„Jie nori mano vardu palaidoti Lietuvą“ – G.Jankaus dramos „Kybartų aktai“ pristatymas (4)

A.Smetona Prezidento rūmuose

Šių metų sausio 9 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta Gedimino Jankaus drama „Kybartų aktai“. Renginyje dalyvaus autorius Gediminas Jankus, istorikas dr. Algimantas Liekis, LR Prezidento A. Smetonos giminaitis Rimantas Smetona, teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Ištraukas iš dramos skaitys aktorius Liubomiras Laucevičius. Vakarą ves rašytojas Robertas Keturakis.

Dramos autorius remiasi taip vadinamais Kybartų aktais, Prezidento Antano Smetonos parašytais Berne, Šveicarijoje, tačiau paties Prezidento datuotais 1940 m. birželio 15 d., nurodant Kybartus kaip pasirašymo vietą. Vienu aktu Respublikos Prezidentas atleidžia Ministrą Pirmininką Antaną Merkį ir jo sudarytą Ministrų Tarybą iš pareigų, o Stanislovą Lozoraitį skiria Ministru Pirmininku. Kitu aktu Ministrui Pirmininkui Stanislovui Lozoraičiui pavedama pavaduoti Respublikos Prezidentą. Surašyti šiuos aktus atgaline data A. Smetoną tuomet paragino Lietuvos diplomatai: šie aktai buvo reikalingi tam, kad, besikeičiant situacijai Europoje, prireikus būtų sudaryta egzilinė Vyriausybė. Tokia Vyriausybė tarptautinės teisės požiūriu galėtų atstovauti Lietuvos Respublikai, buvusiai iki 1940 m. birželio 15 d.

Dramos pagrindiniai ir vieninteliai herojai – tarpukario Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir pirmasis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras. Augustinas Voldemaras, buvęs A. Smetonos bendražygis, vėliau pašalintas iš valdžios, persekiotas ir ištremtas į užsienį jo oponentas ir varžovas, prasidėjus okupacijai, bandė grįžti į Lietuvą. Tačiau Kybartuose buvo sovietų agentų suimtas. Tuose pačiuose Kybartuose ir įvyksta menamas šių veikėjų susitikimas.

„Gediminui Jankui pavyko atlaikyti didžiulį faktologijos slėgį ir sutelkto blogio braižomos Lietuvos likimą atskleisti nuolat klausiant ir įsiklausant į atsakymus –  nejaugi Istorijos labirintuose ir aklavietėse yra vien teisieji ir neteisieji? Žiūrovas (skaitytojas), pjesės vedamas į vieno lemtingo Lietuvos istorijos tarpsnio gūdžią tamsą, kažin ar pagalvos, kad tūkstantmetę mūsų tautos kelionę lemia ne viena galia. Nenustebčiau, jei pjesėje Voldemaro patarėju pasirodytų Mefistofelis, Smetonos – Mozė“, – teigia vienas pirmųjų dramos vertintojų rašytojas Robertas Keturakis.