… Kas tam duoda leidimus? Už kiek?
koks tikslas švaistyt iš ES gaunamas lėšas kurti BETIKSLIAM saugomų teritorijų PROJEKTAM kuriais supančioja nieko dėtus vietinius gyventojus. Aplinkos ministerija nieko gero žmogui neduoda- o tarnauti turėtų žmogui-tai ir pavadinimas keistūsi : ŽMOGAUS APSAUGOS MINISTERIJA , jei pav. atgautoj senelio žemėje anūkai kurtis negali-nes saugoma teritorija, kita- užteršta inžineriniais tinklais-kurtis negalima-ten buvusi sodyba, pokary sudeginta…. taip ir vykstam svetur kurtis…..
Ne senelio žemėje kurtis reikia,o senelio gryčioje.O ne dirbamuose laukuose ir bendrose erdvėse,Labanore ar kitoje SAUGOMOJE teritorijoje.Jei ji(gryčia) neišliko – įrodyti dokumentais bei vietoje jos buvimo kažkadaise faktą ir kurtis ten iš naujo,pagal įstatymus.Jei ji(gryčia) parduota,ir ,žinoma,brangiai – staltiesėle kelelis.”.Atgavai” žemės ūkiui(!) skirtą žemę – arba ją dirbk,jei ne – perleisk kitam,norinčiam ją dirbti,arba grąžink valstybei,jei mokesčiai už ją, dirvonuojančią,ilgainiui taps nepakeliami. Ir basta!
Viskas labai paprasta kaimiečiai.
Dėsim pastangas kad jūs negalėtumėte statyti ir parduoti brangiai žemių, tada supirksim pusvelčiui ir vėl įdėsim pastangas, kad leistų statyti. Va taip užsidirbsim ne vieną litą 😀