Č. Iškauskas. Gyvas Sausio 13-osios nervas (pirmadienio mintys) (10)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Su tragiškos, bet išdidžios Sausio 13-osios ženklu praėjęs savaitgalis, kaip visada, sukėlė keletą minčių. Pasididžiavimas laisvės gynėjų ryžtu ir nusivylimas, kad tų dienų euforija kuo toliau tuo labiau blėsta, – štai šios nuotaikos fonas, lydintis ir Sausio 13-osios išvakares, ir sekmadienį vykusias iškilmes, ir apskritai visą Lietuvą per 22 metus.

***

Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas Seime. Viskas lyg ir teisinga: europarlamentaras A.Sakalas kviečia vienybei, kritikuoja Vakarus, vyskupas K.Boruta prisimena žemaičių krikšto aplinkybes ir ragina valstybės piliečius susitelkti ir šiandien, Seimo narys P.Auštrevičius šlovina Lietuvos laisvės lygos įkūrėją, žinomą disidentą A.Terlecką, kuriam ta proga įteikta 2012 m. Laisvės premija, o pastarasis savo ilgokame pasisakyme prisimena bekompromisės kovos su okupantais metus… Tik štai Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila „iškrito iš konteksto“. Jis ne tik apkaltino mūsų įstaigas dėl vangaus Sausio 13-osios bylos tyrimo, bet ir metė akibrokštą renginyje dalyvavusiai Prezidentei.

Priminsiu tą minėjime signataro pasakytą tekstą (vėliau pranešėjas ją paredagavo): „2012-12-19 d. LTV laidoje išgirdau p. D. Grybauskaitės patvirtinimą, kad ji Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje su desantininkais stumdėsi gruodžio mėnesį. Reiškia, 1990 m., nes 1989 m. gruodyje ten jų dar nebuvo. R. Janutienė p. D. Grybauskaitės darbo byloje rado 1990 m. liepos V. Lazutkos įsakymą dėl p. D. Grybauskaitės premijavimo už gerą darbą…“

Nemačiau, ar Prezidentė raudo, sėdėdama ant garbingų svečių pakylos, bet vis tiek Z.Vaišvilai mandagiai paplojo. Dar prieš jos išrinkimą vienoje žurnalistų sueigoje dalyvavusiai buvusiai Aukštosios partinės mokyklos dėstytojai esu sakęs: neslėpkite savo biografijos, rinkėjas turi žinoti viską, jei jis Tamsta pasitiki, atverkite net pačias nemaloniausias detales… Deja, kai kas liko tabu. Už šalies vadovę tai padarė Z.Vaišvila, atskleidęs kartu ir keisto Sausio 13-osios bylos vilkinimo faktus. Gal ir ne visai tinkama vieta, bet užtat drąsu, vieša, svarbu būsimiems lyderiams.

***

Ar Laisvės gynėjų dienos minėjimas tūri būti tik tautos vienybės šlovinimas, jos didvyrių išaukštinimas, nostalgiški prisiminimai? Žinoma, ne. Todėl susidomėjęs skaitau buvusio Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo viršininko, pirmojo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vado, atsargos pulkininko Jono Gečo prisiminimus, kad prieš 22 metus tautos laisvės gynėjai toli gražu nebuvo vieningi. Ir apskaičiavo: vieningi buvo tik pusė milijono. Kiti – kolaborantai, Maskvos ideologai, „penktoji kolona“ ar šiaip pasyvieji, prisitaikėliai. Viskas lyg ir tiesa, nes tik naivus gali manyti, kad visi apie pustrečio milijono sprendimus galinčių priimti Lietuvos piliečių tuomet buvo vieningi ir prisiekę Lietuvos nepriklausomybei.

Bet skaitant J.Gečą, neapleidžia mintis, kad, šitaip „superobjektyviai“ traktuodamas anų laikų nuotaikas, autorius pats stengiasi iššokti aukščiau bambos ir skleidžia nepasitikėjimą tų laikų įvykiais, jų organizatoriais, o kartu – duoda peno mūsų ideologiniams priešininkams. Ne veltui interneto komentaruose atsiranda užuominų, kad J.Gečo ir panašių straipsniuose sau „politinio maisto“ susiranda visokie „paleckininkai“ ir Kremliaus ideologai. Kita vertus, ar tai ne bandymas mesti akmenuką į Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų daržą? Neva, ar dėl to chaoso tokios aukos, jeigu vienybės trūko visoje Lietuvoje, tarp nepriklausomybės gynėjų, gynimo organizatorių? Ar nevertėjo visa tai įvertinti, toliau atsitraukus nuo riaumojančių ir viską traiškančių tankų, o paskui nusispjovus pasukti namo?..

Nežinau, bet kartais „iš didelio rašto išeinama iš krašto“. Į paribį. Į ten, kur prasideda nepriklausomybės erozija. Kur dažnai klausiama: o ką man nepriklausomybė davė?

***

O vis dėl to man mieliau šios dienos išvakarėse sustoti prie LRT rūmų degančio laužo, tylomis žvelgti į šnekančią ugnį, tarsi primenančią tomis dienomis prie AT rūmų tvyrojusią įtampą, nuklysti mintimis į anas dienas… Paskui susėsti su buvusiais kolegomis LRT kavinėje ir prisiminti prisiminti prisiminti… Tas neramias darbo „tremtyje“ akimirkas, tuos, kurie jau išėjo Anapilin, tuos, kurie dar gyvi, bet palūžę, tuos, kurie buvo prisilaižę prie „kaspervizijos“, o dabar tyliai, išvengę atsakomybės, tūno, tuos, kurie vadovavo sovietinei ideologinei mašinai, bet buvo bent žmoniški…

Kai išeinu iš tokio kasmetinio susitikimo kiekvienos Sausio 13-osios išvakarėse, manyje kažkas atsiveria, kažkas prasivalo, aš tampu imlesnis mūsų bendrai nuotaikai ir siekiams. Namo einu lengvas ir ryžtingas, ir klausant laisvės dainų ašara rieda per jau nebe jauną veidą…

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

10 komentarų

  1. zigmas:

    Viskas normaliai, tik negaliu sutikti, kad Zigmas ne laiku ir ne viuetoj išsakė savo nuomonę. O DG “laiku ir vietoj” nepaviešino savo biografijos detalių, kurios dabar kelia susipriešinimą?

  2. gerai:

    labai labai gera vieta ir laikas labai geras. Pagarba Vaišvilai.

  3. gerai:

    Cirkai su komsomolcų pravda, Vaišvila ir padleckiu- nuo 16 min

    http://laisvojibanga.lt/lt/laidos/ryto-tema#
    Paleckis, Čekutis, Bernatonis, Vaišvila

  4. Kažin:

    Manau, kad J. Gečas rašydamas dėl nevieningumo dėl nepriklausomybės kalba ne apskritai dėl jos, o apie skirtingas nuomones dėl būdų jai pasiekti. Pvz., kaip prisimename, labai propaguojami buvo “step by step”, ekonominio suvereniteto būdai. Žodžiu, žmonėse nebuvo vienodo Nepriklausomybės supratimo, tačiau už nepriklausomybę iš principo pasisakė arti 80 %
    Pvz., reprezentatyvios to meto nuomonių apklausos rodė, kad už nepriklausomybę Vilniuje buvo 96 %, Kaune – 84 % lietuvių, kitataučių buvo apie 65 %. Tą patvirtino ir po Sausio 13 -osios vykusio referendumo rezultatai.
    Sakau, gal kartais gali būti, kad Gečas yra “perskaitytas” negerai…

  5. Pakilkime aukščiau žemės:

    Jeigu jaustumėmės,kad tomis sausio dienomis buvome ne savo laisvės gynėjais,bet Tėvynės gynėjais,emocijos tiems įvykiams daugeliui iš mūsų užsiliktų nepalyginamai ilgiau.Tėvynės gynimas yra patriotizmas ir žuvę,gindami savo Tėvynę,yra didvyriai (amžina šlovė jiems!),o ginančius tik savo laisvę nežinau kaip vadinti.Juk visi nori būti laisvi,tiek dori žmonės,tiek kriminaliniai nusikaltėliai.Taigi tarp ginančio save ir ginančio Tėvynę yra didelis skirtumas.

  6. Jonui Vaiškūnui:

    Visai nepanašu, kad jūsų portalas bent kiek kvepėtų patriotizmu. jis matomai vykdo tą pačią funkciją kaip ir expertai.eu.

    Siaubas, kaip pagalvoji, kiek daug Lietuvoje žmonių, kuriems mielas sukčiavimas. Jei ne finansinis, tai žodinis.
    Pasmirdo triedalais medija taip, kad net prie kompo nebesinori artintis.

    Siaubas, kai pagalvoji, kad žmonės nebeskiria priežasties, nuo preteksto. “Radio svoboda” irgi dangstosi demokratijos skleidimu, bet suorganizavo “maršą prieš niekšus”, kurie nebeparduoda savo vaikų JAV gėjams įsivaikinti. Nes JAV dar neįteisino įsivaikinimo. Dar šių metų spalį buvo pakeistas visas “Svoboda” kolektyvas ir vadove paskirta buvo aškenazų kilmės Masha Gessen, ištekėjusi už Svetlanos Generalovnos. Jiedvi augia du vaikus, įsūnytą įdukrintą berniuką ir įsūnytą mergaitę. 🙂
    Izraeliui taip pat reikia vaikų. Jų feministės nei gėjai nebegimdo. Mačiau jų portaluose skelbimus – VEŽKITE Į IZRAELĮ VAIKUS. Tai va. laikas išmokti skirti pretekstą nuo priežasties, ponai.

    O apie Prezidentės darbą toj partinėj mokykloj, kur dirbo ir ČESLOVAS JURŠĖNAS , KUR MOKĖSI KIRKILAS visi puikiai žinojom. Betgi, Zignmas tarsi desantas buvo pasiųstas padrebibnti “nepriklausomybės erdvę. Niekuo jis nesiskiria nuo {Paleckio. Pažinti visas komunistines ir ne paslaptis Gruybauskaitei tik pavertė. Todėl ji žino ir kaip su visu tuom tvarkytis.

    Jums reikėjo paklausyti tos kalbos, kurią eurokomisarė Grybauskaitė skėlė globalistiniame “London School of Economics and Political Science”. Savo drąsa ir išmanymu ji visus apžavėjo. Klausiau būdama emigracijoje, nes turėjau pažįstamų profesorių iš to universiteto. O ir dabar ji yra kviečiama atgal į ES vėl taisyti reikalų. Tik savoj žemėj pranašu nebūsi. Kryžiuokit, nelabieji, kryžiuokit. Sudėkit jon savo nuodėmes, nes ir Jėzus buvo nekaltas.

    • Kažin:

      Taip, tikriausiai tą, ką Grybauskaitė Londone “skėlė”, Lietuvoje padarė praktiškai įveikiant ekonominę krizę. Iš vienų paimti, o kitiems duoti, didelio ekonominio išmanymo nereikia, užtenka būti buhalteriu. Tai sovietinio ūkio tvarkymo principas – sovietų vadinta išperkamąja paskola, kuri taip ir nebuvo išpirkta. Ji buvo vykdyta priverstinai, vykdyta gal pora dešimtmečių Lietuvoje po karo. Taip dabar Grybauskaitės buvo padaryta Lietuvoje – pensijos ir valstybės tarnautojų alyginimai porai metų buvo sumažinti. Ir vargiai, ar jie apskritai bus grąžinti tos pačios perkamosios galios dydžio.
      Išmanymas būtų tada, jeigu krizė būtų įveikta aitinkamu ekonominių procesų valdymu, o ne iš vienų paimant, kitiems duodant, būdu.
      Apie jos “skėlimus” viską pasako tas faktas, net į Davosą nebuvo pakviesta.

  7. PsichoLogas(biss):

    Nusiraminkit, ponai, mūsų Prezidentė turi pasaulinio lyderio savybes ir ji nepasikeis. Keistis reikės tiems, kurie neatitinka jos kredo: “NEMELUOK, NEVĖLUOK, NEVOK” . Ar tik ne šitie gudrūs bei godūs berniukai garsiausiai ir šaukia apie “diktatūrą”? Prezidentė yra mūsų, rinkėjų, rinkta ir pasamdyta, ir todėl, jei ji trepteli koja ir pasako “gana betvarkės”, tai ta koja yra mūsų, lietuvių tautos. Ir šitokio mūsų Prezidentės bei tautos valios sutapimo nereiktų painioti su “populizmu”, jei ką:)

    Štai mūsų Prezidentės plika akimi matomos charakterio ypatybės:

    Nuoširdus suinteresuotumas kitų žmonių idėjomis ir mintimis
    Entuziazmas ir energija
    Labai rimtas požiūris į įsipareigojimus
    Sąžiningumas ir suinteresuotumas daryti tai, kas yra teisinga
    Labai geri pinigų valdymo įgūdžiai
    Nepaprastas tiesumas ir atvirumas
    Puikūs bendravimo įgūdžiai
    Pomėgis tobulėti ir plėsti savo žinias visose gyvenimo sferose
    Sugebėjimas palikti santykius neatsigręžiant atgal
    Sugebėjimas paversti konfliktines situacijas vertingomis pamokomis
    Tolerantiškumas konstruktyviai kritikai
    Nepaprastai aukšti standartai ir viltys (ir stiprybė, ir silpnybė)
    Paprastai – didelis prieraišumas ir sentimentalumo protrūkiai
    Daug lyderiui būdingų savybių
    DAUG GERAM LYDERIAUI BŪDINGŲ SAVYBIŲ.

    silpnybės:

    Nepaprastai aukšti standartai ir viltys (ir stiprybė, ir silpnybė)
    Galimi sunkumai išreiškiant meilę ir prieraišumą
    Rizika pasirodyti pernelyg agresyvia ar grėsminga
    Polinkis vadovauti, užuot dalinusis atsakomybe
    Polinkis būti labai netolerantiška, kuomet susiduriama su netvarka ar neefektyvumu
    Polinkis kontroliuoti
    Galimas lėtumas pagiriant kitus žmones ar suvokiant tokį jų poreikį
    MAŽAI BLOGAM LYDERIUI BŪDINGŲ SAVYBIŲ.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *