Klaipėdos krašto sukaktis sujungs meną, istoriją ir žmonių kartas (0)

90 metų prabėgo nuo dienos, kuomet įvyko Klaipėdos kraštui lemtingas laisvės manifestas. Painiuose Lietuvos istorijos vingiuose 1923 m. sausio 15-oji žymi svarbiausią savarankišką tarpukario Lietuvos politinį ir karinį žingsnį – Klaipėdos krašto sukilimą, lėmusį Mažosios Lietuvos prijungimą prie likusios valstybės dalies.

Šiais metais jubiliejinė sukilimo sukaktis klaipėdiečius suburs Klaipėdos koncertų salėje. Sausio 15 d., 18 val. čia įvyks iškilmingas minėjimas bei Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertas, leisiantis išgirsti ir širdimi pajusti Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros virsmo procesus.

90-ųjų sukilimo metinių proga Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas koncertas, pasak jo organizatorių, šiemet išsiskirs ypatinga menine sinteze. Sujungus praėjusių amžių Klaipėdos krašto gyventojų kultūrinį palikimą bei šiuolaikinės kūrybos elementus, renginyje žiūrovams bus atskleistas Klaipėdos, nuo seno laikytos pažangos miestu, identitetas.

Įprasmindami koncerto idėją – skirtingų kartų integralumą – iškilmingam sausio 15-sios minėjimui skirto koncerto programą pristatys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro vyriausiasis dirigentas Dainius Pavilionis ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro iniciatorius ir meno vadovas Stanislavas Domarkas. Scenoje taip pat pasirodys solistės Inesa Linaburgytė (mecosopranas, sopranas), Valerija Balsytė (sopranas), birbynininkas Egidijus Ališauskas bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras.

Pasak dirigento D.Pavilionio, koncerto programa yra sudaryta iš įvairaus laikmečio užsienio ir Lietuvos kompozitorių kūrinių, kurie chronologiškai atliepia svarbiausius Klaipėdos krašto istorinius momentus.

„Koncertą pradėsime ryškiausių vokiškosios kultūros atstovų muzika, tuomet pereisime prie lietuvių kompozitorių kūrybos, kurie įvairiu metu gyveno ar kūrė Lietuvos pajūryje: tai Eduardas Balsys, Stasys Šimkus, Balys Dvarionas, Juozas Naujalis ir, žinoma, vienas ryškiausių šiuolaikinių klaipėdiečių kompozitorių – Alvydas Remesa“, – vardijo D.Pavilionis.

Koncerte skambės dvi L.van Bethoveno uvertiūros, R.Vagnerio Sentos baladė iš operos „Skrajojantis olandas“. Klausytojai išgirs Eduardo Balsio koncertą smuikui su orkestru ir ištraukas iš kompozitoriaus opuso-baleto „Eglė žalčių karalienė“ bei kino filmo „Adomas nori būti žmogumi“. Sielą virpins Balio Dvariono Dalios arija iš operos „Dalia“, bene žymiausia kompozitoriaus solinė daina „Žvaigždutė“ bei Alvydo Remesos „Melodija“ birbynei ir orkestrui. Jubiliejinį minėjimo vakarą vainikuos nacionalinio sąmonėjimo simboliu tapęs Stasio Šimkaus Mažosios Lietuvos himnas „Lietuviais esame mes gimę“ bei lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio „Lietuva brangi“. Iškilmingą koncertą papildys istorinių sausio 15-osios momentų bei tuometinės Klaipėdos vaizdo projekcijos, kurios šlovingos muzikos fone bus rodomos viso renginio metu.

90-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinių proga bus atgaivintas ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro vardas, kurio pirmasis koncertas uostamiestyje įvyko dar 1993 metais.

Anot vienintelio simfoninio orkestro ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione iniciatoriaus ir meno vadovo, dirigento Stanislavo Domarko, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro vardas gimė tuomet, kai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras pradėjo ruošti atskiras stambias simfonines programas, koncertuoti su žymiais Klaipėdos ir šalies muzikais, vykti į gastroles užsienyje.

„Ilgainiui tai tapo Muzikinio teatro orkestro simboliniu pavadinimu, naudojamu tik išskirtinėmis progomis. Mums jis visuomet buvo susijęs su pasididžiavimu Mažosios Lietuvos kultūriniu palikimu ir priklausymu šio krašto muzikų bendruomenei“, – sakė S.Domarkas.