J.Panka. Brolių latvių pavyzdys nykstantiems lietuviams (26)

Prieš keletą savaičių Latviją sudrebino vyriausybės krizė. Vienas iš Saeimos (Latvijos parlamento) valdančiosios koalicijos partnerių, „Nacionalinis susivienijimas“ („Nacionālā apvienība”), nors ir nebūdamas skaitlingiausias koalicijos dėmuo, vėl pademonstravo savo kietą stuburą. Šios Latvijos tautinės partijos atstovai jau ne pirmą kartą parodo, kad žodis „koalicija“ nebūtinai turi reikšti ryžtingų politinių sprendimų strigimą, net ir būdami mažiausia koalicijos partnere, jie, prieš keletą mėnesių sugebėjo sustabdyti aferistų kėslus latvių tautos pinigus atiduoti tarptautinio mąsto reketininkams, kaip neva eilinę kompensaciją už žydų bendruomenių turtą. Tada šios partijos deleguotas teisingumo ministras trenkė kumščiu į stalą, atkreipė visuomenės dėmesį į šią problemą ir atsistatydino, nenorėdamas komplikuoti situacijos. Latvijos rusiškoji žiniasklaidos dalis, dosniai finansuojama Putino Rusijos, džiūgavo – pagaliau prakeikti nacionalistai bus išvyti iš koalicijos ir vėl bus tvarka, niekas netrukdys įsisavinti fondų, dalintis „otkatų“, ir bus „kaip būti privalo“. Tačiau koalicija išsilaikė, „Nacionalinis susivienijimas” delegavo kitą ministrą, bet ir jis laikėsi tos pačios pozicijos.

Prieš keletą savaičių Nacionalinis susivienijimas atkreipė visos valdančiosios koalicijos dėmesį į problemą, kuri labai aktuali ir mums, lietuviams, tai katastrofiška demografinė padėtis šalyje. Kitaip tariant, Latvija nyksta tiesiog akyse ir jeigu valstybė nesiims rįžtingų sprendimo būdų, XXII amžius latvių tautai neišauš. Gal būt 2100-aisiais metais Latvijoje gyvens žmonės, tačiau tai nebebus latviai, nebebus išlikę papročiai, nebebus kalbos, greičiausiai nebebus ir bendros etninės kilmės, kuri sietų šios žemės gyventojus.

Latvijos tautininkai pasiūlė valdančiųjų partijų susitarimo projektą, pagal kurį visos valdančios partijos įsipareigotų stiprinti šalyje gimstamumą, sudaryti sąlygas, kad tauta galėtų ir norėtų kurti šeimas ir susilaukti vaikų. Į kai kurių veikėjų inkštimą, kad nėra pinigų, siaučia krizė, reikia veržtis diržus ir t.t. Latvijos tautininkų lyderiai atsakė ryžtingu ultimatumu: „arba – arba“. Arba koalicijos partneriai priima Nacionalinio susivienijimo pasiūlytą priemonių gimstamumui skatinti planą, arba tautininkai išeina iš koalicijos, nes tolimesniame tautos naikinimo darbe jie negali dalyvauti.

Kelias savaites vyko aštrūs ginčai, tačiau koalicija neiširo, visos ją sudarančios partijos pasirašė susitarimą.

Susitarimo dėl gimstamumo gerinimo šalyje pagrindinės gairės yra šios:

– Išmokos motinoms. Motinos, iki vaiko gimimo nedalyvavusios darbo rinkoje, iki kol vaikui sueis 1,5 metų gaus 100 latų (500 Lt) dydžio išmokas kas mėnesį. Iki šiol gaudavo 30 latų išmoką (150 Lt), motinos, kurios gauna vaiko priežiūros išmoką lygią savo buvusio atlyginimo dydžio, ją gaus ne iki tol, kol vaikui sukaks metai, o iki pusantrų.

– Vaikų darželių klausimas. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, šiuo metu eilės į darželius yra milžiniškos ir daugelis šeimų susiduria su pasirinkimu: vaikui sukakus 1,5 metų tėvai turi dirbti, o vaiko palikti nėra kur, nes darželiai perpildyti. Nuo kitų metų rugsėjo Latvija įsipareigojo mokėti kas mėnesį 100 latų išmoką toms šeimoms, kurių vaikai nepatenka į darželius nuo pusantrų iki 3 metų, o nuo 2015 metų planuoja iš viso susidoroti su darželių trūkumu.

– Mokesčių lengvatos. Buvo susitarta dėl mokesčių lengvatų asmenims, auginantiems vaikus. Susitarime nepamirštami ir moksleiviai, susitarta skirti daugiau lėšų moksleivių aprūpinimui vadovėliais ir popamokinės veiklos, būrelių kompensacijoms.

Latvijos „Nacionalinio susivienijimo“ lyderis Imantas Paradniekas (Imants Parādnieks) jau po susitarimo pasirašymo pasidžiaugė, kad pavyko atkreipti kolegų dėmesį į demografines problemas, taip pat priminė, kad jei šio susitarimo teiginiai neatsiras svarstomame ateinančių metų Latvijos biudžete, jo vadovaujama frakcija nepritars biudžetui.

Nepraėjus nei savaitei po šio susitarimo pasirašymo, Latvijos sociologai jau prognozuoja 10-15 procentų gimstamumo augimą per kitus porą metų.

Tikrai gražų pavyzdį mums rodo broliukai latviai, tik ar seksime juo? Ar naujajam Seimui užteks drąsos bent jau sugrąžinti paramą gimstamumui į prieškrizinį lygį? Žvelgiant į rinkimų rezultatus labai abejotina, bet juk viltis žūsta paskutinė.

Norėtųsi palinkėti abiems baltų tautoms vaisingų metų ir kad mūsų valstybių vyriausybės visaip tam padėtų.

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
alko-2-proc
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *