Sekmadienio sakmė. Tvora iš smilgų* (26)

Senovės gadynėje visi žmonės žinojo dieną ir valandą savo mirimo, bet daugel kartų toji žinia išėjo žmogui ant blogo. Vieną kartą tūlas žmogus užsimanė tverti tvorą iš smilgų. Jam bedirbant, ateina toks senis.

– Ką tu čia, vaikeli, darai?

– Ugi tveriu tvorą iš smilgų, nės jau rytoj numirsiu, tai mano amžiuj užteks.

Senis nuvėjo savo keliu. Ūkinykas sulaukė antros dienos. Prisiartino mirimo valanda – ir anas žmogus kaip nemiršta, taip nemiršta! Paskui da jis gyveno daugel metų. Ir nuo to laiko žmonės nustojo žinoję savo myrį. Tas senis buvo Dievas.

(Užrašyta nuo Karaliaus Kazakevičiaus iš Bevardiškių, Kalvarijos pav., Suvalkų gub., Užrašė Jurgis Kazakevičius, apie 1900 m.) Iš „Lietuviškos pasakos“ [surinko Jonas Basanavičius] antros knygos, išleistos JAV 1902 m.

***

Ar netveriame tvorų iš smilgų mes visi? Manydami, kad žinome, kiek mums skirta gyventi, pasirūpiname savo trumpalaike gerove, nemąstydami apie nuveikiamų darbų patikimumą ir amžinumą. Kas galėtų padėti mums rasti savyje kantrybės ir sielos ramybės, kad gebėtume sukurti ilgalaikius tvirtus ir patvarius sielos ir rankų kūrinius, tapsiančius tvirtybės, pastovumo, tikrumo liudytojais ir tikėjimo įkvėpėjais mūsų ateities šimtmečių Lietuvai?

Visada paklausykime ką sako priėjęs senolis.

___________________________

* Šia sakme ALKAS pradeda naują „Nuomonių rato“ skyriaus skiltį „Sekmadienio sakmė“, skirtą mūsų protėvių žodinės išminties perlams, paveldėtiems per tautosakos lobius. Tebūnie tai mūsų lietuviško šventraščio pradžiamokslis, padėsiantis mums permanyti ne tik lietuvių kalbos tarmių ir ištarmių gyvumą bei paveikumą, bet ir lietuviškos pasaulėvokos gelmių slaptingumą ir dvasios kalnų didybę.
Kategorijos: Nuomonių ratas, Sekmadienio sakmė, Skaitiniai, Visi įrašai, Žodžiai sielai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *