Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos reikšmė (audio) (1)

Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.

Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.

Sausio 14 d. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos organizuojama spaudos konferencija „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos reikšmė ir šiandiena“ skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio minėjimui.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos universiteto profesorius istorikas Dr. Vygantas Vareikis.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sakė: „Tai sėkmingiausias tuometės Lietuvos užsienio politikos žingsnis, paskatinęs ir tarptautinį Lietuvos pripažinimą. Šiuo žingsniu, kaip tvirtina istorikai, Lietuva atsigręžė į Vakarus, įgijo uostą ir jūrinės valstybės statusą bei įkvėpimą kovoti dėl Lenkijos užimto Vilniaus susigrąžinimo.“

„Šio istorinio įvykio politinė ir ekonominė reikšmė nemąžta ir šiandien. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas – Lietuvos – jūrinės valstybės simbolis. Tai savitas ir turintis didelį ekonominį potencialą miestas ir regionas. Klaipėda finansine ir ekonomine reikšme nenusileidžia sostinei Vilniui, o kaip uostas sėkmingai konkuruoja su kitais Baltijos jūros uostais. Gal Vilnius ir pirmasis Lietuvos miestas, bet Klaipėda – tikrai ne antra,“ – tvirtino I. Šiaulienė.

„Tai yra stebuklas, kad Klaipėda apskritai tada atiteko Lietuvai. Pirmojo karo nugalėtojos Klaipėdos kraštą buvo numačiusios kaip prizą suvienytai Lenkijos-Lietuvos valstybei, kurios sukūrimą jos rėmė. Jei ne vadinamasis Klaipėdos sukilimas ir jei Klaipėdai būtų suteiktas laisvojo miesto statusas, kaip planavo Antantės valstybės, šiandien greičiausiai neturėtume uosto prie Baltosios jūros. 1945 m., kai Lietuva jau buvo inkorporuota į SSRS, Klaipėda galėjo būti lengvai prijungta ir prie Kaliningrado. Jei Vilniaus kraštą Lietuva 1939 m. atgavo su SSRS pagalba, tai Klaipėdą 1923 m. – išimtinai savo diplomatinių, politinių ir karinių pastangų dėka,“ – teigė Klaipėdos universiteto profesorius istorikas dr. Vygantas Vareikis.

„Kaip tvirtina premjeras Algirdas Butkevičius, Klaipėda yra vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos garvežių. Klaipėdiečiai juokauja, kad Klaipėda dar netapo pirmuoju Lietuvos miestu, bet ji jau senokai nėra trečiasis. Tai rodo objektyvūs kriterijai – aukštas užimtumo lygis, bendrasis vidaus produktas (BVP) ir tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui. Tačiau Klaipėda pirmiausia konkuruoja su kitais Baltijos jūros uostais – Talinu, Ryga, Liepoja, Ventspiliu, Kaliningradu,“ – kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Klaipėdos uostas – ryškiausias gintaras Klaipėdos krašto karūnoje, prisidedantis ir prie Lietuvos energetinio saugumo per statomą suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Klaipėda – tai darni miesto ir uosto simbiozė, tarp kurių nėra konfrontacijos. Juo labiau, kad Klaipėda vienintelis miestas Lietuvoje, kuris yra Pasaulio sveikų miesto organizacijos narys, ir mes kryptingai siekiame, kad uostamiestis taptų ekologišku miestu,“ – sakė jis.

1923 m. sausio 15 d. Lietuvos Vyriausybė inscenizavo Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, per kurį Klaipėdos kraštas, kurį po Pirmojo pasaulinio karo pagal Versalio taikos sutartį administravo Prancūzija, buvo prijungtas prie Lietuvos.

Seimas 2013 m. yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais. Sausio 14 d. Seimo narės Irenos Šiaulienės iniciatyva Seime atidaryta paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo 90-mečiui.

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos garso įrašas:

Kategorijos: Garsai, Istorija, Kultūra, Vaizdai ir garsai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: