Atšalus orams, būtina pasirūpinti sveikata (1)

efoto.lt, Motiejaus nuotr.

efoto.lt, Motiejaus nuotr.

Kai šalta ir daugelis žmonių serga, sunku išlikti sveikam ir nepersišaldyti ar neužsikrėsti gripo virusu. Dauguma peršalimo ligų prasideda gerklės peršėjimu, sloga bei galvos skausmu. Tai nemalonūs pojūčiai, kurių galite išvengti, jeigu būsite protingi ir žiemą rengsitės taip, kad apsisaugotumėte nuo peršalimo.

Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. Vėjo pučiant sušalti ir nušalti galima daug greičiau, todėl buvimo lauke trukmė turi būti gerokai trumpesnė. Pažiūrėkite, koks skirtumas tarp esamos oro temperatūros ir jaučiamos temperatūros, priklausomai nuo vėjo greičio.

Laikas, per kurį galima nušalti

Pavyzdžiui, esant lauko temperatūrai -23 C°, žmonės, pučiant vėjui greičiui negu 10m/s,  jaučiasi kaip esant -33 C° temperatūrai, ir nušalimai gali išsivystyti per 30 minučių. Esant tai pačiai -23 C° lauko temperatūrai, bet pučiant 30 m/s vėjui, žmonės jaučiasi kaip esant -39 C° temperatūrai, ir nušalimai gali išsivystyti per 10 minučių.

Šalčio poveikyje organizmas greičiau praranda šilumą nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija. Esant sumažėjusiai kūno temperatūrai, yra veikiamos smegenys, ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti bei gerai judėti. Tai ypač pavojinga, nes žmogus nesuvokia, kas vyksta ir negali priimti adekvačių situacijos sprendimų. Pavyzdžiui, sušalę žmonės dažnai  nusprendžia pailsėti, prisėsdami ar priguldami lauke, o tai gali baigtis mirtimi ar geriausiu atveju – galūnių amputacija. Hipotermija dažniausiai įvyksta esant labai sumažėjusiai temperatūrai ( -10 C° ir mažiau), bet mirtis nuo hipotermijos yra užfiksuota ir prie + 4 C° temperatūros, ypač jei žmogus buvo sušlapęs lietuje ar netyčia įkrito į vandenį.

Hipotermijos aukomis dažniausiai tampa pagyvenę žmonės, kurių prasta mityba, apranga bei būsto šildymas; naujagimiai, jei laikomi šaltose patalpose; benamiai, keliautojai, medžiotojai; daug alkoholio bei narkotikus vartojantys asmenys. Tuomet suaugusiesiems prasideda drebulys, nuovargis, pritemsta sąmonė, sustingsta galūnės, prarandama atmintis, gali būti neaiški kalba, apsnūdimas. Pirmiausia padėkite nukentėjusiajam  sušilti: nugabenkite į šiltą patalpą, jei drėgni ar šlapi drabužiai, nuvilkite juos, pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei 35 °C – nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Geriausiai šildyti elektrine antklode. Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus,   kūno šiluma. Po to nukentėjusįjį susupkite į sausą šiltą apklotą, duokite šiltų gėrimų, tik ne alkoholio. Dažniausiai nušąla nosis, ausys, žandai, smakras, rankų bei kojų pirštai. Nušalusi vieta praranda jautrumą ir spalvą. Stiprūs nušalimai  gali baigtis amputacija. Įspėjamieji ženklai – nušalusioje vietoje matyti odos paraudimas, jaučiamas skausmas, žmogus nejaučia šalčio.

Jei oras atšąla ir pučia stiprus vėjas:

–       Apsirenkite šiltai ir patogiai. Avalynė, kaip ir drabužiai, turėtų būti laisva – „puse numerio“ per didelė. Mūvėkite pirštines, šiltas kojines (geriausiai tinka medvilninės ir vilnonės). Ypač gerai apsaugokite tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Venkite sintetinių drabužių, tinkamiausi  iš vilnos, natūralaus šilko, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Jei drabužiai ar avalynė sušlapo, nedelsdami pakeiskite juos sausais.

–     Patartina pakankamai pavalgyti. Maistas turėtų būti kaloringesnis negu šiltuoju laikotarpiu, kad organizmas sugebėtų pagaminti daugiau energijos. Dažnai gerkite arba valgykite ko nors šilto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.

–    Negerkite alkoholio. Pavartojus alkoholio, dėl išsiplėtusiu odos kraujagyslių, greičiau prarandama šiluma ir padidėja bendrojo sušalimo rizika. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gresia greitesniu galūnių nušalimu.

–      Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.

–     Vakare patepkite atvirus odos plotus riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš einant į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Atšilus irgi būtina rūpintis sveikata, nes visuomet po žiemos, kai ateina pirmasis šiltukas, išbėgam nuogais kaklais, pusiau apsirengę į lauką, ir prikimba kokia ligutė iš karto. Visada rūpintis reikia, žiemą viena apsauga, vasarą kita..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *