Pirmoji V.Kubiliaus premija paskirta V.Kukului (2)

Lapkričio 23 d., minint literatūros kritiko ir mokslininko Vytauto Kubiliaus (1926–2004) gimtadienį, paskelbtas pirmasis jo vardo premijos laureatas. Juo tapo Valdemaras Kukulas (po mirties) už naujausios lietuvių literatūros apžvalgas, išspausdintas literatūros ir kultūros leidiniuose 2011 metais.

Literatūrologas, habilituotas daktaras Vytautas Kubilius, baigęs 1952 m. Vilniaus universitetą, 1955–2001 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos (iki 1990 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros) institute, atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, buvo jo profesorius. Sovietmečiu Vytautas Kubilius neoficialiai laikytas principingiausiu literatūros vertintoju, savo straipsniais bei knygomis teigęs literatūros ir meno, kaip svarbiausio tautos gyvastingumo įrodymo, svarbą. Nepriklausomybės pradžioje Vytautas Kubilius aktyviai įsijungė į visuomeninį gyvenimą,  buvo Piliečių chartijos pirmininkas.

Vytauto Kubiliaus premiją 2012 m. įsteigė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.  Ji teikiama minint mokslininko gimtadienį už 2 pastarųjų metų darbus iš XX–XXI a. literatūros: esmines problemas iškeliančią  kritikos arba mokslo knygą, arba už publikacijų ciklą. Premija siekiama išryškinti  literatūros kritikų ir mokslininkų darbo prasmę – būti tarpininkais tarp rašytojų ir skaitytojų, formuluoti literatūros kriterijus, skleisti šiuolaikinę literatūrą. Premiją skiria komisija, sudaryta iš vienuolikos literatūros kritikų ir mokslininkų iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos rašytojų sąjungos, aukštųjų mokyklų lituanistinių katedrų.

Valdemaras Kukulas (1959–2011) – poetas ir literatūros kritikas, eseistas ir  žurnalistas. Jo intelektuali, problemiška ir sociali literatūros kritika skaitytoją įtraukia, provokuoja, skatina sutikti su kritiku arba ginčytis su juo. Vertinimo komisija pabrėžia, kad V. Kukulas buvo kritikas iš pašaukimo: jis stebėjo literatūros procesą, kaip visumą, perskaitydavo ir įvertindavo visą pasirodantį literatūros srautą, nesirinkdamas mėgstamų ir nemėgstamų autorių.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , .

2 komentarai

  1. tikras lietuvis:

    Prisimenam:

    V.Kukulas

    Man reikia šunelio

    Man be galo
    Reikėtų šunelio,-
    Tokio mažo
    Mažiuko. Gauruoto.

    Jis miegotų
    Ramiai man ant kelių,
    O pabudęs
    Iš meilės sulotų.

    Aš skaityčiau
    Jam savo knygelę,
    Kurioje tiek daug
    Visko nutinka,

    O knygelės gale
    Tas šunelis
    Susirastų mane,
    Šeimininką.

  2. Iš atminties:

    Vėl sapnuoju mus adresu mūsų senuoju…
    Su pirmokų kuprinėm – kovos parengty.
    Pats bijau šio eilėraščio: choras dainuoja,
    Kad mes sotūs, laimingi, šiltai aprengti…

    Premija už kritiką paskirta pelnytai. Atkaklus buvo skaitytojas. Ir įžvalgus kritikas. Vis bandydavau greičiau už V.Kukulą perskaityti ką tik pasirodančias knygas. Retai pavykdavo – vos pasirodo kokia, o jis jau recenzuoja… Dabar tokių “lenktynių” nėra su kuo eiti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: