Pritarta Algirdo Butkevičiaus kandidatūrai į Ministrus Pirmininkus (4)

Algirdas Butkevičus | lsdp.lt nuotr.

Algirdas Butkevičus | lsdp.lt nuotr.

Lapkričio 22 d., Seime 90 parlamentarų balsavus už, 40 – prieš, 4 susilaikius, pritarė Algirdo Butkevičiaus kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministrus Pirmininkus (Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“, projektas Nr. XIIP-12).

Pirmiausiai plenarinių posėdžių salėje buvo išklausytos parlamentinių frakcijų nuomonės. A. Butkevičiaus kandidatūrai vieningai pritarė visos keturios valdančiosios koalicijos frakcijos.

„Tai, kas buvo išsakyta, jog visiems geriems darbams, visų ministrų priimtiems sprendimams, kurie turi perspektyvą, kurie skatins Lietuvos ūkio ekonomiką, kils darbo našumas, bus gaunama daugiau pajamų, žinoma, tokie sprendimai nebus nutraukiami, nebus griaunami, jie bus tęsiame, galbūt šiek tiek koreguojama, ir ta prasme tikrai Lietuvos valstybės gyvenime revoliucijų nebus. Man regis, tai yra labai didelis ir atsakingas pažadas, kad toliau bus vykdoma atsakinga, pasverta, subalansuota, nekarštligiška politika, nepuldinėjimą iš vieno kraštutinumo į kitą“, – pabrėžė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

„Tai yra vienintelis kandidatas, kuris sugebėjo sutelkti valdančiąją daugumą šiame Seime ir stiprią daugumą. Kompetencija ir patyrimas tikrai nekelia jokių abejonių“, – tvirtino frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valentinas Mazuronis.

„Mes turėsime patvirtinti žmogų, kuris parodė save, kaip tolerantišką, kompetentingą specialistą, finansininką. Darbo partija šiandien balsavo, vieningai palaikys A. Butkevičiaus kandidatūrą į Lietuvos Respublikos premjero postą“, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas.

„Būsimasis premjeras objektyviai ir realiai vertina dabartinę situaciją ir šiuo metu gana ribotos ekonominės galimybės ir valstybės resursus, tačiau daugelį probleminių sričių, kas mus įtikino, ir labai patiko, numatęs konkrečius veiksmų planus, būdus, problemoms spręsti“, – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos poziciją išsakė seniūnė Rita Tamašunienė.

Prieš Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktą kandidatūrą, nepaisant teigiamo jo asmenybės vertinimo, balsuosiančios prisipažino Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos.

„Kandidatas nelabai susivokia kokioje situacijoje šiandien yra Lietuva, kas yra padaryta baigiančios darbo Vyriausybės, koks yra svarbiausių strateginę reikšmę turinčių darbų turinys, energetikos projektai, namų renovacijos ar panašiai“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

„Svarstome kandidatą į premjerus – A. Butkevičių, kuris ateina su komanda, kurios kontūrai dar nėra iki galo aiškūs. Ateina su tam tikrom programinėm nuostatom, dėl kurių dar irgi nėra visiško aiškumo. Kita vertus, gerbiamasis pretendentas jau seniai matomas viešojoje erdvėje, seniai dalyvauja politikoje ir turi visą eilę teigiamų savybių, kurios reikalingos premjerui“, – frakcijos „Drąsos kelias“ poziciją dėstė jos narys Povilas Gylys, informavęs, kad frakcijos nariai balsuos laisvai.

„Mes atėjome ir sukūrėme koalicija, kurioje yra numatyti prioritetai. Kai kas aiškino, kad nėra. Jie bus pateikti Vyriausybei, jie yra konkretūs, jie yra nukreipti į gamybos skatinimą, į naujų darbo vietų kūrimą. Jokios „Sodros“ reformos nepavyks padaryti, jeigu nebus plečiama apmokestinamoji bazė, o paprastai pasakius, jeigu nedidės ir neaugs mokesčių mokėtojų skaičius. Tai čia mūsų pagrindinis susitelkimas. Dėl racionalaus išlaidų planavimo viešajame sektoriuje ir efektyvaus jų panaudojimo nukreipiant ir siekiant ko geresnio rezultato“, – savo kalboje pabrėžė sakė A. Butkevičius.

Konstitucijos 84 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo pritarimu Ministrą Pirmininką skiria Respublikos Prezidentas.

Algirdo Butkevičiaus biografija:

Gimė 1958 m. lapkričio 19 d. Radviliškio rajono Paežerių kaime.

1977 m. baigė Radviliškio rajono Šeduvos vidurinę mokyklą.

1984 m. baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Ekonomikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę.

1990–1991 m. studijavo Lietuvos vadybos akademijoje ir įgijo technikos vadybininko kvalifikaciją.

1995 m. Kauno technologijos universitete įgijo vadybos magistro laipsnį.

1994 m. stažavo Vokietijos vadybos akademijoje Viurcburge; 1998, 1999, 2001 m. – Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Danijoje.

2008 m. – ekonomikos mokslų daktaras.

1982–1985 m. dirbo Vilkaviškio rajono gamybiniame susivienijime „Žemūktechnika“.

1985–1990 m. – Vilkaviškio vykdomojo komiteto architektas, Valstybinės statybos ir architektūros skyriaus inspektorius.

1991–1995 m. – Vilkaviškio rajono valdytojo pavaduotojas.

1995–1996 m. – AB „Vilkauta“ rinkotyros ir rinkodaros direktorius.

1996–2012 m. – VII, VIII, IX, X Seimo narys, išrinktas Vilkaviškio rinkimų apygardoje Nr. 68. Iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. Dirbo Biudžeto ir finansų (2001–2004 m. – pirmininkas, 2008–2009 m. – komiteto pirmininko pavaduotojas, 2009–2012 m. – narys), Europos reikalų (2005–2006 m.) ir Ekonomikos (2006–2008 m.) komitetuose.

XI Seimo narys nuo 2012 m. lapkričio 16 d., išrinktas Vilkaviškio (Nr. 68) apygardoje.

2004–2005 m. – finansų ministras dvyliktoje (XXXIII) ir tryliktoje (XXXIV) vyriausybėse.

2006–2008 m. – susisiekimo ministras keturioliktoje (XXXV) Vyriausybėje.

1990–1997, 2000–2002 m. – Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys, 1995–1997 m. – šios savivaldybės valdybos narys.

Nuo 1992 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1995–1997 m. – Vilkaviškio skyriaus Socialdemokratų partijos pirmininkas. 1999–2005 m. (perrinktas 2001 m.) – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas. Nuo 2009 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: