Pietų Korėjoje ypatingo dėmesio susilaukė lietuvių menininkų paroda „Baltų dievai“ (4)

Paroda „Baltų dievai“ Pietų Korėjoje | dangus.net nuotr.

Paroda „Baltų dievai“ Pietų Korėjoje | dangus.net nuotr.

Šią savaitę Pietų Korėjoje, kurortinėje Čedžu (Jeju) saloje, ypatingu traukos objektu tapo čia pirmą kartą pristatoma baltų kultūra. Populiariame Čedžu miesto Geon-ib Dong rajone eksponuojamas grafikės Agnės Latinytės darbų ciklas „Baltų dievai“ bei rekonstruoti ankstyvųjų viduramžių baltų papuošalai, sukurti stiklo meistrės Daivos Tarailienės ir Tarailos kalvės, juvelyrų Mariaus Būdos, Mariaus Žuramsko, Daratos Surdokaitės.

Remdamasi baltų mitolologijos motyvais ir derindama tradicinės grafikos bei fotomontažo technologijas A. Latinytė sukūrė penkiolika senųjų dievų portretų, atspindinčių gamtos galias, žmonių tikėjimus, visuomenės struktūras ir kūrybiškumą. Prisilietimo prie baltiškos pasaulėjautos įspūdį sustiprina kartu demonstruojama istorinių papuošalų kolekcija – tiek tikslios archeologinių radinių rekonstrukcijos, tiek laisvesnės juvelyrų interpretacijos. Šiuos papuošalus galima rasti ir Vilniuje, baltiškos muzikos leidyklos „Dangus“ buveinėje „Ragainė“ (Pilies g. 6).

Korėjoje pristatyta ekspozicija netruko sulaukti gausaus vietinės spaudos dėmesio bei lankytojų antplūdžio – aplink esantys viešbučiai savo svečiams net surengė specialias ekskursijas.

Pusę milijono gyventojų turinti ir visus metus aktyviai lankoma Čedžu sala baltiško meno pristatymui pasirinkta neatsitiktinai. „Jeju iki šių dienų išlaikė konfucionizmo tradiciją, gyvą šamanizmo praktiką, glaudų ryšį su senovės dievais. Nepaisant tolimų kultūrų skirtumų, čia galima rasti ir stebėtinų panašumų su baltų mitologija – pavyzdžiui, teko girdėti, kad čia taip pat namuose su didele pagarba buvo laikomi žalčiai, maitinami pienu“, – teigia A. Latinytė.

Pasak parodą surengusios grafikės, korėjiečiai puikiai žino, kas ir kur yra Baltijos šalys, tačiau savita ir marga europiečių tradicinė kultūra, nepaisant Antikos mitų, jiems yra mažiau pažįstama ir labai įdomi.

Vilniaus Dailės Akademijoje grafikės specialybę įgijusi A. Latinytė Vilniaus universitete studijuoja japonologiją ir Azijos kultūros žinias metus gilino Kyung Hee universitete Seule, Pietų Korėjoje. Sausio pabaigoje į gimtinę grįžtanti menininkė žada ir toliau stiprinti abiejų kultūrų ryšius, Lietuvoje eksponuoti Korėjos įspūdžių įkvėptus savo darbus, pristatyti Korėjos tradicinį ir šiuolaikinį meną, o per užmegztus ryšius toliau garsinti rytiečius sudominusią baltų kultūrą. „Baltų dievai“ ir kiti Agnės darbai dar kurį laiką viešės Pietų Korėjoje, kur numatytos dar kelios parodos Čedžu ir sostinėje Seule. O vasarą A. Latinytė grįš į Jeju kartu su vietiniais menininkais kurti jungtinį projektą baltų ir korėjiečių mitologijos tema, derinant tradicinės korėjiečių tapybos ir grafikos technologijas.

Kategorijos: Kultūra, Menas, Mes baltai, Naujienos, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
alko-2-proc

4 komentarai

  1. Giedrius:

    Žemė yra viena.
    Mūsų apgyvendinta, ir su mumis, ir mums, su jais,
    su dievais.
    Kultūra išvedė-atvedė tuo ir Čiurlioniui
    vietą, čia – Žemėje, Nemunų Lietuvoje.
    rado, palaikė, pateikė, paliko.
    Ir rytoj mes irgi turėsim šventę:
    be ypatingo dėmesio SULAUKSIM
    “Čiurlionio kuopos” 100-mečio.
    Tikrai, – abi Korėjos, Kinijos-Tibeto konfederacija,
    Japonija (tebesant karo stovyje su…), net abi Airijos
    (didžia sava dalimi Europai iki mums perimant
    vadovaujančios), įvertins labiau. Už mus.
    Dėkui menui, kultūrai ir tikėjimui. Dievams
    Kad buvo Sausio 13-oji (1913 m. s.stiliumi)
    prieš 100-metų. GAL BUS IR SAUSIO 26-oji?
    Vilnius bus? Kaunas bus? Palanga (sostinė) bus?
    Ar – šiandien kultūrai vieta tik svetur (likusi),
    Ar čia – neliko. Negi savąją tikybą ir šventes
    – tinkamai ir pagarbiai išpažint galėsime kur
    Baltarusijos ambasadoje (bet Vilniuje) ar
    tik Briuselyje, Korėjose ar Maskvoje.
    Žemė čia ir laikas čia.
    (Matau, kad aiškint turiu: NE KITUR)
    Dėl Čiurlionio… meno
    atminties

  2. Laba diena,
    Pamačiau šį straipsnelį ir panorau pasidalinti mūsų kompiuterinės grafikos menininkais kurie rgi paišė panašia tema:
    http://cgin.lt/perziura

  3. Vilna:

    Taigi gali būti, kad istoriniuose šaltiniuose minimi Lietuvos pajūryje gyvnę baltai Cori, kurie yra tapatinami su kuršiais, iš tikrųjų turi ką nors bendro ne tik su panašiai skambančiais Korėjos, Kurilų salų, Karelijos pavadinimais, bet ir etnografiškai. Antai, apeiginis lietuvių (dzūkų) jaunimo žaidimas “Šokc lanton” yra žaidžiamas ir korėjiečių bei yra dar laikomas pasaulyje, kaip jų nacionalinis žaidimas.
    Beje, ten Rytuose pačiame žemyno gale yra Aleska, kurios pavadinimas gali turėti ryšį su lietuvių žodžių galas, t.y. galėjus būti Galeska. Tai gali būti dar vienas faktas, patvirtinantis kuršių ryšiams su Rytais.
    Kaip žinome, kuršiai buvo geri jūrininkai. Taigi galima visa tai sieti su prielaida, kad baltai kuršiai (Cori) iš Aleskos pasiekdavo Amerikos žemyną. Tuo galima būtų aiškinti ir tenykčių ir europiečių genčių aptinkamus etnografinius ryšius.
    Beje, galimus baltų kontaktus su korėjiečiais yra pastebėjas ir G.Beresnevičius.

  4. Prusas:

    Baltu (bendrinis pavadinimas yra Lietuviu) dievai yra sie Audra – audros dievas (sulaukeje brahmanai ji primirse vadina Indra), Perunas – griausmo dievas (sulaukeje brahmanai ji primirse vadina Varuna) ir Ugnis – ugnies dievas (sulaukeje brahmanai ji primirse vadina Agnis)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *