Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus

Alvydas Butkus, www.alkas.lt
2013 01 09 00:50
25
0
SHARES
A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
Prof. dr. Alvydas Butkus
Prof. dr. Alvydas Butkus

Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo.

Vienas jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios Lenkijos intervencijos į Lietuvą nebūta, kad L. Želigovskis esą surinkęs vietinius „senlietuvius“ ir patraukęs vaduoti Vilniaus iš litvomanų, arba „naujalietuvių“ [2]. Tai buvęs ne karas, o viso labo vietinių tarpusavio „konfliktas dėl Vilniaus“, kur, pagal tokią logiką, „savi šaudė į savus“. „Senlietuviai“ atkovoję iš „naujalietuvių“ Vilnių bei visą Rytų Lietuvą, bet pavadinę ją Vidurio Lietuva su aliuzija į tai, kad senoji Rytų Lietuva (t.y. Baltarusija) ir Vakarų Lietuva (t.y. dalis Dzūkijos, šiaurinė Suvalkija, Kėdainių, Panevėžio, Utenos Aukštaitija ir visa Žemaitija) dar galinti sulaukti tokio pat „išvadavimo“.

Nepaaiškinta tik smulkmena – nuo kada šitie „senlietuviai“ staiga virto lenkais: ar po Giedraičių-Širvintų mūšio 1920 m. lapkričio 17-21 d., ar po okupuotojo krašto aneksijos 1922 m.

Kad šios pasakos būtų baisesnės, klausytojai pagąsdinami, jog priešingu atveju Vilnių  ir visą Lietuvą būtų vėl okupavę iš jos jau išvyti bolševikai, ir Lietuva būtų sulaukusi Baltarusijos likimo [2]. Žodžiu, šaudėm jus, litvinai, todėl, kad bolševikai jūsų nepakartų. Naivesnis klausytojas turbūt pamanys, jog Latvijos ir Estijos sovietinė okupacija įvyko ne 1940 m., o 1922 m., nes, matot, Lenkija į buvusius savo „Infliantus“ kariuomenės taip ir neįvedė. Netgi priešingai – pasisiūlė latviams padėti 1919-1920 m. išvaduoti bolševikų užimtą Latgalą. Padėti padėjo, bet nepamiršo ir išeiti, Rėzeknę su Daugpiliu palikusi Latvijai. Turbūt tam, kad „tuoj pat“ užimtų bolševikai?

Šiaip jau istorikai vengia samprotavimų „kas būtų, jei būtų“, tačiau šį kartą jie sutartinai daro išimtį. Tiek Varšuvoje, tiek kai kurie Vilniuje.

Kitas Lietuvos okupacijos neigėjas yra politikas, garsaus bolševikų kolaboranto anūkas su visa savo bendrapartiečių kompanija, Lietuvoje kartojančia Maskvos politrukų nuomonę, kad 1940 m. birželį jokios TSRS intervencijos nebuvo: Lietuva savo noru įsileidusi Raudonąją armiją, o šalies aneksija 1940 m. rugpjūtį buvęs tik savanoriškas jos įstojimas į „brolišką TSRS tautų šeimą“, iš kurios „prieš liaudies valią“ Lietuvą 1990 m. išplėšę „sąjūdistai-landsbergistai“, 1991 m. sausio 13-ąją surengę dar ir parodomąjį pasišaudymą „savų į savus“.

Šio politiko bendraminčiai irgi turi baubų nepatikliesiems pagąsdinti – jie pasakoja, kad 1940 m. birželį Raudonoji armija avansu išgelbėjo Lietuvą nuo hitlerinės okupacijos. Ir jei ne „broliška TSRS pagalba“ 1940 m. bei po karo, sako jie, tai mes, lietuviai, būtume sukūrenti krematorijumuose arba geriausiu atveju suvokietinti. Vėl ta pati giesmė: okupavom, trėmėm, šaudėm tam, kad neokupuotų, netremtų ir nešaudytų kiti. Suprask, visos kitos Europos šalys, kurias aplenkė Raudonosios armijos „išvadavimas“ ir vėlesnė „nesavanaudė TSRS globa“, dabar yra arba sudegintos, arba suvokietintos.

„Kaip galima okupuoti save pačius?“

Toks retorinis klausimas pastaruoju metu dažnai metamas lenkų Lietuvoje diskusijose su oponentais. Atsakymas paprastas: galima, ir visai nesunkiai – tereikia atsivesti kitos šalies kariuomenę ir jos generolus. Panašiai „save“, t.y. Latviją, 1919 m. okupavo bolševikiniai latvių raudonieji šauliai, o 1938 m. Lenkijos padedamas „save“ okupavo lenkakalbis Čekoslovakijos Tešinas bei Vokietijos padedami vokiškieji Čekoslovakijos Sudetai. Pastarųjų aneksija buvo palaiminta iš anksto Miunchene. Ir palaimino ją tuometinės Europos šalių vadovai, diplomatai. Vilniaus okupacijos neigėjai ir aneksijos teisintojai turbūt laikosi nuomonės, jog, sulaukus tokio palaiminimo, Čekoslovakijos Sudetų aneksija buvusi legitimi, kaip ir ankstesnė Vilniaus krašto.

Dar pagraudenama, kad ir J. Pilsudskis, ir L. Želigovskis buvo kilę iš Lietuvos – Pilsudskis, girdi, net litvinu titulavęsis. Vadinasi, jie „vadavę“ savo tėvynę. Kaip čia neprisiminsi, kad panašiai savo tėvynę Gruziją 1921 m. „išvadavo“ gruzinas J. Džiugašvilis-Stalinas, o 1938 m. savo tėvynę Austriją „išvadavo“ austras  A. Šiklgruberis-Hitleris. Kiek iš viso to gero turėjo valstybingumo netekę gruzinai su austrais, komentuoti turbūt nereikia. Kaip ir to, jog kiekviena tauta visais laikais turi savo periferiją, t.y. savo mankurtus ir kvislingus.

Savąją Lietuvos istorijos versiją anas istorikas bei jo sekėjai pateikia kaip vieną iš galimų „naratyvų“. Tiksliau kaip lenkiškąjį naratyvą „na Litwie“. Minėtojo politiko istorijos „naratyvas“ yra rusiškasis. „В Литве“. Abu šių „naratyvų“ ruporus vienija bendras bruožas – pastangos skleisti kitoje šalyje sukurtą Lietuvos istorijos versiją, naudingą tai šaliai. Ir Lietuva nesipriešina. Bet pamėginkit Rusijoje skleisti prancūzų „naratyvą“ apie jų nacionalinio didvyrio Napoleono Bonaparto pastangas „išvaduoti“ prancūzakalbę Rusijos diduomenę nuo patvaldystės ar kultūrinio atsilikimo. Jums pasakys, kad Rusijoje jis joks didvyris, joks civilizacijos nešėjas, tik okupantas. Pamėginkit Lenkijoje pasekti pasakas apie gerus Švedijos ketinimus 17 a. išvaduoti Lenkiją nuo konservatyvios katalikybės ir duoti germaniškos visuomeninės tvarkos pavyzdžius, kokius ji davusi užvaldytiems Livonijos kraštams. Arba vėlgi rusams papasakoti apie kilnius buvusio Maskvos gynėjo generolo A. Vlasovo tikslus su milijonine hitlerininkų prižiūrima rusų armija (ROA) „vaduoti“ Rusiją nuo stalinizmo. Jus išvarys iš šalies. O Lietuvoje viskas atvirkščiai. Kai viena Šalčininkų moksleivė paskelbė savo rašinį „Lenkijos okupacijos pasekmės Rytų Lietuvai“, lenkiškoji Lietuvos spauda ėmė klykauti – „tai šmeižtas!; nebuvo jokios okupacijos!; kokia ji lenkė, jei taip sako!; lietuviškos mokyklos žaloja lenkų vaikus!“

Vienas iš Rusijos ambasadorių Latvijoje V. Kaliužnyj yra pasakęs, jog pilietybę čia gauti rusams trukdąs ir Latvijos istorijos egzaminas, kuriame reikalaujama pripažinti 1940 m. Latvijos okupacijos faktą, o tai jau esąs ruso sielos prievartavimas, nes istoriją rusas mokęsis iš kitokių vadovėlių. Įdomu, iš kokių gi vadovėlių už Lietuvos pinigus mokosi Lietuvos lenkų vaikai, jei želigovskinės okupacijos pripažinimas sukelia tokią nepasitenkinimo audrą?

Sesės dvynės – Rusija ir Lenkija

Rusijos ir Lenkijos ideologus vienija senos paternalizmo ir didžiavalstybinio šovinizmo tradicijos. Ši rusų savivoka tarsi yla iš maišo kyšojo TSRS himno, 1943 m. pakeitusio „Internacionalą“, pirmosiose eilutėse: „Союз нерушимый республик свободных / Сплотила навеки Великая Русь“ (‘neišardomą laisvų respublikų sąjungą amžiams subūrė didžioji Rusia’). Tačiau akivaizdžiai deklaruoti šovinizmo bolševikai vengė, netgi tramdė save įvairiais potvarkiais. Vis dėlto vienur kitur prasprūsdavo teiginiai apie iškilią rusų tautos misiją kultūrinant aplinkines tautas ir gelbstint jas Rusijos glėbyje nuo negerų kitų kaimynų.

Lenkai atvirkščiai – 20 a. pradžioje, kuriantis nacionalinėms valstybėms, visur ir visada pabrėždavo savo pranašumą prieš kaimynines tautas. Kaip rašo lenkų istorikas Kšištofas Buchovskis (Krzysztof Buchowski), lenkų istoriografijoje buvo beveik visuotinai laikomasi interpretacijos, kad „renegatai litvomanai išgalvojo tautiškumą, kuris iš tikrųjų niekada neegzistavo“ [1, 107], o „šiuolaikinė lietuvių literatūrinė kalba, sukurta litvomanų, yra dirbtinai išgalvota“ [1, 108]. Todėl net pilsudskiniame federacijos projekte buvo numatyta laikytis lenkiškumo persvaros principo, o į pakraščių tautas, tarp jų ne tik į lietuvius, bet ir į baltarusius bei latvius – buvo žiūrima kaip į atsilikusias, nesubrendusias valstybingumui, todėl nevertas turėti savo valstybę [1, 183]; bandymai priešintis Lenkijos ekspansijai buvo laikomi tų tautų nebrandumo požymiu [1, 217]. Nenuostabu, kad visos kaimyninės tautos tokio lenkų projekto iš tolo kratėsi. Lenkų nacionalistai būsimojoje Lenkijos valstybėje lietuviams buvo numatę tautinės mažumos statusą [3, 125]. Siauresniuose Lenkijos ir Lietuvos unijos atnaujinimo projektuose pirmaujanti pozicija irgi buvo numatyta lenkams; etninės Lietuvos teritorijoje tai turėję būti vietiniai lenkai – dvarininkai, dvasininkai, karininkai, mokytojai ir kt. Ne be pagrindo J. Pilsudskiu pasibaisėjo iki tol buvęs unijos šalininkas J. Herbačiauskas – laiške M. Riomeriui savo pokalbį su „Valstybės Viršininku“ 1919 m. gruodį apibūdinęs taip: „Jis nekenčia etninės Lietuvos“ [5, 347]. Natūralus lietuvių priešinimasis tokioms idėjoms ir lietuviškumo žlugdymo perspektyvai Lenkijos visuomenę siutino ir skatino planuoti intervenciją – jos planai buvo atvirai diskutuojami [1, 209-213]. Kartu buvo ciniškai stebimasi „nedėkingų lietuvių“ antilenkiškomis nuotaikomis Lietuvoje.

Įdomi dar viena anų laikų detalė: 1919 m. rudenį Lenkijoje nuspręsta stiprinti diplomatinį spaudimą Lietuvai ir pradėti antilietuviškos propagandos kampaniją, kurios tikslas – diskredituoti Lietuvos vyriausybę bei remti visas opozicines apraiškas Lietuvoje [1, 191; 220]. Kaip matom, ši Lenkijos politikos tradicija turi beveik 100 m. istoriją, kad ir su tam tikrais pertrūkiais.

Turėdamos iš esmės panašias federacinių valstybių vizijas ir norą atkurti buvusias imperijas, Lenkija su Rusija ėmė stumdytis alkūnėmis regione. Iš pradžių pasisistumdyta dėl vadinamųjų „buferinių teritorijų“ – Lietuvos ir Latvijos, tačiau 1920 m. kovo mėn. Lenkija metė iššūkį pačiai Rusijai – pradėjo puolimą Maskvos (ir Kijevo) kryptimi. Pasak rusų šaltinių, J. Pilsudskis savo programą maksimum apibūdinęs taip: „Mano svajonė – nužygiuoti iki Maskvos ir ant Kremliaus sienos užrašyti: Rusiškai kalbėti draudžiama!“ [6]. Iki Maskvos jis nenužygiavo, bet Kijevą buvo užėmęs. Tačiau gegužės mėn. rusai perėjo į kontrpuolimą ir liepos mėn. nuvijo lenkus iki pat Varšuvos. Kaip žinom, rugpjūtį bolševikai prie Varšuvos buvo sumušti. Antrą kartą žygiuoti Maskvos ar Kijevo link Pilsudskis vis dėlto nesiryžo – pasitenkino Vakarų Ukraina, Rytų bei Pietų Lietuva ir gretimos Baltarusijos dalimi. Rusų revanšas įvyko 1939 m. rugsėjo 17 d.

Du svetimos lazdos galai

Trečioji regiono valstybė, ilgą laiką turėjusi imperinių ir mesijinių ambicijų, yra Vokietija. Bet pralaimėjimas II pasauliniame kare ją nuo tokių ambicijų išgydė ir, atrodo, ilgam. Savo 20 a. pirmosios pusės ideologiją Vokietija traktuoja kaip klaidą, atvedusią šalį ir visą Europą į 1939-1945 m. tragediją.

Lenkijos ir Rusijos imperinės ambicijos niekur nedingo, tik įgavo kitokį, šiuolaikiškesnį pavidalą. Lenkijos įstojimas į ES ir NATO tų ambicijų ir šovinistinų nuostatų nepanaikino. Lenkijoje jos įvilktos į „kresų politikos“ maršką, Rusijoje – į „Rusų pasaulio“ organizacijos veiklą. Tiek Lenkija, tiek Rusija pateisina savo tarpukario politiką kaimyninių šalių atvilgiu, skiriasi tik tos politikos interpretacijos ir įvykdyto smurto prieš kaimynus argumentai. Ar nesusimąstoma, kur tokios papelijusios savivokos sklaida Lietuvoje gali nuvesti? Į Lenkijos ir Rusijos politikos Baltijos regione panašumus jau pradėjo atkreipti dėmesį ir Latvijos pareigūnai [4].

Sudėti šių dviejų nuomonių į vieną nepavyks net jų apologetams. Mat tie, kurie neigia lenkiškąją okupaciją, pripažįsta sovietinę, o neigiantys sovietinę okupaciją pripažįsta lenkiškąją. Ir kiekviena pusė gąsdina visuomenę antrosios šmėklomis: pirmieji vaizduoja Lenkiją kaip Lietuvos gynėją nuo Rusijos, antrieji Rusiją pateikia kaip Lietuvos gynėją nuo Lenkijos. Ir vieni, ir kiti kaip saugumo garantą siūlo daryti nuolaidas savo adoruojamos šalies kaprizams, o žioplesni politikai užkimba ant šito masalo, nesuvokdami, kad mažos šalies bet kokia nuolaida didelei šaliai yra prekiavimas savo valstybingumu.

Antra vertus, kas gali paneigti, kad po to, kai Smolenske apsikabino Donaldas su Vladimiru, o Vilniuje – Valdemaras su Irina, gali apsikabinti ir šių dviejų skirtingų istorijos „naratyvų“ propaguotojai? Ir dviejų okupacijų tema dings iš Lietuvos istorijos vadovėlių. Gali net atsirasti dar vienas – vokiškasis „naratyvas“, paneigsiantis kaizerinę ir hitlerinę Lietuvos okupaciją. Svarbu, matot, kad būtų kuo daugiau „onaravių naratyvų“. Ir nė vieno, telkiančio ir budrinančio Lietuvos visuomenę.

Klausimas tik toks – ar tie „naratyvų“ autoriai ir spjaudytojai ant Lietuvos istorijos tikrai yra savi?

Literatūra ir šaltiniai

1. BUCHOWSKI, Krzysztof. Litvomanai ir polonizuotojai. Vilnius: Baltos lankos, 2012.
2. DIGRYTĖ, Eglė. A. Bumblauskas: kova dėl Vilniaus buvo pilietinis konfliktas.
3. EIDINTAS, Alfonsas, BUMBLAUSKAS, Alfredas, KULAKAUSKAS, Antanas, TAMOŠAITIS, Mindaugas. Lietuvos istorija. Vilnius: VU leidykla, 2012.
4. Latvijos ministrui Lenkijos kaltinimai Lietuvai primena Maskvos argumentus.
5. SOLIAK, Zbigniew. Tarp Lenkijos ir Lietuvos. Mykolo Römerio gyvenimas ir veikla (1880-1920 metai). Vilnius: LII leidykla, 2008.
6. ЛЕЩЕНКО, Владимир. “На Москву!” и “На Варшаву!” или “Говорить по-русски воспрещается”.

Autorius yra VDU profesorius, Tautininkų sąjungos narys

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  2. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  3. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  4. A.Butkus. Kas „užmiršo“ paminklą sulaužytam žodžiui?
  5. A.Butkus. „Aš nekaltas – mane išprovokavo!“
  6. A.Butkus. Tautiškumas – svarbiausia kiekvienos tautinės valstybės egzistencijos sąlyga
  7. Kultūros ministerija ieškos būdų kaip atsikratyti polonofobijos ir mitologizuoto Lietuvos istorijos suvokimo
  8. Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90
  9. I. Šimelionis. Mano pilsudskiada
  10. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  11. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV)
  12. Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“
  13. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  14. A.Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  15. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  16. Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje)
  17. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  18. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  19. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  20. J.Užurka. Nepatogi tiesa, bet šventa…
  21. Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)
  22. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  23. M.Nargėlaitė. Istorija „o kas būtų, jei…?“
  24. Č. Iškauskas. L. Zeligowskio anūkai – vėl ant balto žirgo
  25. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  26. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  27. P.Maksimavičius. Manau, kad „Uważam, Rze…“ skaityti neverta
  28. B. Nainys. Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas?
  29. Pabėgimas iš žudynių vietos įmanomas, pabėgimas nuo istorijos – ne
  30. Č.Iškauskas. Ar reikia referendumo dėl grįžimo į SSRS?

Comments 25

  1. Gintautė says:
    8 m. ago

    Iš kaimynų tik latviai ir gudai nebandė atsikąsti Lietuvos, nes jie broliai 🙂

    Atsakyti
    • Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяаў says:
      8 m. ago

      Gudai atsikando 1939-09-17 Rytų Lietuvą 1920-07-12 ribose.

      Atsakyti
    • Klausimėlis Gintautei says:
      8 m. ago

      O Ukrus, Brunavą, Aknystą, Kalkūnus kas nukando?

      Atsakyti
      • papuolęs says:
        8 m. ago

        …sienos demarkavimas-kuris, beje, NEBAIGTAS-jūroje!- sienos demarkavimas nėra XXa.pab-XXIa. pradžios bėda.. Tarpukariu buvo tas pat, dargi aštriau.O Ulmanio vykdyta lietuvių autochtonų deportacija į kitą Latvių pakraštį?.. Nieko naujo po saule.Duok Die, dabartiniams baltams susišnekėti…o ne peščiotis, kaip nuo anų, gentinių laikų priimta buvo-tai kuršiai lyviams kailį skalbia, tai estai latgalius lupa, tai visi vienijasi prieš brudus žemaičius ar lietuvius, kurie visų “mažumą” paplėšti atitraukia…

        Atsakyti
      • Žygeivis says:
        8 m. ago

        Tiesą sakant, derybose dėl sienos su Latvija Lietuva sutiko atiduoti šias teritorijas mainais į Mažeikius ir Palangą.

        Istoriškai pasienio žemės tarp Lietuvos ir Latvijos buvo gyvenamos sėlių, žiemgalių ir kuršių. Laikui bėgant dalis jų sulatvėjo, dalis sulietuvėjo. O kadangi siena daug kartų “slankiojo”, tai ir tvirtos aiškios ribos tarp lietuviškai ir latviškai kalbančiųjų taip ir nebuvo nusistovėjusios iki 1920 m. – gyveno pramaišiui, ypač Kuršo gubernijos ribose.

        Beje, pvz., Stelmužė, kaip akivaizdžiai matyti iš jos pavadinimo (-mužė yra iš “muiža”), buvo latvių kaimas.

        Plačiau čia:

        1921 m. gegužės 14 d. Rygoje Lietuva ir Latvija pasirašė sienai nustatyti konvenciją
        http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=121&t=2133

        Kaip ten bebūtų, bet sausumos siena su Latvija yra vienintelė mūsų siena, kurią mes patys draugiškai tarpusavyje susitarėme ir tokią nustatėme, o ne mūsų įvairūs kariniu požiūriu galingesni priešai ją nustatė už mus, kada mus okupavo.

        Atsakyti
  2. Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяаў says:
    8 m. ago

    Pagal įstatymus Lietuvoje komunistinės ar nacistinės simbolikos (vėliavos, herbo, uniformos, specialių ženklų, pavyzdžiui, svastikos) platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje bei kitoks demonstravimas (kaip, pavyzdžiui, viešas Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas) yra draudžiamas.

    O kodėl Lietuvoje nėra draudžiama 1920-1939 metų Lenkijos okupacinio laikotarpio Lietuvoje ir 1942 – 1944 metų Lietuvoje veikusios “Armijos Krajowos” simbolika?

    Atsakyti
    • Budrikis says:
      8 m. ago

      Tiksliai. Kas čia per globalinė-socialinė neteisybė. Gaunasi kokia tais netolerastija rusų ir vokiečių atžvilgiu. Lenkai paaukštinami, o rusai, vokiečiai ne.
      Brač, kad tik negautme kokią notą ar tai dujų ar volkswagenų kainų padidinimo akcijos.
      … taip galim ir prisižaist …

      Atsakyti
    • Mindaugas says:
      8 m. ago

      Nuo saves papildysiu,kodėl Lietuvoje leidžiama lenkams naudoti lenkiškos rašybos vietovardžių lenteles,netgi jų pavadinimus falsifikuojant? Lietuvoje nėra dvikalbystės,Vilniaus rajonas nėra Lietuvos autonominė sritis,todėl toks lenkų elgesys yra viešas nelojalumo Lietuvai demonstravimas.

      Atsakyti
    • Marta atsakysiu Zbignevui says:
      8 m. ago

      buvau dar emigracijoje kai Anglijos jaunasis išdykęs princas Haris pasirodė vakarėlyje-maskarade su nacio uniforma. Kažkas nufotrografavo ir įdėjo į laikraštį. Suūžė visi laikraščiai. Žydai sukėlė tokį skandalą, kad buvo pareikalauta visoj Europos sąjungoj uždrausti nacių simboliką.

      Tačiau pasirašius Prahos Deklaraciją, (Havelas, Klinton , Zingeris, Landsbergis ir daugelis kitų įžymių veikėjų) Nacių nusikaltimai buvo prilyginti sovietų nusikaltimams, o jų simboliką pavyko taip pat uždrausti. Taip kad ponaičiai, uždrausta simbolika tik tų organizacijų, kurios vykdė masinius genocidus.
      Ar aišku?

      Atsakyti
      • Alvydas says:
        8 m. ago

        O Armijos krajovos simbolika Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose? Kodėl ji neuždrausta?
        youtube.com/watch?v=gSyVIc_fZSw&feature=g-all-lik&context=G2c77ebdFAAAAAAAAAAA

        Atsakyti
      • Žygeivis says:
        8 m. ago

        Marta, visų pirma niekada nepamiršk, kad čia Lietuvių Tautos Valstybė – Lietuva, o ne Anglija.

        Ir todėl pas mus turi būti draudžiama Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešų bet kokia veikla, simbolika ir propaganda.

        Anglijos priešais buvo vokiečiai, o sovietai bei lenkai buvo jos sąjungininkais kovoje su vokiečiais.

        Mūsų priešais buvo sovietai ir lenkai, o sąjungininkais mūsų kovoje su šiais priešais tuo metu buvo vokiečiai (bent jau iki to momento, kada vokiečiai įsakė paleisti Lietuvos Laikinąją Vyriausybę).

        Todėl ir mūsų – Lietuvos Valstybės – požiūris turi būti atitinkantis Lietuvos istorines realijas, o ne pritaikytas prie Anglijos, Rusijos ar dar kieno nors norų, požiūrių bei poreikių.

        Atsakyti
        • Žygeivis says:
          8 m. ago

          Pasižiūrėkite liudininkų pasakojimus:

          Polska Armia Krajowa na Litwie. Collaboration between Nazis and Polish AK. Mass killings by AK
          http://www.youtube.com/watch?v=d_BWHvR4eQk

          (1/3) Polish Armia Krajowa in Lithuania: mass killing of Lithuanians in 1943-1944.
          http://www.youtube.com/watch?v=9Pk3J3gpkGY

          (2/3) Polish Armia Krajowa in Lithuania: mass killing of Lithuanians in 1943-1944.
          http://www.youtube.com/watch?v=WKthIO6Dpjc

          (3/3) Polish Armia Krajowa in Lithuania: mass killing of Lithuanians in 1943-1944.
          http://www.youtube.com/watch?v=gSyVIc_fZSw

          Atsakyti
  3. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    8 m. ago

    Puikus straipsnis. Tačiau, gerbiamas profesoriau, mums reikia ne tiktai virtualioje erdvėje įrodinėti – kas mes? ir iš kur mes? Pirmiausiai mums reikia dvasiškai bent kiek aukščiau pakilti už savo kaimynus. O tai galima padaryti tiktai ir tiktai atsigręžųs į savo tolimąją ir garbingiausiąją praeitį ir pažinti ją, o pažinųs, pranešti apie ją ne tiktai kaimynams bet ir Pasauliui. Mat, netolimosios praeities “dalinimasis” tolygus paklodės tampimui. Jis yra ne tiktai neproduktyvus bet ir žalingas- “galima abiem peršalti”! Tad mes lietuviai privalome panaudoti savo “super ginklą”- tolimąją praeitį.
    Ji jau beveik įminta! Jos deka yra net atrasti III-sis ir IV-sis geofiziniai dėsniai! Parašytos knygos “Perkūnas”(priešistorija, 2007 m.), “Per praeitį į ateitį” (proistorija ir III-sis geofizinis dėsnis, 2008 m.) ir “Pažadinta praeitis”(III-sis ir IV- sis geofiziniai procesai, 2012 m.). Deje, mokslininkai bijo jas “imti į rankas”, kadangi, anot vieno jų, prieš tai reikia perskaityti ir išnagrinėti keletą šimtų mano nurodytų kitų šaltinių. Beje, kelta šių knygų padovanojau ir VDU Humanitarinio fakulteto katedros vadovei ir ne tiktai Jūsų universitetui. Bet realybė yra tokia, kad profesoriai yra linkę mokyti kitus, bet mokytis patys … Apie tai jau Tamsta spręskitę Pats.

    Atsakyti
  4. Galindas says:
    8 m. ago

    Straipsnis yra geras, tačiau ar jį spausdins Delfi ir kt. vartai. Reikia plačiai jį skleisti. Pritariu Tęsėjui, kad netolimos praeities – paklodės tampymas yra tik pradžia ir eilinių žmonių švietimas, o reikia versti iš pagrindų, iš mūsų praeities.
    Polianai – laukų, lankų ir stepių žmonės, tai senieji asimiliuoti baltai, hunų ir kt. Azijos klajoklių tautų palikimas. Išguikime iš savo sąmonės primestus žeminančius žodžius: litvomanas, reikia keisti į lituanofilas, o asimiliuotus lenkus, pseudolenkus vadinti: lenkomanais, polianomanais; rusus – rusomanais, slavianomanais ir pan.

    Atsakyti
    • Alvydas says:
      6 m. ago

      Straipsnis yra skelbtas Delfyje lietuvių kalba 2013 sausio 8
      http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/abutkus-kaip-savi-saudo-tiksliau-spjaudo-i-savus.d?id=60374943
      Delfyje lenkų kalba 2013 sausio 10
      http://pl.delfi.lt/archive/butkus-o-tym-jak-swoi-strzelaja-do-swoich.d?id=60395755/
      “Vorutoje” 2013. Nr. 2, p. 4.
      Taip pat latviškai laikraščio “Diena” interneto svetainėje 2013 sausio 10
      http://www.diena.lv/pasaule/alvids-butkus-ka-savejie-sauj-precizak-splauj-uz-savejiem-13987426

      Atsakyti
  5. papuolęs says:
    8 m. ago

    …”Kai viena Šalčininkų moksleivė paskelbė savo rašinį „Lenkijos okupacijos pasekmės Rytų Lietuvai“, lenkiškoji Lietuvos spauda ėmė klykauti – „tai šmeižtas!; nebuvo jokios okupacijos!; kokia ji lenkė, jei taip sako!; lietuviškos mokyklos žaloja lenkų vaikus!“… no comment. Ačiū gerb. Alvydui, sėkmės.

    Atsakyti
  6. Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяаў says:
    8 m. ago

    Lenkija Lietuvoje gyvenančius Vilniaus apylinkėse XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje sulenkintus vietiniua lietuvius ir XVII -XX a. imigrantus iš Baltarusijos (“tuteišius”), kalbančius baltarusių kalbos tarme “pp prostu” – vadina “lenkais Lietuvoje”, arba bent “apsisprendusius būti lenkais”.

    Pagal tokią logiką Anglija Airijoje gyvenančius angliškai buityje kalbančius airius turėtų vadinti “anglais Airijoje”, arba “apsisprendusius būti anglais”.

    Skirtumas nebent toks, kad airiai daugumoje buityje kalba angliškai, o “lenkai Lietuvoje” daugumoje buityje kalba baltarusiškai “po prostu” (aplink Vilniaus miestą) ir rusiškai (Šalčininkų rajone).

    Atsakyti
  7. žalumas says:
    8 m. ago

    Vlasovo armija ir kiti daliniai ir buvo tikrieji Rusijos išvaduotojai, kad ir ką paistytų stalinistinė-putinistinė propaganda

    Atsakyti
  8. Jonas says:
    8 m. ago

    Puikus ir teisingas straipsnis. Ačiū.

    Atsakyti
  9. Kažin says:
    8 m. ago

    Autorius turėtų suprasti, kad moralų skaitymai tiems “dviems atkakliems spjaudytojams” bei toms “sesėms dvynėms” yra bergždi.
    Taigi, nesiklaidinkite savęs ir kitų, esame valstybė ir valstybiniais konkrečiais sprendimais valdykime šalį.
    Per kepurę turime duoti savo valdžiai, kad ji nuolaidžiauja Lenkijai, kad su ja dar rezga jau 20 metų kažkokią partnerystę, kad į Vasario 16-ąją kviečiasi Lenkijos prezidentus, kai Lenkija Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės nėra pripažinusi. Drėbkime savo valdžiai šią tiesą į akis, reikalaukime atsakomybės už tai iš konkrečių asmenų, užuot užsiėmę moralų skaitymais.

    Atsakyti
  10. Marta says:
    8 m. ago

    Mano turimomis žiniomis – jokios Vilniaus krašto aneksijos JT nepripažino. O apie tai, kad dalis lietuvių kovėsi lenkų kariuomenės pusėje liudija ir žuvusių karių pavardės. Tikriausiai jie buvo gąsdinami bolševikais. Iki šiol kai kurie lenkai teigia, kad Lenkija gynė Europoą nuo bolševikų, o Lietuva neva pasirinko būti bolševikų pusėje.
    Na, Leninas skubėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę tam, kad susilpnintų Pilsudskį.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      8 m. ago

      panasiai caras ivanas duraciokas teige kai 1655 metais isskerde visa Vilniu…jis sake kad tik islaisvino ji nuo lenku

      Atsakyti
  11. Marta says:
    8 m. ago

    “..pradžioje, kuriantis nacionalinėms valstybėms, visur ir visada pabrėždavo savo pranašumą prieš kaimynines tautas. Kaip rašo lenkų istorikas Kšištofas Buchovskis (Krzysztof Buchowski), lenkų istoriografijoje buvo beveik visuotinai laikomasi interpretacijos, kad „renegatai litvomanai išgalvojo tautiškumą, kuris iš tikrųjų niekada neegzistavo“ ”

    Na, manau, kad čia išryškėja toks nepilnavertiškumo kompleksas. Lietuviams nereikia pūstis ir įrodinėti savo pranašumo, nes jie jį jaučia ir žino. Mes nesigviešiam į kitų teritorijas net jei jose gyvena kone vien lietuviai. O kitiems mūsų reikia. Ir labai. Ir rusams, ir vokiečiams, ir lenkams… Taigi, kas juos traukia prie mūsų? Matomai tai identiteto klausimas. Nutautėjusių prūsų, vokiečių absorbuotų mažlietuvių, bei Lenkijos prarytų Lietuvos didikų kraujas traukia, tempia juos Lietuvon, kaip antai Pilsidskio širdį pritempė Vilniaus rasų kapinėsna palaidoti… o pasimetęs tarp tapatybių protas nesuvokia, kad reikia keisti kai ką viduje – tapatybę, o ne siekyti kitus pritemti prie savo pagedusio ir išsipūtusio ego.

    Taigi klausimas – “ar tie „naratyvų“ autoriai ir spjaudytojai ant Lietuvos istorijos tikrai yra savi?” ne bereikalo gimė kone vienu metu mano ir gerb. autoriaus galvose. Savi paklydėliai kartais tampa pavojingesniais už svetimuosius. O benamiai kraujo mišrūnai paprastai yra pikti, nelaimingi ir daug loja. Jei gyvūnū veisles palaikom ir vertinam, tai kodėl taip atmetamai elgiamės su tauta?

    Atsakyti
  12. kaunietis says:
    8 m. ago

    Ar Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris? Sprendžiant iš ekonominių realijų – ne. Lenkija po I pasaulinio karo buvo okupavusi Lietuvos sostinę Vilnių ir gretimas jo teritorijas. Netgi buvo planai okupuoti visą Lietuvą. Visas tas Lenkijos okupuotas teritorijas Lietuvai grąžino ne Lenkija. Lietuva įvairiais laikotarpiais buvo lenkinama ir buvo naikinamas lietuviškumas. Vilnius ir jo apylinkės nuo senų laikų buvo lietuviškos, tačiau po Lenkijos „partnerystės“ tapo lenkiškomis. Kuomet Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, Lenkija vis durdavo su peiliu į nugarą, kadangi buvo naikinamas lietuviškas žodis. Lenkija nepadėjo, o tik dar labiau kenkė. Abejoju, ar Lenkijos politikai, o juolab šovinistiniai lenkai vertina Lietuvą kaip lygiavertį partnerį. Lenkijos politikai visada turi pasislėpę kažkur savo šovinistinį peilį, kurį bet kada gali išsitraukti ir durti tau, kuomet tu to mažiausiai tikėsies. Lenkijos mąstymas yra artimas savo slaviškai kaimynei Rusijai. Šovinistinis mąstymas, kuomet šalies politikai ir gyventojai nemato kitų šalių interesų, nesugeba kartu veikti ilgalaikėje perspektyvoje.
    Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai: . Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos.

    Atsakyti
  13. Prusas says:
    8 m. ago

    kaip galima didziuotis esant lenku kai angliskai ju vardas skamba ‘sudu zeme’ (pooland), o ir ju kalba galima nesunkiai sumaisyti su lenkisko maisto uzvalgiusio lenko triedimo garsu…visi normalus zmones iskart nusizudytu budami tokios nacijos atstovais…o ir lenku dievas akivaizdziai pasisake esas idiotas ir lietuviskai neikerta…ar verta leisti tokiai issigimeliu tautai isvis egzistuoti? gal geriau visas etnines Lietuvos zemes prijungti prie Lietuvos (beveik puse dabartines lenkijos ploto), kitas zemes padalyti tarp Ukrainos, Cekijos ir Vokietijos

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

2021 01 10
Protestai prie Kapitolijaus 2021 sausio 6 d. | tutby.com nuotr.

R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija

2021 01 07
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
Lietuvių „Skrydis per Atlantą“ tapo pasaulinių skaitmeninių naujovių nugalėtoju

Lietuvių „Skrydis per Atlantą“ tapo pasaulinių skaitmeninių naujovių nugalėtoju

2020 12 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
Kultūra

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17

Visuomenė

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
Gamta ir ekologija

Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • I. Šimonytė: dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario
  • Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
  • Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau
  • M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1925; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1725; komentarų: 14
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1703; komentarų: 37
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1491; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1435; komentarų: 29
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1398; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 18
8
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Sausio 17 d. į Maskvą iš Vokietijos sugrįžusį Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną Šeremetjevo oro uosto pasienio patikros punkte sulaikė gausios...

Skaityti toliau

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
29
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, kad istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač, kai daromos...

Skaityti toliau

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

Pasibaigus partizaniniam pasipriešinimui okupacinei valdžiai Lietuvoje tęsėsi dvasinis įvairiais būdais. Tai buvo ir pogrindžio spauda, rodanti pasipriešinimą komunistiniam auklėjimui ir...

Skaityti toliau

R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 07
89
Protestai prie Kapitolijaus 2021 sausio 6 d. | tutby.com nuotr.

Siužetas kartojasi. Priimami politiniai sprendimai yra ne tik mėginimas nuspėti, kur link ateityje pakryps galios balansas, bet ir siekis vienokiu...

Skaityti toliau

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

by Kristina Aleknaitė
2020 12 31
13
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

Kiekvienas lietuvis žino, kad Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais
  • Vida Šiukštaitė apie Tautodailininkę džiugina kūrybiniai atradimai
  • Pasigardžiuokite apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba
  • 30 m. miegota??? apie Bus sudaryti 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Lietuvoje lankosi Latvijos gynybos ministras

Lietuvoje lankosi Latvijos gynybos ministras

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai