Saugomos teritorijos lankytojus pasitiks sutvarkytos ir atnaujintos (0)

Skulptūrinė kompozicija (autorė D. Matulaitė) ant Aukštojo kalno | VSTT nuotr.

Skulptūrinė kompozicija (autorė D. Matulaitė) ant Aukštojo kalno | VSTT nuotr.

Laikas nepaliaujamai keičia vietoves, kurias žmogui norisi išsaugoti kaip nepakartojamus paminklus gamtos grožiui. Įspūdingus šlaitus lėtai graužia erozija, nepamirštamą kraštovaizdį skuba užtemdyti menkaverčiai krūmynai, o gausūs lankytojai bei neatsakingi poilsiautojai gražiausius gamtos kampelius paženklina šiukšlėmis. Įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ bus atnaujinta daugiau nei 70 saugomų objektų. Keturis iš jų – atsinaujinusius ir sutvarkytus – jau galima aplankyti ir išvysti savo akimis.

Slidinėti – į Karoliniškes

162 ha plote esančio Karoliniškių draustinio tvarkymo metu įvykdyti sanitariniai, ugdomieji ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, įrengtos vietos poilsiavimui, atsirado turistinių pėsčiųjų maršrutų sistema. Vilniečiai turės progą geriau pažinti gražiausias miesto gamtines vietas – Plikakalnio atodangą, kalvas ir Neries salas ties Žvėrynu. Įrengtos atokvėpio vietos, regyklos, renginių vieta su laužaviete, suolai lankytojams, poilsio vieta prie Neries upės.

Karoliniškių draustinyje taip pat atnaujinti bei į miesto sistemą įjungti dviračių takai, o atvažiavusių dviračiais lauks patogios vietos stovėjimui, tačiau gamtos kampelis mieste turėtų džiuginti ne tik šiltuoju metų laiku: pasidairyti po draustinį galima ir su slidėmis gražią žiemos dieną.

Ant Aukštojo kalno įrengtas apžvalgos bokštas

Projekto metu taip pat sutvarkytas Juozapinės valstybinis geomorfologinis draustinis. Nors Juozapinė ilgai laikyta aukščiausia kalva Lietuvoje, naujausiais duomenimis, ją „pralenkė“ Aukštojo kalnas, taip pat esantis minėtame draustinyje. Juozapinės lankytojai nuo šio rudens teritoriją gali apžvelgti iš aukščiausio Lietuvos taško – čia įrengtas apžvalgos bokštas. Projekto metu taip pat sutvarkyta aplinka, pastatytas skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas paminklas ant aukščiausios Lietuvos vietos.

Įrengti pėsčiųjų takai ant Šatrijos kalno Žemaitijoje

Rudenį baigti Pašatrijos piliakalnio tvarkymo darbai. Šatrijos kalnas ir Pašatrijos piliakalnis – visus metus gausiai lankomas kompleksas, taigi jo sutvarkymas buvo būtinas siekiant apsaugoti objektą nuo gausių svečių daromo neigiamo poveikio.

Lankytojų čia laukia naujai įrengti laiptai, informacinės aikštelės, sutvirtinti erozijos pažeisti šlaitai. Siekiant apsaugoti augmeniją ir kultūrinį sluoksnį įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat įrengti informaciniai stendai, rodyklės. Siekiant atverti piliakalnį iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai. Artimiausiu metu turėtų būti sudarytas ir specialus komplekso lankymo maršrutas.

Sakoma, kad Šatrija – gražiausia Žemaitijos kalva. Legenda byloja, kad čia būta visų Žemaitijos raganų suvažiavimo vietos, o pati kalva – aukščiausia Žemaitijoje – raganų žemėmis užpilta bažnyčia. Nuo ant Pašatrijos piliakalnio esančios apžvalgos aikštelės matyti Girgždūtės, Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Žąsūgalos, Žiograkalnio, Kietkalnio kalnai, Užventis, Upyna, Luokė ir Telšių katedros bokštai. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žmonių čia gyventa dar nuo II a. pr. Kr., o XIV a. stovėjusi medinė pilis. Spėjama, kad čia būta vieno pagrindinių pagonių tikėjimo centrų, kuris sunaikintas įvedus krikščionybę, taigi kompleksas vienija ne tik gamtą, bet ir istoriją.

Pagoniškas Laumės kūlis ir krikščioniškas Lurdas – Kartenoje

Manoma, kad IX – XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių gynybinis ir administracinis centras. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, kol 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių.

Šiandien Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse įrengtas svarbiausius komplekso objektus jungiantis pėsčiųjų takas su sustojimo vietomis, informaciniais stendais, ženklais bei  nuorodomis.Taip pat atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, įrengta kita rekreacinė infrastruktūra.

Kartenos piliakalnio komplekse stovi ir mitologinis Laumės kūlio akmuo bei Kartenos Lurdas, kaip spėjama, įrengtas buvusio pagonių alko vietoje. Dabar čia įrengta akmenų mūro Lurdo grota su Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Sakoma, kad prieš ją esančio šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių…

Darbai atlikti įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“. Iki 2013 m. lapkričio pabaigos planuojama įrengti 5 lankytojų centrus, 4 vidaus ekspozicijas lankytojų centruose, 7 lauko informacines sistemas bei lankytojams reikalingą infrastruktūrą, sutvarkyti 18 paveldo objektų, 2 draustinius bei 27 „Natura 2000“ tinklo teritorijas, pastatyti 7 apžvalgos bokštus ir kt.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Kultūra, Kultūros paveldas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *