Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują lietuvių etninės kultūros tyrinėtojo Vaclovo Mikailionio knygą – prozos diptichą „Jotvingių laisvės šokis“.
Knygoje spausdinami apysaka „Placidas“ ir romanas „Grūdzielius“ atskleidžia tautos dvasinę būseną, ištikus XX amžiaus karams bei okupacijoms, o kūrinių pagrindą sudaro gilioji „jotvingiškoji“ pasaulėjauta ir kultūra. Vienas iš romano simbolių „grūdzielius“ – tai archaiškas dzūkiškas šokis.
Autorius bando atkurti sudėtingą tautos kelią ir nuopuolio ženklus, – paini tarpusavio kova nulėmė pusę šimtmečio trukusią pralaimėjimų virtinę. Veiksmas vyksta pietų Dzūkijoje išsaugojusioje savo jotvingišką dvasią ir seną kultūrinį paveldą.
„Autorių domina tai, kaip naujomis istorinėmis aplinkybėmis atsiskleidžia to krašto, kurį V.Krėvė vadino Dainava, žmonių pasaulėjauta. Iš metraščių paliudijimų, archeologų pasakojimų stengiamasi atkurti „jotvingiškąjį“ Pietų Lietuvos klodą. Nužudytos nėščios jotvingės kapas tampa talpiu šio krašto istorinės lemties simboliu. Jotvingių atminimas atgyja partizanų pasipriešinimo kovose, išdidžioje jaunimo laikysenoje, šėlstančio „grūdzieliaus“ ritmuose. Savitų spalvų romanui suteikia į kaimo buitį įsiterpiantys mitologijos reliktai.“ – V.Mikailionio darbą apibūdino literatūrologas, kritikas Kęstutis Nastopka.
„Manau, kad apysakoje „Placidas“ man daugmaž pavyko atskleisti tą tragediją, kuri ištiko mūsų tautą Antrojo pasaulinio karo pradžioje, o romane „Grūdzielius, arba Jotvingių laisvės šokis“ – bandžiau parodyti pirmąjį tautinį atgimimą per tą trumpai trukusį plyšį istorinėje raidoje, kai jau baigėsi žiaurus stalininis režimas, o chruščiovinis dar nepajėgė iš naujo „prisukti visų varžtelių“. Tai buvo nuostabus nors ir trumpalaikis laisvės proveržis, kuris po dviejų dešimtmečių atsikartojo jau kaip tautos Sąjūdis,“ – sako knygos autorius.
Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
„Ir dar: norėčiau pasidžiaugti, kad knyga išeina į pasaulį 2013-ųjų – Tarmių metų išvakarėse. Mūsų tarmėse slypi dar daug neįmintų mįslių. Pietinės Dzūkijos kalboje jaučiamas stiprus jotvingių-dainavių substratas. Man dabartinė bendrinė kalba atrodo tarsi beskonė, o tarmės jai suteikia tikro „gardumo“ ir gyvasties. Drįsčiau teigti, kad ir man kai kur pavyko perteikti gimtosios dzūkų tarmės grožį. Juk ji, berods, po Vinco Krėvės buvo labai mažai į literatūrą beįsileidžiama,“ – pastebi V.Mikailionis.
Vaclovas Mikailionis gimė 1939 metų rugsėjo 28 dieną Slabadėlės kaime esančiame netoli Alovės miestelio. 1948 m. Dzūkijoje vykstant partizaniniam karui su tėvais persikėlė į Vilnių. Tačiau ryšiai su giminaičiais nenutrūko. Ji vis labiau traukė motinos gimtinė, esanti tarp Perlojos ir Nedzingės. Šiuose Dainavos krašto kaimuose slypėjo išties galinga jotvingiška dvasia, kurią Vaclovas dar geriau suvokė studijuodamas lituanistiką Vilniaus universitete (nuo 1957 metų) ir lankydamas profesorių Vytauto Mažiulio ir Zigmo Zinkevičiaus paskaitas bei Donato Saukos tautosakos seminarus.
Kurso draugai Norbertas Vėlius, Albertas Rosinas, Aleksas Girdenis, Romas Laurinavičius, Algimantas Bučys, Kęstutis Nastopka ir kiti įkvėpė Vaclovą kurti. Dar 1959 metais jis parašė apysakos „Placidas“ ir romano „Grūdzielius“ apmatus. Bet išspausdinti šiuos kūrinius tapo įmanoma tik po daugelio metų mat sovietmečiu už perdėm kritiškus rašinius apie kolūkinę santvarką V.Mikailionis buvo ilgiems dešimtmečiams papuolęs į KGB „globą“…
Tuomet V.Mikailioniui periodinėje spaudoje tepavyko paskelbti fantastinių apsakymų. Didžiausia sėkmė iš jų pelnė klasiko Juozo Grušo geru žodžiu palydėta fantastinė apysaka „Turangitas“, išspausdinta 1968 metais „Nemune“.
Dėl minėtos KGB „globos“ V.Mikailioniui teko tik iš tolo stebėti Universiteto Ramuvos veiklą ir Norberto Vėliaus rengiamas ekspedicijas po Lietuvos regionus, tačiau atgimimo metais V.Mikailionis visa galva pasinėrė į etnokultūrinių leidinių redagavimą ir leidybą. Dar viena V.Mikailionio aistra tai istorinių, etnokultūrinių ir kitų veikalų vertimai iš vokeičių, rusų, lenkų kalbų. Reiškiasi jis ir kaip poetas – 2011 m. UAB „Printėja“ išleido jo nepakartojamų eilėraščių rinkinį „O mudu?”.
Parašykite komentarą