Etnokosmologas J.Vaiškūnas ragina kritiškai vertinti pranešimus apie tariamas sausio mėnesio geomagnetines audras (12)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Sausio mėnesio pradžioje pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos priemonės išplatino pranešimą, kuriame teigiama, esą mokslininkai paskelbė datas, kada „2013 metų sausį sulauksime magnetinių audrų, galinčių turėti įtakos mūsų sveikatai“.

Ar išties šios išprognozuotos dienos bus pavojingos ir kiek galima tikėti šiomis prognozėmis, klausėme etnokosmologo, Alkas.lt internetinio naujienų portalo redaktoriaus Jono Vaiškūno.

„Šios per visą Lietuvos žiniasklaidą paskleistos „naujienos“ nurodytas pradinis šaltinis buvo ukrainietiškas interneto portalas www.ivona.bigmir.net. Kai pabandžiau ieškoti pirminio šaltinio, paaiškėjo, kad šią žurnalistų ir skaitytojų protus sudrumstusią žinią minėtas ukrainietiškas interneto portalas savo ruožtu „pasiėmė“ iš ukrainietiškos interneto svetainės www.meteoprog.ua, kuri minėtą „žinią“ pasiskolino iš sveikatingumo tema rašančio tūlo Boriso Epšteino ukrainietiško portalo www.likar.info, kuris jau jokio informacijos šaltinio nenurodė… Taigi šias prognozes paskelbė ne konkretūs mokslininkai, o regis, pats ponas B.Epšteinas…

Beje, grėsmingą žinią apie būsimas 7 magnetines audras netruko pasigauti solidusis  BNS ir net nacionalinis Lietuvos Radijas. Pastarasis, pasitelkęs gydytojus, net ėmėsi aiškinti silpnesnių nervų ir sveikatos žmonėms, kad nurodytomis sausio dienomis laikytų po ranka nitrogliceriną ir kitas reikiamas tabletes“, – piktinosi J.Vaiškūnas.

Pasak etnokosmologo, panašias mėnesines magnetinių audrų prognozes minėtas pono Epšteino portalas skelbė ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2012 metų  gruodžio mėnesį buvo perspėjama apie 5 Žemės magnetinio lauko audras, esą turėjusias įvykti: gruodžio mėnesio 12, 19, 27, 29 ir 31 dienomis. „Prognozuotojai“ nurodė net ir šių būsimų magnetinių audrų pradžios ir pabaigos valandas.

J.Vaiškūnas teigia, kad nė viena iš planuotų pernai metų gruodžio mėnesio geomagnetinių audrų neįvyko. Kaip neįvyko ir pirmoji iš žadėtų šių metų sausio 3 d. audra.  „Nors LRT radijas jau po šios datos pranešė, kad sausio 3 d. magnetinė audra esą įvyko“, – stebisi etnokosmologas.

Kad tomis prognozuotomis dienomis nebūta jokių magnetinių audrų, kaip kad nėra ir planuotosios šiandien  – sausio 8 d. –  gali įsitikinti kiekvienas, apsilankęs oficialiais patikimais moksliniais matavimais pagrįstą informaciją teikiančiame tinklapyje www.swpc.noaa.gov, skelbiančiame Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso Kp diagramas kiekvienai mėnesio dienai. Pažiūrėti kokia buvo geomagnetinio lauko būsena prognozuotų audrų dienomis galite čia:

1. 2012 12 12 d. :

2. 2012 12 19 d.:

3. 2012 12 27 d.:

4. 2012 12 29 d.:

5. 2012 12 31 d. :

6. 2013 01 03 d.:

Etnokosmologas J.Vaiškūnas ragina visus būti kritiškesniems pastaruoju metu dažnai skleidžiamoms įvairioms pseudomokslinėms prognozėms ir nepatingėti patiems pasitikrinti, koks išties yra magnetinio lauko lygis profesionaliausiame portale www.swpc.noaa.gov štai ČIA ( http://www.swpc.noaa.gov/rt_plots/kp_3d.html ), arba apsilankyti lietuviškame naujienų portale Alkas.lt, kuriame taip pat skelbiamas kiekvienos dienos kas 3 val. besikeičiantis Žemės magnetinio lauko svyravimo indeksas Kp .

„Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalė Kp yra padalinta į 10 lygių. Kuomet šio indekso vertė yra yra 0 – 3, – magnetinis laukas ramus; kai vertė pasiekia 4  –  magnetinis laukas yra neramus, o kai indekso vertė pakyla iki 5 – 9 tuomet Žemėje siaučia magnetinė audra“, – aiškina J.Vaiškūnas.

Palyginimui galima pasižiūrėti, kaip šio pobūdžio diagramose vaizduojama paskutinė magnetinė audra įvykusi  2012 spalio 1 d.:

Žiniasklaidos platinamas viso mėnesio Žemės magnetinių audrų  aktyvumo datas mokslininkas vadina pseudomoksliniais pramanais.

J.Vaiškūnas: „Nors tobulėjant Saulės stebėjimo kosminei technikai tapo įmanomi tarpplanetinio magnetinio lauko ir Saulės vėjo parametrų matavimai kosminėje orbitoje ir, todėl dabar jau yra galimos tikslesnės Saulės sukeliamų magnetinių audrų prognozės, tačiau šių prognozių tikslumas priklauso nuo prognozuojamo laikotarpio trukmės. Pačios tiksliausios yra prognozės valandai, jų tikslumas 95 %, jos pagrįstos tiesioginiu Saulės plazmos parametrų matavimais, kuriuos atlieka kosminiai aparatai skriejantys  1,5 milijono kilometrų nuotoliu nuo Žemės. Prognozuojant 2 parom į priekį pasiekiamo tikslumo vertė krenta iki 30 – 50 procentų. Prognozuojant savaitei – tikslumas dar smarkiau sumažėja. Kartais bandoma prognozuoti mėnesiui ar net 45 parom, bet šios prognozės yra visiškai netikslios ir praktikoje nenaudojamos ir gali būti tik informacinio pobūdžio“.

Pasak J.Vaiškūno, šiuo metu ir minėtos nelabai tikslios prognozės sausio mėnesiui jokių audrų nenumato.

Tuo įsitikinti galima pvz., pasižiūrėjus į rusų kosminio projekto „TESIS“ portale skelbiamus duomenis šių metų sausio  mėnesiui:

Artimiausių trijų dienų žemės magnetinio lauko būsenos prognozes galima rasti pavyzdžiui ČIA.

Yra nustatyta, kad dėl magnetinių audrų padaugėja širdies priepuolių skaičius, labai padaugėja pacientų su trinkančiu širdies ritmu – ypač su prieširdžių virpėjimais, taip pat dūstančių ir su nevaldomai aukštais kraujospūdžiais. Lėtinių ligų turintiems žmonėms jau keletą dienų prieš audrą gydytojai pataria papildomai gerti kraują skystinančių vaistų, taip pat raminamųjų, nes dėl magnetinio lauko suaktyvėjimo didėja nervinė įtampa, o didėjant jai, trinka ir kraujospūdis, kurio kontrolei šiomis dienomis taip pat reikia skirti daugiau dėmesio.

Sveikiems žmonės taip pat patariama pristabdyti gyvenimo tempą: nesiimti didelių fizinių ir psichologinių krūvių, vengti stresinių aplinkybių, jei įmanoma, neplanuoti rimtų, įtemptų pasitarimų darbe, nepradėti naujų darbų, nesileisti į ilgas keliones, kurių metu tenka ilgai sėdėti sulenktomis kojomis, nes didėja rizika susidaryti trombui. Jei vis dėlto tenka keliauti, medikai prieš kelionę pataria išgerti kraują skystinančių vaistų.

Žemės magnetosferos svyravimai, magnetinės audros kyla veikiant Saulės plazmos srautams – įkrautoms dalelėms, kurias išspinduliuoja Saulė. Dalelės, atsitrenkdamos į magnetosferą, išprovokuoja jos svyravimus.

Koks yra Žemės magnetinis aktyvumas šiuo metu galite matyti čia (informacija atnaujinama kas 3 val.):

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

12 komentarų

  1. Marta:

    na nieko sau, jau ne tik aš, bet ir Vaiškūnas išsiaiškino sąmokslą. Puiku. Gal pagaliau pradės mažėti visokių epšteinų skleidžiamo melo mūsų tinklalapiuose.

    Taip įkyrėjo taisyti kiekvieno straipsnio nesąmones. Nėr tam laiko, na bet nesinori kad naivios galvos būtų dar labiau kvailinamos .

  2. Marta:

    Vaiškūnas, beje, tik dar karta patvirtino, kad pagrindinis info ir ideologinio o gal ir ekonominio karo šaltinis randasi Ukrainoje. Pėdsakai veda link Rytų Europos mediją kone užkariavusio, FTB nepagaunamo (vien už jo adresą siūloma 100 000 dolcų) Rusijos chazarų boso Semion Mogilievič.

    Mano APPLE makintoš security senai įspėdavo neiti į Balsas.lt tinklalapį, bes kompo duomenims gresia pavojus. Tolesnis paaiškinmas buvo kad Balsas.lt serveris randasi Ukrainoje ir jis nėra sertifikuotas.

    Vėliau paaiškėjo, kad Balsas.lt nusipirko kažkoks neaiškus, neskaidrus veikėjas iš Mexsikos, bet kilęs neva iš Mažossios Azijos.

    O dar vėliau paaiškėjo, kad su Balsas.lt susijęs Uspaskichas turi per jį įsteigęs visą savo visų Lietuvos miestų tinklalapių tinklą: klaipiedietis.lt, kėdainietis.lt. kaunietis.lt per kuriuos save didžiai reklamuoja o kitus kritikuoja ir taip su lieuviais durnių volioja… O Čyvui jau nuo pat pradžių buvo duotas įsakymas kritikuoti Grybauskaitę, ką jis kone nuoširdžai ir darė. Ir nepasidavė jokiems argumentams.

    Tačiau visa conspiracy ėmė aiškėti kai jaunas reemigrantas M.Širvinskas įsidarbino balsas.lt redakcijoje ir atskleidė visuomenei dar vieną “vokelių” aferą. žr. citatas 1,2,3,4,5, iš M.Širvinsko straipsnio, kurį dabar galima teatrasti tik Račio bloge pavadinimu: M.Širvinskas: Darbo partija, vokeliai, Balsas.lt ir aš

  3. Širvinsko išpažintis 1:

    Šito teksto galėjo ir nebūti. Tačiau Darbo partijai susižėrus apie penktadalį balsų daugiamandatėje apygardoje ir imantis iniciatyvos formuoti naująją mūsų šalies valdžią, jaučiu pilietinę pareigą atvirai papasakoti, kokią aš savo akimis iš arti mačiau šią politinę verslo kliką, kai dirbau vienoje su ja susijusioje bendrovėje.

    Ši bendrovė – tai žiniasklaidos grupė „Balsas.lt leidiniai“, valdanti vieną iš penkių didžiausių portalų, leidžiantį nemokamą savaitraštį, kontroliuojanti keletą žinomų svetainių ir žurnalų bei savaitinį laikraštį „Ekonomika.lt“, kuriame kaip žurnalistas rašiau nuo šių metų sausio iki rugpjūčio. Į leidinį dirbti ėjau pernelyg nepaisydamas, kas jo savininkai, atėjau pirmiausia dėl savo buvusios komandos, su kuria šauniai kūrėme turinį kitoje žiniasklaidos priemonėje iki man išvažiuojant svetur 2010 metais. Bet jau praėjusią žiemą nujaučiau, kad iki šių Seimo rinkimų iš laikraščio pasitrauksiu. Taip ir padariau. Nes buvo neišvengiama – baigėsi mano kompromisų su savo sąžine limitas.

    Pirmiausia pradėkime nuo personalijų. „Balso“ grupę formaliai valdo trys žmonės – jauni, veiklūs, simpatiški. Ir turtingi. Kapitalą (kartu ir banką Rusijoje) kontroliuoja toks vaikinas Arūnas Miknius (vairuoja prabangų „Mercedes-Benz“). Verslo plėtra ir sandoriai patikėti tokiam jaunuoliui Vyteniui Mažiuliui (vairuoja irgi mersedesą, o gal ir BMW, dievaži, man tos brangios mašinos panašios, kartais painioju). Na, o portalo ir laikraščių turinį tvarko Vitalija Vonžutaitė, jauna mama, verslininkė, įtariamoji Darbo partijos sukčiavimo byloje ir sekmadienį išrinkto naujojo Seimo narė – su kuo Vitaliją ir sveikinam! Beje, vairuojanti aukštos klasės BMW. Autombilių markes čia miniu tarp kitko, bet ir detalės kartais reikšmingos.

  4. Širvinsko išpažintis 2:

    Kokią įtaką šiems trims jauniems žmonėms turi Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir vicepirmininkas Vytautas Gapšys, kuriuos ne kartą teko matyti redakcijoje derinant reikalus, galiu tik spėlioti. Yra žinoma viena, kad jiedu su mano buvusia ir sekmadienį parlamentare tapusia vadove – ši trijulė, yra pagrindiniai įtariamieji nelemtojoje „juodosios“ buhalterijos byloje. Po to, ką patyriau ir regėjau redakcijoje, turiu pripažinti, nesistebiu, kodėl jie yra įtariamieji. Tačiau apie kitus nešvarius šios draugijos darbelius – truputį vėliau.

    Pirmiau norėtųsi atskleisti, kaip ši žiniasklaidos grupė formuoja savo turinį. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ turinio politika buvo ganėtinai autonomiška nuo savininkų kaprizų, o aš kaip autorius – juo labiau, tačiau ir šiame leidinyje neišvengdavome draudžiamų temų arba konkrečių nurodymų. Nieko nauja – tai įprasta, bet negarbinga ir nedora Lietuvos laikraščiuose paplitusi praktika. Sakykime, gana greitai lioviausi domėjęsis savo mėgstama šilumos energetikos tema, nes po vieno mano nešališko straipsnio apie įmonių „Dalkia“ ir „Fortum“ planus sostinės šilumos ūkyje, redaktorė gavo velnių ir turėjo koreguoti padaryti „klaidą“ – tai yra turėjo organizuoti straipsnį, pozityviai pateiktiantį „rubikoninę“ įmonę ir menkinančiai – bendrovę „Fortum“.

    Žurnalistinės staigmenos šioje kontoroje prasidėjo sulig pirmosiomis darbo savaitėmis. Pavyzdžiui, sausio 26 d. išėjusi žinia, kad premjeras Andrius Kubilius gavo Pasaulio lyderio apdovanojimą, turėjo būti griežtai išimta iš visų grupės leidinių. Ir atvirkščiai: vasario 20 d. žurnalo „Veidas“ atlikta apklausa, pagal kurią A. Kubilius įvardintas kaip itin nepopuliarus, turėjo būti publikuota privaloma tvarka, pagal šefės nurodymą. Paskui jau nekilo abejonių, kaip grupei priklausančiose informavimo priemonėse yra vaizduojami valdantieji, ir kokioje šviesoje – V. Uspaskichas su savo sėbrais.

  5. Širvinsko išpažintis 2:

    Nors aš savo savaitraščiui rašytose publikacijose esu citavęs A. Kubilių, o V. Uspaskicho – nė sykio, nebegalėjau toliau tverti tokiame ceche ir taip netiesiogiai prisidėti prie Darbo partijos galios didinimo. Tiesa, turiu pripažinti, kad bendrovės vadovybės ciniškas ir dažnai neatidus požiūris į turinį sudarydavo galimybių ir tarpų išleisti vieną kitą originalią kritišką medžiagą, pavyzdžiui, apie aludarius, kokią dėl reklamos interesų nedažnai aptiksi kitose didžiosiose šalies žiniasklaidos priemonėse.

    Kai tuometės mano redaktorės Eugenijos Grižibauskienės solidaus projekto „Verslo švyturiai“, pasakojančio apie šalies verslo lyderius, apdovanojimuose Vilniaus Rotušėje netikėtai buvo netgi du kartus suteikta tribūna V. Uspaskichui, kuris paskutinę minutę „pagal nurodymą“ tapo renginio komisijos pirmininku ir privertė raudonuoti tikruosius komisijos narius bei tokiu akibrokštu apstulbino ne vieną renginyje dalyvavusį garbingą verslininką, aš priėjau prie šio Kėdainių pono, prisistačiau kas esąs ir tiesiai, be užuolankų kreipiausi: kokią jūs įtaką turite „Balso“ grupėje, ar pasakysit?

    Darbo partijos pirmininkas nieko neatsakė, tik užsiminė, kad ne viską būtina žinoti.

    Aš ir nežinau. Ir niekas mano buvusioje redakcijoje nežino, nors viskas tarytum kiekvienam aišku. Lietuva irgi nežino ir turbūt nesužinos, kaip įmanoma padidinti minimalią algą iki 1509 litų (o kodėl ne 1509,99 lito?), tačiau vis vien balsuoja, aklai. Neabejoju, kad dauguma už Darbo partiją balsą atidavusių piliečių yra padorūs ir paprasti žmonės, kuriuos šie apsukrūs ir gražbyliaujantys verteivos apsuko apie pirštą. Lietuva greitai pamiršo tuščią vienetukų magiją ir susidorojimą su pagal partijos ideologiją tarytum globotinu darbo žmogumi Dalia Budrevičiene, viešai papasakojusia apie neapskaitomus atlyginimus agrofirmoje. Lietuva vis dar nežino, ar šis aukštojo mokslo diplomo pirkėjas su jaunaisiais „darbiečiais“ iš tiesų padarė nusikaltimą apgaulingai tvarkydamas buhalteriją, ar visgi yra nekaltas.

  6. Širvinsko išpažintis 3:

    Kodėl nežino? Dėl to, kad įtariamieji tarsi iš intriguojančių Agatos Kristi detektyvų vengia teismo. Štai savo užrašinėje esu pasižymėjęs: „Vitalija buvo Vienoje, kai vyko DP byla; gydytojo lapelis, teismas suabejojo, nes įtariamoji registruota Kaune, o lapelis išrašytas Vilniuje“. Ką tik grįžau iš Austrijos, ankstyvą pavasarį pati atsakė į mano pastabą, kodėl taip lengvai apsirengusi, ar ne per šalta. Tos pačios dienos vakarą LNK žinios pranešė, jog teismas suabejojo V. Vonžutaitės išduoto gydytojo lapelio tikrumu. Neatrodė sergantis ir Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas V. Gapšys, netgi atvirkščiai – žvalus ir sveikas, kai kažkurią vasaros dienos nuliuoksėjo į redakciją pas savo partijos bičiulę, bet LNK žinios vėlgi aiškino: teisme nepasirodė dėl ligos. Tuomet mane nuoširdžiai glumino tokia įžūli judviejų nepagarba teismui.

    Galiausiai – prisipažįstu.

    Aš irgi ėmiau vokelius. Ir ne kartą. Nesididžiuoju ir gėdijuosi: kiekvieną kartą gaudamas nelegalią algą pasijusdavau it rydamas duonos riekę su kirmėlėmis. Galėjau kaip kai kurie kolegos „Balso“ grupėje už savo straipsnius pateikti verslo liudijimus kaip atseit už vertimus, kuriuos neva užsako kažkokie asmenys, tačiau tai vėlgi yra tokia pat neteisėta veikla, už kurią redakciją turėtų kruopščiai iškratyti Darbo ir Mokesčių inspekcijos, o galbūt ir STT su FNTT. Kitaip sakant, mes visi dirbome (o buvę kolegos ir tebedirba) pilną darbo dieną, bet tas darbas, nusukant mokesčius, buvo apskaitomas per verslo liudijimus arba vokelius. Visi dalyvavome savotiškoje sadomazochistinėje akcijoje: turbūt nė vienas net grasinant nebalsuotume už Darbo partiją, bet šiai partijai netiesiogiai dirbome; laikraščio kolektyvas yra pakankamai padorus ir pilietiškas, bet pats prisidėjo kuriant dar vieną „juodąją“ buhalteriją. Kitaip sakant, esame bendrininkai. Įrodymų, deja, nesurinkau: galiu tik pateikti savo darbo užmokesčio išklotinę, pagal kurią gaudavau 300 litų kas mėnesį, nors realiai – aštuonis kartus daugiau (mano ir kolegų sumokėti mokesčiai turėtų tapti rimtu galvosūkiu „Sodrai“). Jei kam nors atsakingam pasirodys įdomu, tai tikrosios, bet slepiamos apskaitos įrodymų tikriausiai galima rasti USB atmintinėje vienoje rankinėje. Tarp kitko, nelegalūs atlyginimai redakcijoje yra kaipsyk dalinami šiomis dienomis. Jeigu dėl šios publikacijos pinigų maišas kontoros kol kas nepasieks, prašau kolegų dovanoti. Kartu tikiu, kad jei šičia aprašytieji sumanytų mane apskųsti teismui, buvę bendradarbiai liudytų nebijodami tiesos (skirtingai nei prigąsdinti Darbo partijos štabo eiliniai, kuriuos teismas praėjusią vasarą apklausinėjo buhalterijos byloje).

  7. Širvinsko išpažintis 5:

    Taigi, Lietuvą dar stebina užfiksuoti faktai, kai šios partijos atstovai pirko pažeidžiamų rinkėjų balsus? Štai šitaip veikia V. Uspaskichas ir jo parankiniai. Pasikartosiu: jie – gana simpatiški žmonės. Simpatiški, bet neturintys moralinių skrupulų (arba man nepavyko jų aptikti). Man susidarė įspūdis, kad vesdami neteisėtą buhalteriją, pardavinėdami žurnalistinį turinį, manipuliuodami skaitytojais, „Balso“ vadovai galbūt supranta darantys neteisėtus veiksmus, bet jokių būdu nelaikantys jų blogais ir nepateisinamais. Manau, nemaža dalis eilinių partijos narių net nenutuokia, kokių pažiūrų ir vertybių veikėjams padėjo įgyti mandatą ir patekti į tautos atstovybę. Bet esu tikras, kad patys lyderiai puikiai supranta: jų partija paremta didelių pinigų, klaninės įtakos ir neskaidrių interesų ryšiais, o visuomeniniai ir socialiniai reikalai, dėmesys neįtakingoms ir neturtingoms grupėmis iš principo neatitinka jų instinktų. Rūpestis paprastu žmogumi yra įžūlus ir apsimestinis daugiausia mandatų laimėjusio sąrašo blefas.

    Kuriuo rinkėjai vėl patikėjo. Ką gi, jų valia. Sveiki atsibudę „vokelių“ Lietuvoje.

  8. taigi ponai:

    Lietuva pakliuvo į mafijos pinkles.

    Tai, kad Valatka gali būti siprioj priklausomybėj nuo mafijozo Antonovo, tai nieko neturėtų stebinti. Juk Lietuvos ryto akcijas Antonovas gal dar iki šiol valdo? Bet Laučius? Gaidys?

  9. tikras etnokosmologas:

    vaiskunas nera patikimas, nes studijavo lenkijoje

  10. Kruminukas:

    Beprotybe. Srubus susisukti reiketu.

  11. Gi:

    Dėl darbo partijos 1509 minimuo, iš Lietuvos istorijos:
    “Pirmasis karas su Maskva (1507-1508 m.)
    Jau Aleksandro laikais Lietuvos ponų tarpe vis labiau ėmė įsigalėti rusų kilmės bajorai. Aukščiausiai iš jų buvo išlikęs totorių kilmės kunigaikštis Michailas Glinskis (rus. Mikhail Lvovich Glinsky: ir lenk.: Michał Gliński (1470–1534 m.)), bet lietuviams apkaltinus jį neva jis nužudęs Aleksandrą, pabėgo į Maskvą. M. Glinskio pasikviestas Maskvos kunigaikštis Vosylius III (rus.: Василий III Иванович) apgulė daugelį rytinių Lietuvos miestų (skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamų pravoslavų) ir artinos prie Smolensko. Bet atvykęs Lietuvos etmonas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (lenk.: Konstanty Ostrogski) ties Orša sumušė priešus. 1509 m. pasirašyta su Maskva amžinoji taika. Abi pusės pasižadėjo neliesti viena kitos pripažintų žemių ir laisvai praleisti per savo teritoriją kitos valstybės pasiuntinius ir pirklius”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: