J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja (50)

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  ėmė kalbėti apie senojo tikėjimo atgaivinimą, sukilo  pasipriešinimas: „Tai neįmanoma, viskas seniai numirę“.

Skeptikų yra daug ir šiandien, nes jie religiją įsivaizduoja tik krikščionišku ar musulmonišku pavidalu, t.y. turi būti „šventos knygos“, bažnyčios ir tt. Bet senoji religija remiasi visai kitomis galiomis, kurių neįmanoma sunaikinti ar užgniaužti valdančiųjų nutarimais.

Kas gi tos galios? Tai tūkstančiai lietuviškų šventviečių, kurios teikia lietuviui neišmatuojamą jėgą. Tai liaudies dainos ir sutartinės, kurių yra keli šimtai tūkstančių. Jų tomai ir sudaro mūsų „šventąją knygą“. Baltų atgimstantis tikėjimas iš tokių giesmių ir dainų ir sėmėsi jėgų. Romuviečiai beveik visi atėję iš liaudies dainų šalies. Senosios religijos supratimą gimdė ne tik liaudies dainų dainavimas, kartu atsirado ir dainų simbolių ir jais išreikštų tikėjimo paslapčių supratimas, tapęs religinės pasaulėžiūros pagrindu.

Bet iš kur tie penki tūkstančiai baltų tikinčiųjų? Daug paaiškina santuokų prie ugnies aukuro populiarėjimas. Kasmet vis daugiau jaunavedžių nori susituokti pagal baltiškas tradicijas, prie ugnies aukuro. Paprastai į tokias apeigas susirenka apie 40 – 50 artimųjų  žmonių būrys. Pastaraisiais metais tokių apeigų būna tikrai labai daug. Prie ugnies apeigų metu pagerbiami protėviai ir dievai. Net nuostabu matyti, kaip įvairiausi žmonės – ir kitų tikėjimų, ir visai netikintys – pagarbiai dalyvauja apeigose.

Romuvos bendruomenių šiandien yra apie trisdešimt. Be romuviečių yra dar keletas senojo tikėjimo susivienijimų. Bet dauguma per surašymą nurodžiusių priklausomybę baltų tikėjimui tikriausiai nepriklauso jokiai oficialiai bendruomenei. Tai ir yra lietuvių paslaptis. Ir čia pasitvirtina Vydūno žodžiai: „Stipriausia tautą vienijanti jėga, stipresnė ir už kalbą, nuo seno yra jos religija“. Archetipinė lietuvių savimonė ragina lietuvius atsigręžti į protėvių tikėjimą. Romuviečiai įžvelgė religinę tradiciją gyvoje folklorinėje lietuvių kultūroje.

Baltų religinis judėjimas žinomas Europoje ir pasaulyje. 2009 m. Melburne Pasaulio Religijų Parlamente Romuvos žmonės dalyvavo kaip Europos etninių religijų atstovai. Baltai tampa pavyzdžiu Europos etninių religijų judėjimui.

Autorius yra Romuvos Krivis

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Mes baltai, Naujienos, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

50 komentarų

  1. Giedrius:

    Kitų tikybų skiltis taipogi slepia kelis šimtus tikinčiųjų UŽ
    SAVUS DIEVUS.
    Ir svetimų (skolintųjų p r i m e s t i n a i) tikybinių apeigų bendruomenių tirpimas
    85,4-86 nuošimčiais. kai gyventojų dalis per 10 metų “sutirpusi tik” 87,4
    daug ką pasako.

  2. Gintautė:

    Kokie gražūs senųjų vertybių saugotojai 🙂

  3. savas:

    Gražu,bet labai būtų puiku paskelbti žemėlapį Lietuvos šventviečių.

    • Migle:

      Yra puiki išleista Vaitkevičiaus knyga “101 legendinė vieta”. Joje visos šventvietės su žemėlapiais. Na ne visos, ne sjų yra daugiau nei 100, bet kažkokios įdomesnės. pirma jas reikia aplankyt – ir tai kiek laiko susigaiš 🙂

  4. Ženklas:

    Ne tik džiaukimės, žinodami jog mūsų daugėja, bet ir kiekvienas, be plačių mostų, ką nors nuveikime pagal savo jėgas. Tikrai nesunku apsilankyti apeigose Dievams ir Deivėms prie aukuro nors per didžiasias šventes, kasdien nešioti baltišką papuošalą kaip įsitikinimų ženklą ir mastyti Dievą lietuviškai(cit. Dainius Razauskas). Svarbu nebijoti savo pavyzdžiu rodyti ir skelbti : esu Romuvis! Tikiuos sekančiam surašyme mūsų bus dar daugiau.

  5. Vanduo:

    Ačiū, geros naujienos. Mes visa šeima užsirašėm Baltų tikėjimo pasekėjais, nors oficialiai nepriklausom jokiai bendruomenei. Tai tiesiog savas, lietuviškas buvimo pasaulyje ir darnaus sutarimo su visa kas aplink būdas. Tai pagarbos mūsų protėviams ir motinėlei Žemei išraiška. Reik tikėt, kad daugės žmonių, ne tik besijaučiančių senojo mūsų tikėjimo tradicijų tęsėjais, bet ir aiškiai, drąsiai tai deklaruojančių.

  6. d.n.s.:

    Teikiančios vilties naujienos.

  7. Prieš aštuonetą gerų metų supratau, kad krikščioniška “optika” tiesiog netinka Baltų Žemei. O giliausiuose klastingai nukrikščioninto mano gyvenimo užkampiuose visada ruseno ilgesys baltiškų Dievų sieloms. Ir štai,kaip kažkas yra pasakęs, atseit, svajokite atsargiai – svajonės pildosi ! Baltiškų sielų žmones, globojančius savus Dievus, kažkaip štai netyčia atradau prie Kauno santakos Aukuro ! Ir supratau, kad šiandieninis Baltų tikėjimas, nors ir sudurstytas iš likučių ir aidų, visada dieviškai ilgesingai beldžiasi Į LIETUVYBĘ.

  8. Kemblys:

    Varge, tu varge… metus laukė ‘skaičiukų’, kad sužinotų ar jie yra ‘jėga’. Šie ‘skaičiukai’ rodo visuomenėje kylantį poreikį sutvarkyti žmonių santykius tarpusavyje ir rasti ryšį su Gamta. Jūs nesugebate sukurti šiuolaikinei visuomenei tinkamos pasaulėžiūros. Prisiminkite karštligiškus ginčus prieš gyventojų surašymą, kai dar nežinojote kaip pavadinti savo ‘religiją’. “Baltų tikėjimo” pavadinimas prarado sąsajas su protėviais – jie net nežinojo, kad yra BALTAI.

    Pasaulėžiūra yra kuriama ne apeigų vaidyba, ne papročių (kurie prarado prasmę mieste) tęsimu, ne vienkartiniu žmonių subūrimu ar įsivaizduojamomis ‘senovinėmis’ dainomis. Pasaulėžiūros pamatas yra savęs suvokimas ir santykio su visata pagrindimas. Pasidomėkite ‘tradicinėmis religijomis’, jų sukūrimui buvo padėti išmąstyti ‘pamatai’. Niekas netrukdo taip padaryti ir mums.

    Eilinį kartą prašau ‘romuvių’ (ar ‘romuviečių’ – jūs dar neapsisprendėte kaip jus vadinti) – nebjaurokite lietuvių kalbos svetimžodžiais!

  9. Kęstutis:

    ” ar įsivaizduojamomis ‘senovinėmis’ dainomis” – o lietuviškos dainos, tiksliau giesmės tai tikrai senovinės. Seniausios ir skaitlingiausios visoje EU, tai tikrų tikriausia. Be to vidinė būsena ir jos valdymas yra svarbiau už pasaulėžiūrą, nors viena kitai netrukdo. Būsena vidus, pasaulėžiūra išorė… Būseną ir vidinę stiprybę pasiimsime į pomirtinį pasaulį, pasaulėžiūrą paliksime čia… Ten bus jau kitos pasaulėžiūros, Nedainavę to nesupras… Netgi tie kurie eis tautinėje eisenoje kovo 11, vasario 16, būtinų būtiniausiai turi išmokti nors vieną dainą darniai sudainuoti, jei to nepadarys, stebintiems vaizdzelis nekokis pasimatys.
    Kemblį – ar pats dainuoji?

    • Kęstutis:

      Norėjau pasakyti, kad dainos, giesmės tiesiogiai veikią vidinę būseną, jų pagalba per kelias minutes galima suderinti daugelio žmonių būsenas viena derme ir tai nepalyginamai veiksmingiau, nei skaityti ilgus traktatus apie pasaulėžiųras…. Geriau Kemblį padainuojam 🙂

      • Kemblys:

        Vidinę romuvių(iečių) būseną atspindi kalba. Trinkūnas atsiskleidė vienu sakiniu:
        “Romuviečiai įžvelgė religinę tradiciją gyvoje folklorinėje lietuvių kultūroje.” – RELIGINĘ TRADICIJĄ FOLKLORINĖJE KULTŪROJE.

        Kęstuti, tu teisybę rašai: “Būsena vidus, pasaulėžiūra išorė… Būseną ir vidinę stiprybę pasiimsime į pomirtinį pasaulį, pasaulėžiūrą paliksime čia…”.
        Nežinau ką tu pasiimsi, bet po tavęs kitiems lietuviams neliks nieko. Tau, aišku, svarbiau kažką PASIIMTI.

  10. Artojas:

    Nenoriu per daug kritikuoti Vilniaus romuvos, tačiau pareikšiu savo ir kai kurių pažįstamų nuomonę: Kodėl, nors surašyme užsirašė , išpažįstantys protėvių religiją , gana nemažai, tačiau sueigose dalyvauja labai negausiai. Pirmiausia tai, kad kažin kodėl senosios liaudies dainos , neturinčios nieko bendro su protėvių religija, giedamos pavadintos giesmėmis. Kita , matyt , krivis neišsivaizduoja koks buvo krivių ir žynių statusas ir kokia jų veikla buvo ano meto bendruomenėje. Trečia, kodėl Lietuvos romuviečiai taip susiskalde , ar kriviams truksta žinių ,silpna organizacija ,ar jie veikiami iš šalies ? Gal būt todėl daugelis lietuviškos dvasios žmonių nenoriai dalyvauja renginiuose. Gal būt reikia reformų.

    • Amelija:

      Geriausia reforma – baigti tuos cirkus. Apklauskit jaunimą, studentiją – jiems tai nerūpi ir niekada nerūpės. Išmirštančių senukų ir neadekvačių bemokslių sekta,

      • Klajūnas:

        Amelija, tavo komentarai kvepia davatkizmu, viduramžiais.

        • Amelija:

          Nežadu atšokti – ką jūs be manęs veiktumėt? Vienas kitą girtumėt, saldžialiežuvautumėte, guostumėtės mistinėmis pajautomis… Man tiesiog malonu paskaityti, kaip reaguojate į nuomonę iš kito taško, kiek žmogiškosios tolerancijos, bendruomeniškumo turite. O davatka esu prastesnės prabos negu daugelis jūsiškių – nekaišioju nei savo tikėjimo, nei liturgijos – tiesiog neatvertinėju nieko į krikščionybę, bet jūsų svaičiojimai tiesiog skatina realaus požiūrio į vertybes raišką. Kadangi esu demokratinės valstybės pilietė, nieko nesiekiu pažeminti ar įžeisti, ir ateityje smagiai dalyvausiu jūsų pasipliurpimuose. Iki kito sykio!

          • Kemblys:

            Amelija,
            Gal “pasipliurpimai” duotų naudos visiems?
            Paaiškink “iš kito taško” kaip suvokiate Dievą?

            Kažkada klausiau, bet neatsakei:
            2012 11 03 16:33
            Amelija:
            “Žmogus turi nemirtingą sielą ir trumpaamžį kūną.”

            Kodėl ‘Sielą’? Gal ‘Vėlę’ ar ‘Dvasią’? Yra ir dar vienas žodis lietuvių kalboje, kuris su paminėtais sudaro asmens sąrangą. Tų, kurie rašė Bibliją, turbūt kalba buvo skurdesnė, jei teigė apie nemirtingą ‘Sielą’.
            Pasmalsausiu, kokia kalba skaitėte Bibliją, ar jos vertalą?

            http://alkas.lt/2012/10/29/j-trinkunas-paminekime-protevius-ilgese-ir-velinese/

            • Amelija:

              Šventąjį raštą skaitau lietuviškai, o nemažai religinės literatūros – ir vokiečių kalba. Kai ką – kartais – lenkų kalba. Lotynų kalbos mokiausi penkerius metus, bet nelaikau, kad esu praktiškai ją mokanti, nes vidurinėje mokykloje tai atrodė kaip egzotiškas ir labai sunkus dalykas, o universitete pakako išsiversti žiniomis, per trejus metus gautomis vidurinėje. Lyginant vertimus, pvz., Katalikų katekizmo, išleisto vokiškai ir lietuviškai, gali justi šiokio tokio mūsų kalbos skurdumo – ji buitiškesnė, vienaprasmiškesnė. Dėl “dvasių” ar “vėlių” tegaliu pasakyti, kad čia folkloras, vienintelė išimtis – Šventoji Dvasia, bet jos esmę suvokti reikėtų gilesnės teologinės išminties negu Alke vykstančių diskusijų tonacija.

      • G pavardės nesakysiu:

        Kad Jorės šventėje šiemet – dauguma studentiško amžiaus jaunimas. Daug, daug jaunimo… Katalikų religinėse šventėse niekada nesu tiek matęs – ten tikrai daugiau močiutės ir diedukai…

        • Amelija:

          Vasarą jaunimo dienose Birštone dalyvavo apie 2000 studentų, vyresniųjų klasių moksleivių. Vyko diskusijos, koncertai, paskaitos. Grįžo sužavėti, daug pasakojo, pasisėmė naujų idėjų. Dvi dienos su pasaulinio lygio ekspertais, gausybė temų, naujos pažintys, įspūdžiai. Beje, be jokių svaigalų, darkymosi ir kt. nesąmonių. Laisvos Lietuvos vaikai per atostogas susirinko ne suvaryti mokytojų ar tėvų, o patys savo noru. Demokratinės, tolerantiškos, atviros pasauliui Lietuvos vaikai.`

          • G pavardės nesakysiu:

            Labai gražu. Bet Kulionyse aš irgi nemačiau jokių svaigalų, darkymosi bei nesąmonių. Ir kažkodėl nemanau, kad juos tėvai ir mokytojai varu suvarė :D. Demokratinės, tolerantiškos, atviros pasauliui Lietuvos vaikai buvo susibūrę.

      • S:

        amelija, kaip tu čia bešnypštum, bet nepaneigsi, kad Baltų tikėjimas per 10 metų žmonėse sustiprėjo apie 4 kartus. Tuo tarpu krikščionybė bendrai paėmus – silpsta. Su kuo ir sveikinu visus dorus Lietuvos žmones. 🙂

        • Amelija:

          Gal kaimo bažnyčiose ir bobutės, bet miestuose jaunimo labai daug. Prieš pamokas atlekia į šv. Mišias, sekmadienių vakarais – beveik vien jaunimas, šeimos su vaikučiais. Daugybė organizacijų, stovyklų, rekolekcijos vasarą ir žygiai… Faktiškai persekiojamos ir niekinamos Katalikų Bažnyčios atsinaujinimas ateina per jaunimą. O dabar trys jauni išsilavinę, įžvalgūs, veiklūs vyskupai – Vodopjanovas, Kėvalas, Poniškaitis – patrauks dar didesnę jaunimo dalį. Matėt vaizdo įrašą agapėje po K. Kėvalo konsekracijos? Vertėtų bent dėl informuotumo pasidomėti.

  11. S:

    Įdomu, kas ten per sekta “Kristaus bažnyčia” atsirado? Gal tikėjimo žodis persivadino, ar čia visiškai naujas krikščioniškas pavadinimų žaidimas (įdomu vietiniai sugalvojo ar iš užsienio naujas projektas). Nors, kita vertus, kaip asilo nepavadink, vis tiek bus asilas.

    • Kemblys:

      “Kristaus bažnyčia”, kiek prisimenu, tiesiogiai priima kas parašyta Biblijoje. Jie ‘nesižegnoja’.., o katalikai prie Biblijos pridėjo dar savo ‘šventąją tradiciją’, t.y. ką patys prisigalvojo 🙂
      Biblija parašyta taip, kad kiek skaitys, tiek naujų “religijų” prisigalvos – kiekvienas supras vis kitaip 🙂

      • Didžiausias dvasinis nusikaltimas Lietuviui skaityti bibliją. Ši Romos gnostinė dogmatinė kabutėse “dovana” Lietuvai naikino ir tebenaikina keliamas pasaulėžiūrines ir pasaulio pažinimo mintis – mintis apie Gamtos meilę (globą), pažinimą (mokslą). Bet kokia įvardinta ištara apie būtį, buvimą ar istorinės praeities-ateities prasmę, Lietuviui siejasi su neišvengiamu gyvenimu šventoje Gamtoje ir tikėjimo galiose – jos galiomis. Čia, gyvenant Lietuvoje, dar įmanu tikėti, kad lietuviai – Perkūno tauta. Anot himno, lietuviams tai ir teikia stiprybę, kuria alsavo mūsų protėviai.

        • Krivis:

          Iš kur pats gerai bibliją išmanai, ar tik nebusi skaites ir tuo padares didžiausią dvasinį nusikaltimą . O gal ne lietuvis esi ir tau galima skaityti.Man atrodo, kad tu gamtoje randi kažkokių grybų.Baigia lietuviai iškepurnet iš lietuvos, ruskiai supirkineja pastatus, žemes, lenkai stiprina įtaką, gviešijasi į mūsų žemes.Like keletas lietuvių ir tie į gerkles del religijos viens kitam kabinas.Kitus niekindamas pats geresnis nebusi.Nori tikek savo dievais,bet nesikabinek kaip koks snarglys prie kitų tikėjimo.Križiuočiai seniai sumušti.Nebelaužikim iečių del religijos.

          • Palietei tris kampus – kažkokią bibliją, lietuvių kažkokį iškepuretnėjimą ir kažkokias kryžiuočių ietis…
            Apsistojant ties galbūt mažiau nervingu viduriu, papildysiu, kad išvažiuojavusieji išvažiavo vedini troškimo sočiau TURĖTI ir daugiau iš gyvenimo svetur IMTI. Tokie iš esmės “imantys” paprastai maža ką Lietuvai ir jos Dievams DUODA. Tad, mat juos šunys sočioje jiems ramybėje – siekiamybėje.

        • Amelija:

          Šiaip jau tai perkūnas – keiksmažodis…

  12. Ričardas Gricius:

    Mano Dievas-PATRIMPAS, mano Deivė-ŽEMYNA…ir nusišvilpt man jei kas kitaip galvoja..!!!

  13. Ričardas Gricius:

    Mano Dievas-PATRIMPAS, mano Deivė-ŽEMYNA…ir nusišvilpt man jei kas kitaip galvoja..!!! Apie biblija-ji parašyta be jokių skiriamųjų ženklų, pradėjo didžiają raide ir baigė tašku.Tą rašliavą gali išvedinėt į kokias nori tolybes… Jūs krikščionėliai iš pradžių įdėmiai paskaitykit, po to burbuliuokit..;

  14. Romas Zubinas-Tęsėjas:

    Šių metų gruodžio 18 d. 15 val. Kauno PKTS salėje (Laisvės al. 39 II a.) įvyks Kauno gyventojų susitikimas kurio metu bus atskleista Lietuvos mokslininkams vis dar nežinoma, tačiau jau įminta, mūsų tolima ir gabinga praeitis. Susipažinsime ir su naujai atrastais III-ju ir IV-ju geofiziniais dėsniais, kurios galima buvo atrasti tiktai lietuvių kalbos pagalba. Kartu susipažinsime ir su majų pranašyste. Susitikimo metu bus pristatomos ir proistoriko, geofiziko, inžinieriaus Romualdo Zubino knygos “Perkūnas”, Per praeitį į ateitį” bei “Pažadinta praeitis”.
    Į susitikimą kviečiami Kauno gyventojai, žiniasklaidos ir Kauno universitetų atstovai.

  15. Atgalinis pranešimas: Tverža » Статистика показывает рост количества последователей балтской религии

  16. This is just the perfect answer for all forum members

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: