Pirmieji bandymai termofikacinėje jėgainėje (4)

Termofikacine jėgainė

Termofikacine jėgainė

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškilusi termofikacinė jėgainė šiandien pradėjo pirmuosius bandymus deginant biokurą. Šiuos bandymus pradėti leido sausio 14 dieną gautas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas. Išbandžius jėgainę biokuru, bus pereita prie paskutinio jėgainės bandymo etapo, kuriame kaip kuras bus naudojamos komunalinės ir pramoninės atliekos iš Klaipėdos regiono.

Pasak Juozo Donielos, jėgainės paleidimo darbai vykdomi laiku. „Šiandien pradedame gaminti šilumą degindami biokurą, o per artimiausią mėnesį išbandysime ir pramonines atliekas. Bandymų metu šiluma bus tiekiama į „Klaipėdos energijos“ tinklus. Vasario mėnesį numatyta pradėti ir elektros energijos gamybą,“ – pažymėjo Juozas Doniela.

Naujoji termofikacinė jėgainė šilumą parduos AB „Klaipėdos energija“ ir tieks į Klaipėdos miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Elektros energija bus tiekiama į bendrą Lietuvos energetinį tinklą. Jėgainės elektrinė galia – 20 MW, šiluminė – 50 MW ir papildomi 13 MW, kurie bus gaunami iš išeinančių dūmų žiemos laikotarpiu panaudojant kondensatorių. Jėgainė per metus pagamins apie 140 GWh elektros energijos ir apie 400 GWh šilumos energijos, t.y. maždaug 40 % Klaipėdos šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio.

Naujoji Klaipėdos jėgainė, kurioje kurui bus naudojamos atliekos, pirmasis toks objektas Baltijos šalyse. Atliekų panaudojimas energijos gamybai – šiuolaikiškas ir ekologiškas atliekų problemos sprendimo būdas, išsprendžiantis sąvartynų, energetinės priklausomybės, energijos išteklių kainų ir kitas problemas. Europoje yra daugiau nei 400, Prancūzijoje apie 130, Skandinavijoje – daugiau nei 50 tokio tipo jėgainių.

Kategorijos: Energetika, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .

4 komentarai

  1. Budrikis:

    Skaitant straipsnį tiesiog PASAKĄ. Viskas vienu mostu išsisprendžiama . Ir ekologija ir sąvartynų nebelieka ir elektra, ir šiluma.
    Realybė, deja, truputi kita.

    Suomijos įmonės Fortum Klaipėdoje pastatytoje atliekų deginimo elektrinėje pusę kuro sudaro atliekos. Tačiau atliekos pagal reikalavimus turi būti deginamos atrūšiuotos.

    Klausimas 1.
    Jeigu atliekos atrūšiuotos tai kokio velnio jas deginti ???
    Atliekas rūšiuojanti įmonė jas gali parduoti kaip antrines žaliavas ir už tai gauti pinigus. Tai dabar kam atliekas deginti už tai sumokant pinigus. Fortumas gi nedengina atliekų už dyką !
    Kur logika ?

    Sąvartynų problema iš esmės nėra išsprendžiama deginant atliekas. Pelenai keliauja į tą patį sąvartyną. Deginant atliekas pelenų susidaro 15-20% (reikia patikslinti kiek Fortumas deklaruoja). Taigi jeigu visas atliekas sudegintume tada į sąvartyną atvežama tik 20 % lyginant su tuom kas buvo prieš deginimą. Tačiau atliekos sudaro tik pusę kuro. Vadinasi į sąvartyną papuls 30%-40% lyginant su buvusiu kiekiu. Bet taigi ne viskas bus deginama ir į sąvartyną vistiek bus vežamos atliekos. Tokiu būdu į sąvartyną papuls 50%-60% lyginant su buvusiu kiekiu.

    Klausimas 2.
    Tai kur čia sąvartynų problemos išsprendimas ?

    Klausimas 3.
    Kur bus vežamos pavojingos atliekos likusios iš filtrų ?

    Bet viskas čia tik juokas.

    Esmė yra TARŠA iš kamino.
    Negi jūs bičiuliai manote, kad Suomijos įmonė Fortumas (beje įdomu kieno kapitalo) naudos šiuolaikiškus filtrus ? Galbūt ir deklaruos, bet ar naudos?
    Tai kokia taršą bus Klaipėdos miestui per ilgą laiką. Patys šiuolaikiškiausi filtrai gali sugaudyti 60%-80% visos taršos. Taip pat reikia įvertinti tai, kad deginamos atliekos, tai reiškias bet kas. O deginant bet ką gaunasi bet kas kvadratu. Tai kaip dabar su filtrais sugaudyti tą “bet ką” ?

    Trumpiaus sakant “sveikinu” klaipėdiečius su padidėjusia plaušių ligomis ir vėžiniais susirgimais. Klaipėdiečiai gali raudonom raidėm įsirašyti šios dienos datą 2013.01.22. Po 5,10,15 metų palyginus sergamumo statistiką bus žinomas ekologiško atliekų deginimo “nauda”.

    Bet ir čia dar ne pabaiga.
    Fortumas ruošiasi statyti atliekų deginimo elektrines Vilniuje ir Kaune.
    Vilniuje įklimpo į teismų liūną.
    Kaune dokumentų rengimo procedūra įsibėgėja. Sveikinu kauniečius. Atliekas Kaunas degins Kauno LEZ`e prie meisto vartų ties įvažiavimu į Sąvanorius prie Autominutes. Turės Kaunas eilinę gėda. Kaminas 30 metrų nuo autostrados ir tai bus miesto “puošmena” – atliekų deginimo elektrinė. Šiaip save gerbiantis žmogus išvietę statosi už namo. Tik ne kaunietis. Kaunietis leidžia šikti sau ant galvos. Gražu žiūrėti.

    Taigi Jonai nereikia skleisti čia ereziju apie ekologišką atliekų deginimą.
    Rytoj Jonai būsit Kaune, galėsiu Jums daugiau papasakoti kas tas yra Fortumas ir atliekų deginimas.

  2. Na ir ko čia džiaugtis, paklauskite ką apie tai mano patys klaipėdiečiai.
    Iš kur ir koks kuras bus deginamas, kokie taršos padariniai, kiek pabrangs atliekų tvarkymas ?
    Kiek naudingų antrinių žaliavų bus sudeginta ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: