Ar reikalingas specialusis Tautinių mažumų įstatymas? (4)

Sausio 25 dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su Kultūros ministerija surengė svarstymus „Tautinės mažumos Lietuvos gyvenime“. Diskusijoje buvo aptarti du klausimai: Tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, įtvirtinimas atmintinų dienų įstatyme ir specialaus Tautinių mažumų įstatymo reikalingumas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas pasiūlė registruoti Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų įtvirtintas Lietuvos tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, paminėjimas sausio 25 dieną.

Paminėjimui pasirinkta ši diena, nes 1323 metų sausio 25 dieną Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi. Jiems buvo pažadėta sudaryti kuo palankiausias gyvenimo ir darbo sąlygas. Šis laiškas simbolizuoja tolerancijos, draugiško įvairių tautų sugyvenimo dvasią Lietuvoje per daugelį amžių.

Tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, įtvirtinimui pritarė ir diskusijoje dalyvavę Seimo nariai Dalia Kuodytė (Žmogaus teisių komiteto narė),  (Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė), Vytautas Juozapaitis (Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys) ir visi pasisakiusieji Tautinių bendrijų tarybos nariai. „Romų integracijos namų“ pirmininkė Božena Karvelienė pasiūlė atmintina diena nustatyti ir čigonų holokausto atminimo dieną – rugpjūčio 2-ąją.

Remiantis Atmintinų dienų įstatymu, atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Šiuo metu įstatymas nustato 54 atmintinas dienas.

Kitas diskusijoje aptartas klausimas buvo Tautinių mažumų įstatymo reikalingumas ir tokiu įstatymu reglamentuotini dalykai. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių ir laisvių apsaugą. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo priimtas tautinių mažumų įstatymas, kuris buvo laikinai pratęstas ir nustojo galioti 2010 metų sausio 1 dieną. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi svarbiausias tarptautines sutartis žmogaus teisių apsaugos srityje, taip pat ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Šios konvencijos nuostatos yra tapusios sudėtine Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisės yra užtikrinamos remiantis Konstitucija, Lygių galimybių, Švietimo, Nacionalinio saugumo pagrindų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Todėl diskutuotas klausimas, kodėl yra būtinas specialusis Tautinių mažumų įstatymas.

Seimo nario Vytauto Juozapaičio nuomone, pirmiausia būtina išsiaiškinti ar yra trūkumų esamame reglamentavime ir kokias iki šiol neapgintas tautinių mažumų teises turėtų ginti specialusis Tautinių mažumų įstatymas. Pasak parlamentaro, išsiaiškinus šiuos dalykus, galima būtų spręsti, ar toks įstatymas yra būtinas.

Diskusijos dalyviai išsakė nemažai argumentų dėl tokio įstatymo būtinybės. Seimo narės Dalios Kuodytės nuomone, toks įstatymas turėtų nustatyti aiškesnę institucinę atsakomybę už tautinių mažumų klausimus. Panaikinus Tautinių mažumų departamentą, tautinių mažumų reikalai patikėti Kultūros ministerijai. Tačiau ši ministerija nepajėgi spręsti tautinių mažumų švietimo ar socialinių klausimų. Todėl D.Kuodytės nuomone, įstatymas galėtų numatyti tarpinstitucinę tautinių mažumų komisiją, kuri užtikrintų susikalbėjimą tarp ministerijų ir kitų institucijų tautinių mažumų klausimais.

Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė Ela Kanaitė išreiškė nuomonę, kad esamas reglamentavimas Švietimo įstatyme yra su trūkumais – jame nėra tautinių mažumų mokyklos sąvokos.

Vilniaus latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone sakė, kad Tautinių mažumų įstatymas visų pirma turėtų įtvirtinti Tautinių mažumų sąvoką išskiriant, kas yra tautinės mažumos, o kas – imigrantai.

Kultūros viceministro Edvardo Trusevičaus nuomone, neformalusis tautinių mažumų švietimas nėra tinkamai atspindėtas teisinėje bazėje. Kitokį požiūrį dėl Tautinių mažumų įstatymo išsakė Seimo narys Rytas Kupčinskas. Jo nuomone Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesiogiai taikomas pagrindinis Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuris užtikrina Tautinių mažumų pagrindines teises ir saugo tautines mažumas nuo bet kokios diskriminacijos.

Atsižvelgdamas į daugumos tautinių bendrijų tarybos narių išsakytą nuomonę, kad specialusis Tautinių mažumų įstatymas yra reikalingas, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas įsipareigojo užtikrinti, kad Tautinių mažumų įstatymas, nustatantis tautinių mažumų teises ir atsakomybę, būtų parengtas ir svarstomas jau šių metų Seimo pavasario sesijoje.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *